Kuklus genijus

Vėl ir vėl plūsteli bangos… Bilas Geitsas – genijus… Geitsas – didis žmogus… Iš straipsnio į straipsnį keliauja pasakojimai: „Beveik nuo nulio sukūrė korporaciją…“, „Sulaukęs trisdešimt vienerių – tapo milijardieriumi…“

Iš oficialios biografijos Microsoft tinklapyje: „Bilas Geitsas gimė 1955 spalio28 dieną. Drauge su dviem seserimis užaugo Sietle. Jų tėvas, Viljamas Geitsas II – advokatas. Motina – Merė Geits, buvo mokytoja…“

Mažylis gimė kuklaus juristo ir mokytojos šeimoje… Daug mokėsi ir darbavosi… Dėka savo genialumo tapo turtingiausiu Žemės planetos žmogumi ir pertvarkė pasaulį. O kaip buvo iš tikrųjų?

Bilas Geitsas arba Viljamas Henris Geitsas III (jau neblogai skamba, ar ne tiesa?) gimė ne paprastoje šeimoje, o šeimynoje, turinčioje turtingas tradicijas verslo, politikos ir visuomeninės veiklos srityse. Geitsų šeima turi didelį svorį Sietle, o ir visoje Vašingtono valstijoje. Jo prosenelis buvo valstijos parlamento narys ir Sietlo meras. Senelis iš motinos pusės – JAV nacionalinio banko prezidentas, tėvas Viljamas Henris Geitsas II – žymus ir labai turtingas advokatas, o motina – Merė Maksvel Geits – pirmoji moteris, First Interstate Bancorp direktorių tarybos narė, o taip pat Pacific Northwest Bell, U S West Inc. ir KIRO-TV direktorių tarybos narė, United Way International nacionalinės tarybos prezidentė – visai neblogai paprastai mokytojai.

Iki vienuolikos metų Bilis buvo nesutramdomas eibininkas. Eilinės mokyklos klasėje garsėjo kaip nesutramdomas mokinys. Pažangumas visiškai neatitiko hipotetinių vaiko talentų. Jam nešaudavo į galvą imti pavyzdžio iš pavyzdingos vyresnės sesers Kristės. Nepagelbėjo netgi patikrintas daugelio kartų finansinio pažangumo skatinimo metodas – 25 centai už kiekvieną teigiamą pažymį. Susiklosčiusi situacija visiškai netenkino gerbiamos Sietle šeimynos, kuri didžiavosi savo tradicijomis ir šaknimis. Teko netgi kreiptis į psichiatrą.

Kai Geitsui sukako trylika metų, tėvai nutarė įvesti sūnų į išrinktųjų ratą ir pervedė jį į privačią privilegijuotą Lakeside School. Ir būtent 1968 metais šios Sietlo mokyklos administracija nusprendė supažindinti savo mokinius su nauja kompiuterių technologija ir kalba. Kompiuterio kaina tais laikais gerokai pranoko mokyklos biudžetą, dėl to buvo nuspręsta išsinuomoti „kompiuterio laiką“ kokioje nors korporacijoje. Teletaipo pagalba su kompiuteriu galima susisiekti telefono linijomis. Kad būtų įgyvendintas šis planas, mokyklos direktorius kreipėsi į tėvų komitetą su prašymu surinkti pinigų teletaipui ir pagelbėti apmokėti kompiuterio nuomą. Komiteto kasa palengvėjo trim tūkstančiais dolerių, kad kiekvienoje klasėje galima būtų mokytis naudotis netoliese esančiu mini kompiuteriu PDP-10 (DEC), priklausančiu General Elektric.

Pirmą įmonę Geitsas įsteigė drauge su Polu Alenu dar 1972 metais. Kompanija vadinosi Traf-O-Data ir dirbo joje tiktai dviese – Alenas ir Geitsas. Šita kontora Sietlo savivaldybei (užsakymą gauti tikriausiai nebuvo labai sudėtinga?) parašė kelių eismo valdymo programą sistemai, kuri bazavosi ant Intel 8008 mikroprocesoriaus. Firma užsidirbo dvidešimt tūkstančių dolerių, tačiau toliau verslas nepajudėjo ir firmą uždarė.

1973 metais Geitsas baigė mokyklą ir, sekdamas šeimos tradicijomis, įstojo į Harvardą mokytis advokato profesijos.

1975 metų liepą Albukerkėje (Naujoji Meksika) buvo suorganizuota bendrija Micro-Soft (Microcomputer Software – programinė įranga mikrokompiuteriams). Sekančių metų lapkričio 26 buvo įregistruota kompanija Microsoft.

1976 metų pabaigoje kilo ginčas tarp Microsoft ir kompanijos MITS teisių paveldėtojos kompanijos Pertec dėl programinės įrangos „Basic“. Geitsas nesvyruodamas kreipėsi į tėvą rekomendacijų dėl šios bylos. Viljamas Henris su džiaugsmu pagelbėjo. Jis pats davė kelis išmintingus patarimus ir užtikrino Bilą, kad jo kompanija bylą laimės, be to, surado Albukerkėje gabų advokatą atstovauti Microsoft interesams.

Procesas truko šešis mėnesius ir galiausiai tam, kad būtų išspręsta problema, buvo paskirtas arbitras. Tai buvo gera naujiena ir reiškė, jog byla greitai baigsis – įprastas juridinis procesas galėjo trukti keletą metų. 1977 gruodį Microsoft laimėjo bylą. Arbitras labai rūsčiai pasielgė su Pertec ir Edu Robertsu. Jis pavadino susiklosčiusią situaciją „kraštutiniu komercinio piratavimo atveju“ ir nusprendė, kad MITS turi teisę naudoti „Basic“, o Microsoft gauna teisę šią programinę įrangą pardavinėti savo nuožiūra.

Kaip tvirtina Stivas Vudas, po 1977 metų Microsoft daugiau jau niekad neturėjo finansinių problemų. Ir visa tai – nežiūrint į faktą, kad pirmi penki Microsoft užsakovai bankrutavo ir 1979 metais Bilas Geitsas ir Polas Alenas sugrįžo į Sietlą. Tais pačiais metais Geitsas buvo pašalintas iš universiteto dėl pravaikštų ir nepažangumo.

Ir čia į žaidimą įsijungia mūsų jaunojo genijaus mama. Ji buvo Uniter Way International vykdomojo komiteto pirmininkė drauge su dviem labai įtakingais kompiuterinės rinkos monstro IBM vadovais Džonu Opeliu ir Džonu Eikersu. Džonas Opelis buvo firmos prezidentas nuo 1981, o Džonas Eikersas prezidentavo nuo 1985 metų. Jiedu nusprendė „padėti berniukui atsistoti ant kojų“ (pasižiūrėkite genijaus motinos nekrologą Тhe New York Times), o tuo pačiu ir patiems užsidirbti. Niekam nežinoma kompanija Microsoft gauna IT giganto IBM pasiūlymą sukurti operacinę sistemą pačiam pirmam personialiniam kompiuteriui. Suprantama, kaip ir atvejyje su „Basic“, Geitsas nekūrė nuosavos operacinės sistemos. Jis paprasčiausiai nusipirko už 50 000 dolerių sistemą QDOS (Quick and Dirty Operating System), kurią sukūrė Timas Patersonas iš Seattle Computer Products (SCP), pakeitė pavadinimą į MS-DOS ir pardavė licenciją naudotis produktu kompanijai IBM, paprašęs išsaugoti Microsoft autorines teises.

Ir kompanija IBM sutiko! Ji nusipirko MS-DOS licenciją ir sudarė neįprastą tiems laikams sutartį, pagal kurią Microsoft išliko sistemos savininke, o IBM mokėjo firmai kiekvieną kartą, kada parduodavo kompiuterį su įrengta MS-DOS.

Taip gimė patentuotos programinės įrangos koncepcija, nors iki to laiko įprasta praktika buvo dalinti programinę įrangą nemokamai, mat patys kompiuteriai kainavo nepaprastai brangiai ir papildomos išlaidos buvo nepageidaujamos.

QDOS pavirto DOS, paskui Windows 1.0-3.11(šitą operacinę sistemą sukūrė Microsoft, nors idėja buvo nugvelbta iš Apple), galiausiai Windows linija nutrūko ties Windows Millenium. Į sceną įžengė Windows NT (toliau – 2000/XP/Vista/Win7), kur irgi nemažai nugvelbta iš konkurentų, tarp jų – iš IBM kompanijos OS/2.

1986 metais Microsoft pirmą kartą išėjo į biržą ir Bilas Geitsas per valandą tapo pasakišku turtuoliu.

Ir kur gi čionai Geitso genijus? Kuo jis būtų tapęs be tėčio ryšių juristų tarpe ir be mamytės ryšių tarp verslo banginių? Kur čionai toji „pelenė“, visko pasiekusi vien savo smegenų dėka?

WWW

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!