Komitetas 300. Kontroliuojančios žinybos (3)

Tyrimų ir analizės korporacija (Research and Analysis Corporation)

Ši organizacija – HUMRO dvynė knygos „1984″ požiūriu – įsikūrusi Makline, Virdžinijos valstijoje. Įkurta 1948 metais, Komiteto 300 kontrolėn ji perėjo 1961 metais, kai tapo Džono Hopkinso universiteto dalimi. Korporacija darbavosi su daugiau kaip 600 projektais, įskaitant juodaodžių integraciją į armiją, taktinį branduolinio ginklo panaudojimą, psichologinio karo programas ir gyventojų masių valdymą.

Žinoma, yra daug stambių smegenų centrų, ir mes toliau panagrinėsime daugelį iš jų. Viena svarbiausių sferų bendradarbiaujant smegenų centrams su tuo, kas paskui tampa valstybine ir visuomenine politika, yra „polsteriai“ (pollsters) – kompanijos, tiriančios visuomenės nuomonę. Būtent jos formuoja visuomenės nuomonę taip, kaip reikia sąmokslininkams. Nuolat apdoroja rinkėjus TV kompanijos CBS, NBC, ABC, laikraščiai New York Times, Washington Post. Didžiają dalį šių pastangų koordinuoja Nacionalinis visuomenės nuomonės tyrimų centras, kur, daugelio iš mūsų nuostabai, sukurtas psichologinis šablonas visoms tautoms.

Gauta informacija dedama į kompanijų Gallup Pool, Yankelovich, Skelley and White kompiuterius lyginamąjam įvertinimui. Daug kas iš to, ką skaitome laikraščiuose ar matome per TV, iš pradžių yra filtruojama visuomenės nuomonės tyrimų kompanijose. Mes matome tik tai, ką „polsteriai“ leidžia mums matyti. Tai vadinama „visuomenės nuomonės formavimu“. Tokio socialinio apdorojimo idėja yra ta, kad būtų sužinota, kaip reaguoja visuomenė į politines direktyvas, duodamas Komiteto 300. mes esame vadinami „tikslinėmis gyventojų grupėmis“. O „polsteriai“ įvertina pasipriešinimo laipsnį tam, ką parodo per „Vakaro žinias“. Toliau mes parodysime, kaip buvo pradėta ši praktika ir kas už ją atsakingas.

Visa tai yra dalis kruopščiai suplanuoto Tavistoke visuomenės nuomonės formavimo. Šiandien žmonės galvoja, kad yra gerai informuoti, bet jie neįsivaizduoja, kad nuomonės, kurias jie laiko savomis, faktiškai yra sukurtos tyrimų institutuose ir smegenų centruose, ir nė vienas iš mūsų nėra laisvas turėti savo nuomonę tame informacijos sraute, kurį ant mūsų galvų pila žiniasklaida ir „polsteriai“.

Visuomenės nuomonės formavimas virto subtiliu menu kaip tik prieš Amerikai įstojant į II Pasaulinį karą. Amerikiečius, kurie nežinojo net patys apie save, privertė žiūrėti į Japoniją ir Vokietiją kaip į pavojingus priešus, kuriuos buvo būtina sustabdyti. Tam tikra prasme tai buvo teisinga, ir tai daro valdomą mąstymą dar pavojingesniu, nes dėl tos informacijos, kurią pateikė žmonėms, priešais išties tapo Vokietija ir Japonija. Visai neseniai mes matėme, kaip puikiai veikia sąmonės apdorojimo procesas, kai amerikiečius privertė laikyti Iraką grėsme, o Sadamą Huseiną – asmeniniu Amerikos priešu.

Toks sąmonės apdorojimo procesas techniškai aprašomas kaip „pranešimas, pasiekiantis asmenų, kuriems galima daryti įtaką, suvokimo organus“. Vieas gerbtiniausių „polsterių“ yra Komiteto 300 narys Danielis Jankelovičius. Jis išdidžiai teigia savo studentams, kad „visuomenės apklausos“ – tai manipuliacijos visuomenės nuomone instrumentas, nors čia jis nėra originalus. Jankelovičius pasisėmė šias idėjas iš Džono Neisbito knygos „Ataskaita apie tendencijas“ („Trend Report“), kurią užsakė Romos klubas. Knygoje Neisbitas aprašo visus metodus, kurie naudojami formuojant pageidaujamą Komitetui 300 visuomenės nuomonę. Nuomonės formavimas – briliantas olimpiečių karūnoje, nes su jų tūkstančiais sociologų ir „naujųjų mokslų“ specialistų, su jiems priklausančia žiniasklaida, NAUJA visuomenės nuomonė absoliučiai bet kokiu klausimu gali būti sukurta ir išplatinta visame pasaulyje per kokias dvi savaites.

Būtent taip ir atsitiko, kai jų tarnui Bušui buvo įsakyta pradėti karą su Iraku. Per dvi savaites ne tik JAV, bet ir beveik visas pasaulis buvo nuteiktas prieš Iraką ir Huseiną. Šie dirigentai ir manipuliatoriai iš masinės informacijos priemonių yra tiesiogiai pavaldūs Romos klubui, kuris, savo ruožtu, pavaldus Komitetui 300, kurio viršūnėse stūkso Anglijos karalienė, valdydama gigantišką tinklą glaudžiai susijusių korporacijų, kurios niekad nemoka mokesčių ir niekam nėra atsakingos. Jos finansuoja savo turimų įstaigas per fondus, kurie beveik visiškai valdo mūsų kasdieninį gyvenimą.

Drauge su savo tarpusavyje susijusiomis kompanijomis, draudimo verslu, bankais, finansinėmis korporacijomis, naftos bendrovėmis, laikraščiais, žurnalais, radiju ir televizija, šis gigantiškas aparatas tiesiog pasibalnojo Ameriką ir visą likusį pasaulį. Vašingtone nėra nė vieno politiko, kuris vienaip ar kitaip nepriklausytų šiam aparatui. Kairieji plūsta jį, vadina „imperializmu“, ir taip iš tikrųjų yra, tačiau kairiuosius valdo tie patys žmonės, kurie kontroliuoja dešiniuosius, taip kai kairuoliai ne ką laisvesni už mus.

Protus apdorojantys mokslininkai vadinami „socialiniais inžinieriais“ arba „Naujų socialinių mokslų specialistais“, jie daro esminę įtaką tam, ką mes matome, girdime ir skaitome. Senajai socialinių inžinierių mokyklai priklauso Kurtas Levinas, pro9fesorius Hedlis Kantrilas (Hadley Cantril), Margaret Mid (Margaret Meade), profesorius Dervinas Kartraitas (Derwin Cartwright) ir profesorius Lipsitas (Lipssitt), kurie drauge su Džonu Roulingsu Rizu sudarė „naujų mokslų specialistų“ branduolį Tavistoko institute.

Per II Pasaulinį karą daugiau kaip 100 tyrėjų, vadovaujamų Kurto Levino vergiškai kopijavo esesininko Reinchardo Heidricho metodus. Strateginių tarnybų valdyba (STV) buvo įkurta pagal Heidricho metodologiją ir, kaip mes žinome, tapo CŽV pirmtake. Viso to esmė yra ta, kad britų ir JAV vyriausybės jau turi mechanizmą, kurio pagalba atves mus iki Naujosios Pasaulio Tvarkos be ypatingo mūsų pasipriešinimo, ir šis mechanizmas egzistuoja dar nuo 1946 metų. Kasmet prisideda vis naujų patobulinimų.

Būtent Komitetas 300 sukūrė iki šiol neregėtus kontrolės mechanizmus ir tinklus. Kad išlaikytų mus paklusniais, jiems nereikia grandinių ir virvių. Mūsų baimė dėl to, kas gali atsitikti, yra žymiai efektyvesnė už bet kokias fizines prievartos priemones. Mums praplovė smegenis, kad atsisakytume savo konstitucinės teisės nešiotis ginklą, kad išduotume pačią konstituciją, kad leistume JTO kontroliuoti mūsų užsienio politiką, kad TVF valdytų mūsų mokesčių ir monetarinę politiką, kad leistume prezidentui nebaudžiamam pažeidinėti įstatymus, brautis į kitas valstybes ir grobti jų prezidentus. Trumpiau tariant, mums iki tokio laipsnio praplovė smegenis, kad mes kaip tauta prarysim bet kokį neteisėtą vyriausybės aktą, beveik neužduodami klausimų.

Kai dėl manęs, tai aš žinau, kad netrukus mums teks kautis už tai, kad ištrauktume savo šalį ir Komiteto jungo, arba mes ją prarasime visiems laikams. Tačiau kai tai prasidės, ar daug kas iš mūsų paims ginklą į rankas? 1776 metais tik 3% amerikiečių paėmė ginklą prieš karalių Jurgį III. Šiandien 3% nebepakaks. Mes neturime leistis įgenami į aklavietę, nes būtent tai mums suplanuota tų, kurie manipuliuoja mūsų protais, verčia spręsti mus su tokiomis sudėtingomis problemomis, kad mes tiesiog neatlaikome ir atsitraukiame prieš visur prasiskverbiantį spaudimą ir apskritai nustojame spręsti daugelį gyvybiškai svarbių klausimų.

Mes išvardinsime tuos, kurie priklauso Komitetui 300, tačiau prieš tai reikia išnagrinėti glaudžius ir sudėtingus tarpusavio ryšius tarp visų svarbių įstaigų, kompanijų ir bankų, kuriuos kontroliuoja Komitetas. Mes turime juos aiškiai įvardinti, nes būtent tie žmonės sprendžia, kas gyvens, o kas bus sunaikintas kaip „naudos neatnešantis valgytojas“, būtent jie sprendžia, kur mes melsimės Dievui, ką turime rengtis ir valgyti. Pasak Bžezinskio, mes turime būti atidžiai stebimi kiekvieną valandą, ištisas 365 dienas, nuo šio momento ir amžinai.

Sulig kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau žmonių supranta, kad mus išdavė šalies viduje. Ir tai yra gerai, nes tik dėka žinojimo mes galėsime nugalėti žmonijos priešus. Kol mūsų dėmesį nukreipinėjo į Kremliaus vaiduoklius, Trojos atklys užėmė pozicijas Vašingtone. Šiandien didžiausias pavojus laisviems žmonėms gresia ne iš Maskvos, bet iš Vašingtono. Mes turime pirmiausiai sutriuškinti vidinį priešą, ir tik po to tapsime pakankamai stipriais, kad organizuotume puolimą, kurio tikslas – nušluoti nuo žemės paviršiaus komunizmą su visais jį lydinčiais kitais -izmais.

Karterio administracija paspartino mūsų ekonomikos ir karinės galios smukimą, pastarąjį procesą pradėjo Romos klubo ir Lucis Trust narys Robertas Maknamara. Priešingai nei buvo žadėjęs, Reiganas toliau griovė mūsų industrinę bazę, pradėjęs nuo tos vietos, kurioje baigė Karteris. Nors mums būtina palaikyti savo gynybinį potencialą reikiamame lygmenyje, mes negalime to padaryti dėl silpnos industrinės bazės, be išsivysčiusio karinio pramoninio komplekso mes neturėsime gyvybingos gynybos sistemos. Komitetas 300 tai supranta ir nuo 1953 metų paleido į darbą postindustrinę nulinio augimo politiką, kuri šiandien išgyvena apogėjų.

Dėka Romos klubo mūsų technologinis potencialas smuko žemiau Japonijos ir Vokietijos lygio – šalių, kurias mes lyg ir nugalėjome II Pasauliniame kare. Kaip gi taip atsitiko? Dėl tokių žmonių kaip Aleksandras Kingas ir dėl mūsų apakintų protų mums nepavyko laiku suvokti mūsų švietimo sistemos žlugimo. Dėl mūsų aklumo mes daugiau neberuošiame inžinierių ir mokslininkų pakankamais kiekiais, kad išsilaikytume tarp pramoninių pasaulio šalių. Dėka pono Kingo, žmogaus, kurį Amerikoje labai mažai kas žino, švietimas Amerikoje smuko į žemiausią lygį nuo 1786 metų. Aukštojo mokslo instituto statistika rodo, kad mokėjimas skaityti ir rašyti pas vyresnių klasių mokinius Amerikoje šiandien žemesnis negu buvo 1786 metais.

Tai, su kuo mes dabar susiduriame – tai ne tik mūsų nepriklausomybės ir paties tautos pagrindo praradimas, tai gerokai blogiau – mūsų sielų praradimas. Nuoseklus pagrindų, kuriais rėmėsi mūsų respublika, griovimas sukuria tuštumą, kurią užpildo savo dvasiniais surogatais įvairiausi okultistai ir satanistai. Šitą tiesą reikia suvokti ir įvertinti, nes tai įvyko ne staiga. Jeigu mus sukrėstų staigus sukrėtimas, kultūrinis ir religinis šokas, mes nusipurtytume savo apatiją.

Tačiau laipsniškumas – čia ir slypi fabianininkų esmė – neleidžia paskelbti pavojaus. Dėl to, kad didžioji amerikiečių dauguma neįstengia įžvelgti mano aprašytų dalykų motyvacijos, jie negali suvokti jų ir dėl to į sąmokslą žvelgia atsainiai ir neretai su šypsena. Šalyje sukurta paini situacija, kasdien pateikiant žmonėms šimtus galimybių, iš kurių jie turi pasirinkti sau naudingiausią. Mes pasiekėme tokią situaciją, kad jeigu motyvacija nebus išreikšta pakankamai aiškiai, tai bet kokia informacija bus atmesta.

Visa tai yra tuo pat metu ir stiprioji, ir silpnoji sąmokslo grandinės grandis. Dauguma žmonių atmeta viską, kame neįžvelgia jiems suprantamų motyvų, dėl to sąmokslininkai jaučiasi saugūs ir šaiposi iš tų,kurie kalba apie artėjančią krizę mūsų valstybiniame ir asmeniniame gyvenime. Tačiau jeigu mes sugebėsime pateikti teisybę pakankamai dideliam žmonių skaičiui, motyvacinis blokavimas nusilps ir galiausiai bus atmestas, kadangi vis daugiau žmonių prisilies prie tiesos, o paplitusi frazė, kad „Amerikoje tokie dalykai neįmanomi“ praras savo galią.

Komitetas 300 deda viltis į mūsų nerangią reakciją, jis nukreipia ją į jo paties sukurtus įvykius ir jis nenusivils iki to laiko, kol mes kaip tauta reaguosime į tai taip, kaip reaguojame dabar. Mes turime padaryti savo reakciją į dirbtines krizes adekvačiais atsakymais, tokiais kaip sąmokslininkų ištraukimas į dienos šviesą ir jų planų demaskavimas, kad visa tai būtų prieinama visuomenei. Romos klubas jau perėjo į barbariškumą. Vietoje to, kad lauktume, kol mus „pasiims į dangų“, mes turime sustabdyti Komitetą 300 dar prieš jam pasiekiant savo tikslus, prieš paverčiant mus Naujųjų Tamsiųjų Laikų kaliniais. Neverta pasikliauti Dievu. Reikia pasikliauti savimi. Mes turime imtis būtinų veiksmų.

Visa informacija, kurią pateikiu šioje knygoje, gauta daugelį metų trukusių tyrimų keliu, tyrimų, atliekamų remiantis nepriekaištingais žvalgybiniais šaltiniais. Čionai aš nieko neperdedu. Viskas yra absoliučiai tikslu ir patvirtinta faktais, dėl to nepasiduokite insinuacijoms, kad viskas čia yra neva „dezinformacija“. Du pastaruosius dešimtmečius aš teikiau informaciją,kuri yra absoliučiai tiksli ir kuri paaiškino daugelį paslaptingų įvykių. Aš tikiuosi, kad dėka šios knygos ateis aiškesnis, platesnis sąmokslo jėgų, veikiančių prieš šitą tautą, suvokimas. Ir ši viltis įsikūnija,kadangi vis daugiau jaunų žmonių pradeda uždavinėti klausimus ir ieškoti tiesos, nori sužinoti, kas vyksta iš tikrųjų.

Žmonėms sunku suvokti,kad šie sąmokslininkai yra realūs ir kad jie turi tą valdžią,kurią aš ir daugelis kitų jiems priskiriame. Daug kas rašė ir klausinėjo, kodėlmūsų vyriausybė nieko nedaro, kad pašalintų šitą siaubingą grėsmę civilizacijai. Sunkumai slypi tame, kad mūsų vyriausybė yra problemos dalis, sąmokslo dalis ir niekad ir niekur tai nesimatė aiškiau, kaip per Bušo prezidentavimo laikotarpį. Žinoma, prezidentas Bušas (Vyresnysis – „Versijos“) tiksliai žino, ką su mumis daro Komitetas 300. Bušas jam dirba. Kiti žmonės rašė: „Mes manėme,kad kovojome su vyriausybe“. Žinoma, taip ir yra, tačiau už vyriausybės nugaros stovi tokia galinga ir visaapimanti jėga, kad žvalgybos tarnybos bijo net užsiminti apie „olimpiečius“.

Komiteto 300 egzistavimo įrodymai slypi daugybėje galingų įstaigų kurios jam priklauso ir yra jo valdomos. Čia išvardinsiu tik kai kurias svarbiausias iš jų. Virš jų visų stovi visų smegenų centrų ir tyrimo įstaigų gimdytojas – Tavistoko žmogiškų santykių tyrimų institutas su jo plačiu tinklu iš šimtų filialų.

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą