Maistas ir žemės ūkio valmartizacija

WallMart tapo korporacijų lenktynių, mažinant sąnaudas ir didinant pelnus, nepriklausomai nuo to, kokią tai daro įtaką visuomenei, simboliu.

Tinklas prekiauja pigiai pagamintomis prekėmis, neretai gaminamomis siaubingomis darbo sąlygomis, už žemas kainas ir atsisako mokėti savo darbuotojams priimtinus atlyginimus. Būtent ši verslo strategija iškėlė prekybos tinklą į stambiausių pasaulio korporacijų Olimpą ir suteikė galimybę prasiskverbti praktiškai į visus Jungtinių Valstijų kampelius.

Šiuo metu maždaug ketvirtadalį Amerikos produktų rinkos kontroliuoja WallMart ir tai pavertė kompaniją stambiausia JAV distribiutore. Kai kuriuose regionuose, įskaitant kaimiškas ir miesto teritorijas, pasižyminčias žemomis gyventojų pajamomis, korporacijos dalis prekyboje gerokai viršija 25%, kadangi žemos kainos išstūmė konkurentus ir sukūrė vietinę monopoliją. Kadangi kompaniją smarkiai pranoksta savo galia savo konkurentus (fermerių rinką), ji turi galimybę numušinėti kainas ir išstumti fermerius iš verslo.

WallMart parduotuvės JAV

Korporacijos verslo modelis ir pats jos dydis suformavo jos korporacinę politiką, kurios tikslas – daryti rimtą įtaką globalinei žemės ūkio rinkai. Kompanija tokia gigantiška, kad jos veiksmai atsiliepia viso pasaulio žemės ūkiui. WallMart sprendimai įtakoja praktiškai visus žemės ūkio aspektus, įskaitant agrotechniką, kurią naudoja gamintojai, kitų prekybininkų bei produkcijos vartotojų elgseną.

MAISTO PARDAVĖJAI

Prekybos maisto produktais valmartizacija paskatino orientaciją į pigių perdirbtų produktų pardavinėjimą, vietoje brangesnės šviežios produkcijos, kuri nebuvo perdirbama. Be to, didžiulė paklausa pigiems žemės ūkio produktams paskatino „monokultūrinių“ fermerių ūkių skaičiaus augimą.

Pardavėjams kur kas paprasčiau ir pigiau laikyti sandėliuose „šiukšlinį maistą“ ir ilgo galiojimo produktus, nei šviežią produkciją. Skirtingai nei tokia produkcija, čipsai, greito paruošimo maistas ir daug kitų panašių produktų negenda ir reikalauja labai mažai darbo sąnaudų dirbant su jais parduotuvėse – o tai sumažina poreikį darbuotojų, švaistančių laiką prekių kokybės tikrinimui ir minimizuoja nuostolius dėl produktų gedimo. Kad pamatytumėte kaip šis efektas veikia, tiesiog užeikite į artimiausią prekybos centrą ir palyginkite kiek ten yra šviežios produkcijos ir kiek – perdirbtos, ilgai negendančios.

Nagrinėjant šia situaciją, svarbu pažymėti, kad sveikas maistas brangiau atsieina prekybininkams, tačiau pigiau – galutiniams vartotojams. Svarbiausia skolų Amerikoje priežastis – medicinos aptarnavimas, o daugumos sunkių chroniškų negalavimų, su kuriais mes susiduriame, galime išvengti naudodamiesi teisinga dieta. Tie, kurie vartoja didelius kiekius perdirbtos, aukšto kaloringumo maisto, smarkiai ardo sau sveikatą ir rizikuoja susirgti diabetu, širdies ligomis ir ligomis, susijusiomis su nutukimu, lyginant su žmonėmis, kurie laikosi sveikesnės dietos. Čia kaip tik tas atvejis, kai šiukšlinis maistas pigiau atsieina jį perkant, tačiau ateityje jūs užmokėsite už jo vartojimo pasekmes ir ligoninių pateiktas sąskaitas.

Daugumoje vargingesnių šalies regionų susiformavo „maisto dykuma“ ir žmonės paprasčiausiai neturi galimybės nusipirkti sveikesnio maisto. Maisto dykuma – tai rajonas, kur dėl gyventojų skurdo pasitraukė šviežių, organinių ir neperdirbtų produktų pardavėjai, dėl ko vieninteliu prieinamu maistu tapo pigūs, perdirbti, iš anksto supakuoti ir kenksmingi maisto produktai.

WallMart pakankamai didelis tinklas, kad tokios maisto dykumos taptų jam puikiomis vietomis atidaryti parduotuves (išvejant ir taip jau nestiprius konkurentus), ir kompanija jau slenka į tokias maisto dykumas. Kaip byloja naujausias tyrimas, atliktas Manhetene (PDF), šis WallMart įsibrovimas į maisto dykumas sunaikins didžiąją dalį vietinio verslo (įskaitant tas negausias įmones, kurios prekiauja sveiku maistu) ir neturės jokio teigiamo efekto. Po kelių metų vienintelis „šviežias“ maistas, prieinamas tose vietovėse, bus pardavinėjamas WallMart’e.

MAISTO TIEKĖJAI

Jeigu WallMart tiektų sveiką, šviežią ir gryną produkciją, tinklo įsiveržimas ir įsigalėjimas maisto dykumose būtų tiktai su ekonomika susijusi problema, tačiau čia visai kitas atvejis. Per pastaruosius metus tinklas mėgino pozicionuoti save kaip ne tik greito maisto, bet ir šviežios produkcijos tiekėją. Nelaimei, šį bandymą aptemdė daugybė incidentų, kai „šviežia“ produkcija neretai būdavo labai prastos kokybės ir apskritai ne šviežia. Realiai WallMart turi labai ilgą ir negražią istoriją, susiusią su produktų šviežumu, markiravimu ir GMO.

Šiuo metu WallMart prekiauja kompanijos Monsanto GMO produkcija, nepažymėta jokiais įspėjančiais užrašais.

Nors tinklas ir skelbia, kad prekiauja vietinės gamybos organine produkcija, visa eilė skandalų privertė suabejoti šiuo teiginiu. Po naujausios skandalo Kinijoje, WallMart parduotuvė buvo uždaryta už sukčiavimus prekiaujant kiauliena, kuri nebuvo „organinė“, nors užrašai skelbė priešingai. Nepriklausomai nuo to, organinė ar ne organinė WallMart parduodama produkcija, didžiąją savo „organinės“ produkcijos tinklas gauna iš Kinijos tiekėjų ir pramoninių fermų, o tai reiškia, kad su vietinėmis nedidelėmis fermomis didžiuma produktų neturi nieko bendro.

MAISTO GAMINTOJAI

Milžiniška maisto paklausa pasaulyje ir perdirbtų maisto produktų plitimas žemės ūkio valmartizacijos proceso metu smarkiai padidino pramoninių monokultūrinių žemės ūkio įmonių skaičių. Labiausiai tai pasakytina apie kukurūzus. Nedidelės fermos paprasčiausiai nesugeba pagaminti to kiekio produkcijos, kurį parduoda WallMart’as, dėl to su tinklu bendrauja stambios pramoninės fermos. Galima skelbti, kad monokultūrinė žemės ūkio gamyba yra efektyvesnė, auginant produkciją, tačiau tokio teiginio neįmanoma patvirtinti įrodymais: tokios fermos yra ekologiškai neracionalios ir neretai naudoja galingus pesticidus kovai su kenkėjais.

Pramoninė monokultūrinė kukurūzų gamyba – labai svarbi sudėtinė šios situacijos dalis, kadangi didžioji dalis pasaulyje išauginamų saldžiųjų kukurūzų panaudojama gaminant kukurūzų sirupą su dideliu kiekiu fruktozės ir skirto perdirbtiems produktams. Praktiškai kiekviename perdirbtame produkte esama kukurūzų sirupo su fruktoze, dėl to būtina auginti milžiniškus tokių kukurūzų kiekius.

O dar blogiau yra tai, kad amerikietiški kukurūzai, skirti sirupo gamybai, auginami iš GMO sėklų – dažniausiai tai Monsanto korporacijos Roundup Ready (parengti herbicido Roundap naudojimui) kukurūzai.

PABAIGAI

Apskritai WallMart, kaip pagrindinio maisto produkto tiekėjo, plėtra ir Amerikos maisto produktų rinkos valmartizacija – dėsningas reiškinys. Kai kas teigia, kad visa tai paskatins maisto, skirto varguoliams kainų mažėjimą, tačiau kur kas daugiau žmonių sunerimę dėl to, kad ir toliau prastės produktų kokybė ir laikui bėgant tai sukels rimtų pasekmių sveikatai.

Šiais nelengvais ekonomikai laikais vis daugiau žmonių eina į WallMart, laikydami tinklą pigaus maisto šaltiniu (arba tiesiog yra priversti tai daryti, nes išnyko smulkios krautuvėlės). Dėl to WallMart verslo praktika turi labai didelę reikšmę sveiko maisto tiekime Amerikoje.

Mes turime užduoti sau klausimą, ar išties norime sukurti situaciją, kai žemės ūkio gamyba ir maisto tiekimas bus adaptuoti pigaus ir žemos kokybės maisto gamybai pagal WallMart verslo modelį.

WWW

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą