Komitetas 300. Kontroliuojančios žinybos (2)

Romos klubas – grėsmingas ir galingas Komiteto 300 organas. Nors išoriškai pagrindinis jo taikinys yra Amerika, šios grupės veikla persipina su kitais Komiteto 300 organais, o jo amerikiečiai nariai neretai užsiima Japonijos ir Vokietijos „problemomis“.

Žemiau pateikiamas toli gražu ne pilnas oficialių organizacijų, kurias kontroliuoja Komitetas 300, sąrašas.

Pramoninės demokratijos lyga (League Of Industrial Democracy)

Veikėjai: Maiklas Novakas (Michael Novak), Džina Kirpatrik (Jeane Kirkpatrick), Judžinas Rostou (Eugene Rostow), Irvinas Sualas (Irwin Suall), Leinas Kirklandas (Lane Kirkland), Albertas Šenkeris (Albert Schenker).

Tikslai: normalių darbo santykių tarp darbuotojų ir samdytojų ardymas plaunant smegenis profsąjungų lyderiams ir nariams, kad tie keltų iš anksto neįvykdomus reikalavimus. Ypatingas dėmesys čionai skiriamas metalurgijos, automobilių ir statybos pramonei.

Laisvė namai (Freedom House)

Veikėjai: Leo Černas (Leo Churn) ir Karlas Geršmanas (Carl Gershman).

Tikslai: socialistinės dezinformacijos platinimas amerikiečių dirbančiųjų tarpe, nesutarimų ir nepasitenkinimo atmosferos kūrimas. Dabar, kai šie tikslai iš esmės jau pasiekti, Lourensas Iglbergeris pakvietė Geršmaną dirbti į CEDC – naują organizaciją, kurios tikslas sustabdyti susivienijusios Vokietijos prekybinę ekspansiją Dunojaus baseino šalyse.

Komitetas už demokratišką daugumą (Committee For A Democratic Majority)

Veikėjai: Benas Vatenburgas (Ben Wattenburg), Džina Kirpatrik (Jean Kirkpatrick), Elmo Zumva (Elmo Zumwa) ir Midži Dektoras (Midge Dector).

Tikslai: užmegzti ryšius tarp apsišvietusios socialistinės klasės ir mažumų grupių, kad būtų suformuotas solidus rinkiminis blokas, kuris palaikytų kairiuosius kandidatus. Tai šimtaprocentinė fabianininkų organizacija.

Užsienio politikos tyrimų institutas (Foreign Policy Research Institute)

Veikėjai: Robertas Štrausas Hjupas (Robert Strausz Hupe).

Tikslai: kosminės programos NASA žlugdymas ir visiškas uždarymas.

JAV Socialdemokratai (Social Democrats U.S.A.)

Veikėjai: Bajardas Rastinas (Bayard Rustin), Leinas Kirklandas (Lane Kirkland), Džėjus Lavstounas (Jay Lovestone), Karlas Geršmanas (Carl Gershman), Hovardas Samiuelis (Howard Samuel), Sidnis Hukas (Sidney Hook).

Tikslai: radikaliojo socoalizmo platinimas, ypač mažumų tarpe. Ryšių su panašiomis organizacijomis socialistinėse šalyse užmezgimas. Lavstounas ilgą laiką buvo pagrindinis kelių JAV prezidentų patarėjas sovietų klausimais ir kontaktinis asmuo ryšiams su Maskva.

Socialinių santykių institutas (Institute For Social Relations)

Veikėjai: Harlandas Klivlendas (Harland Cleveland), Vilisas Harmonas (Willis Harmon).

Tikslai: Amerikos mąstymo būdo pakeitimas.

Piliečių Lyga (The Citizens League)

Veikėjai: Baris Komoneris (Barry Commoner).

Tikslai: kelti „bendras“ teismines bylas įvairioms vyriausybinėms agentūroms, ypač iš gynybos bei gynybinės pramonės srities.

Karo priešininkų Lyga (War Resisters League)

Veikėjai: Noamas Chomskis (Noam Chomsky) ir Deividas MakReinoldsas (David McReynolds).

Tikslai: pasipriešinimo karui Vietname organizavimas tarp kairiųjų grupių, studentų ir Holivudo veikėjų.

Instituto „Už demokratinį socializmą“ organizacinis komitetas (The Democratic Socialist Organizing Committee Of The Institute For Democratic Socialism)

Veikėjai: Frenkas Zeideris (Frank Zeider), Arturas Reideris (Arthur Redier) Ir Deividas MakReinoldsas (David McReynolds).

Tikslai: plėsti kairiojo socializmo veiklą bei ideologiją Amerikoje ir Europoje.

Antidefemacijos Lygos tyrimų skyrius (Anti‑Defamation League Fact Finding Division)

Veikėjai: Irvinas Sualas, taip pat žinomas kaip Džonas Grehemas.

Tikslai: ši organizacija yra bendras FTB ir britų žvalgybos padalinys, skirtas išaiškinti kairiosios pakraipos grupėms ir lyderiams bei jų neutralizavimui dar iki to laiko, kol jos netapo pakankamai stambios ir įtakingos.

Tarptautinė mašinistų asociacija (International Association Of Machinists)

Tikslai: darbo frontas, palaikantis Socialistinio Internacionalo idėjas, organizuotų neramumų ir konfliktų tarp darbininkų ir menedžerių kurstytojas.

Jungtiniai siuvimo pramonės darbininkai (Amalgamated Clothing Workers)

Veikėjai: Miurėjus Findlis (Murray Findley), Irvinas Sualas ir Džeikobas Šeinkmanas (Jacob Scheinkman).

A.Filipo Rendolfo institutas (A. Philip Randolph Institute)

Veikėjai: Bajardas Rastinas (Bayard Rustin).

Tikslai: bendrų tikslų organizacijų veiklos koordinavimas, pavyzdžiui, platinant socialistines idėjas tarp studentų ir darbininkų.

Kembridžo politinių tyrimų institutas (Cambridge Policy Studies Institute)

Veikėjai: Garas Apelrovicas (Gar Apelrovitz).

Tikslai: plėsti ir gilinti darbus, kuriuos atlieka Politinių tyrimų institutas. Įkurtas 1969 vasarį, įkūrėjas – tarptautinis socialistas Garas Apelrovicas, buvęs senatoriaus Geiloro Nelsono padėjėjas. Apelrovicas parašė Romos klubui daug ginčų sukėlusią knygą „Atominė diplomatija“, kurios spausdinimą finansavo Vokiečių Maršalo fondas. Instituto veikla susikoncentravusi ties tiriamaisiais ir praktiniais projektais, kurių tikslas – iš esmės pertvarkyti amerikiečių visuomenę, kitaip sakant – sukurti fabianię Ameriką, ruošiantis Pasaulinės Vyriausybės atėjimui.

Šiaurės Atlanto instituto ekonomikos komitetas (Economic Committee Of The North Atlantic Institute)

Veikėjai: Aurelio Pečejis.

Tikslai: NATO smegenų centras globalinėms ekonomikos problemoms spręsti.

Demokratinių institutų tyrimo centras (Center For The Study Of Democratic Institutions)

Veikėjai: įkūrėjas Robertas Hačinsas (Robert Hutchins) iš Komiteto 300, Haris Ešmoras (Harry Ashmore), Frenkas Kelis (Frank Kelly) ir didelė grupė asocijuotų narių.

Tikslas: platinti idėjas, kurios turėtų paskatinti liberalios pakraipos socialines reformas, paremtas demokratijos ideologija. Vienas iš jų uždavinių yra sukurti naują JAV konstitucijos projektą, ši konstitucija tuo pat metu bus griežtai monarchistinė ir socialistinė, kaip Danijoje.

Centras yra vienas iš „olimpiečių“ atsparos punktų. Įsikūręs Santa Barbaroje, jis veikia pastate su pompastišku pavadinimu „Partenonas“. Buvęs atstovų rūmų narys Džonas Rerikas apibūdino centrą kaip „kontorą, iki lubų prigrūstą komunistų“. Iki 1973 metų buvo sukurti jau 35 naujosios konstitucijos projektai, beje, paskutiniame iš jų buvo siūloma pataisa, garantuojanti „ekologinę teisę“. Pataisos tikslas – praktiškai sunaikinti Amerikos pramonę, lyginant su jos 1969 metų lygiu. Kitaip sakant, organizacija vykdo „Romos klubo“ politiką, kurią patvirtino komitetas 300, ji numato nulinį postindustrinį augimą.

Tarp Centro tikslų bei uždavinių yra ir ekonominių ciklų valdymas, bedarbio pašalpų sistemos kontrolė, verslo ir nacionalinių viešųjų darbų reguliavimas, aplinkos užterštumo kontrolė. Pasisakydamas Komiteto 300 vardu, Ešmoras pranešė, kad Centro uždavinys yra ieškoti metodų ir priemonių, kad efektyviau dirbtų mūsų politinė sistema. „Mes turime pakeisti švietimo sistemą ir sukurti naują konstituciją Amerikai, o taip pat vieningą konstituciją visam pasauliui“. – pareiškė Ešmoras.

Toliau Ešmoras skelbia tokius tikslus:

Narystė JTO turi būti visuotinė.

Būtina stiprinti JTO.

Pietryčių Azija turi būti neutralizuota (skaityk- komunizuota).

Šaltasis karas turi būti baigtas.

Rasinė diskriminacija turi būti uždrausta.

Turi būti suteikta pagalba besivystančioms šalims (turima galvoje pagalba griaunant ekonomikas).

Atsisakyti karinių problemų sprendimo metodų (gaila, kad jis to nepasakė Džordžui Bušui prieš karą Persų įlankoje).

Negali būti priimtini jokie nacionaliniai sprendimai.

Būtinas bendradarbiavimas.

Harvardo psichologijos klinika (Harvard Psychological Clinic)

Veikėjai: dr. Kurtas Levinas ir 15 mokslininkų, „naujojo mokslo“ (new‑science scientists) pasekėjų.

Tikslas: sukurti visuomenėje tokią atmosferą, kuri leistų Komitetui 300 paimti Amerikoje neribotą valdžią.

Socialinių tyrimų institutas (Institute For Social Research)

Veikėjai: dr. Kurtas Levinas ir 20 mokslininkų, „naujojo mokslo“ (new‑science scientists) pasekėjų.

Tikslas: sukurti absoliučiai naują socialinių programų kompleksą, kurio tikslas būtų pašalinti Ameriką iš pramoninės pažangos kelio.

Mokslinės politikos tyrimų centras (Science Policy Research Unit)

Veikėjai: Lilandas Bredfordas (Leland Bradford), Kenetas Demas (Kenneth Dam), Ronaldas Lipertas (Ronald Lippert).

Tikslas: „būsimų sukrėtimų“ tyrimo institutas prie Sasekso universiteto Anglijoje, priklausantis Tavistoko sistemai.

Sistemų vystymo korporacija (Systems Development Corporation)

Veikėjai: Šeldonas Arenbergas (Sheldon Arenberg) ir keli šimtai bendradarbių.

Tikslas: visų JAV ir britų žvalgybos tarnybų elementų veiksmų koordinavimas. Korporacija nustato, kokių „lošėjų“ globoje turi būti vienokie ar kitokie nacionaliniai valstybiniai dariniai. Pavyzdžiui, Ispanija turi būti susilpnėjusios ir išsekusios Katalikų bažnyčios įtakos sferoje, JTO – Generalinio sekretoriaus kontrolėje ir panašiai.

Korporacija sukūrė sistemą X-RAY 2, kurioje smegenų centrų personalas, kariniai objektai ir teisėsaugos organai susieti su Pentagonu per nacionalinį teletaipų ir kompiuterių tinklą tuo tikslu, kad būtų panaudojama sekimo technika nacionaliniu mastu. Arenbergas teigia, kad jo idėjos nesusijusios su karine sfera, bet visi jo metodai faktiškai gauti iš karinių šaltinių. Jis sukūrė „Niujorko valstijos stebėjimo ir identifikacijos sistemą“, projektą, visiškai atitinkantį Orvelo „1984″ dvasią, be to, pagal mūsų konstituciją šis projektas yra absoliučiai neteisėtas. Jau paleistas šios „Sistemos“ diegimo procesas nacionaliniu mastu. Čia yra būtent tai, apie ką kalbėjo Bžezinskis kaip apie galimybę beveik akimirksniu gauti priėjimą prie kompiuterinių bylų su duomenimis apie bet kurį žmogų.

„Niujorko valstijos stebėjimo ir identifikacijos sistema“ teikia duomenis visiems teisėtvarkos organams ir valstijos valstybinėms įstaigoms. Ji saugo ir suteikia žaibišką priėjimą prie individualių duomenų, tiek kriminalinių, tiek socialinių. Tai tipiškas Komiteto 300 projektas. Subrendo būtinybė detaliai ištirti šios „Sistemų vystymo korporacijos“ reikalus, bet tai nėra šios knygos uždavinys. Aišku tik viena: „Korporacija“ nekelia sau tikslo ginti laisves ir teises, kurias garantuoja JAV konstitucija. Labai patogu, kad ji įsikūrusi Santa Barbaroje, šalia Roberto Hatčinso „Partenono“. Štai keli leidiniai, kuriuos leidžia šis Romos klubo padalinys:

«Center Magazine» («Centro žurnalas»), «Counterspy» («Kontršnipas»), «Coventry» («Koventris»), «Covert Action Information Bulletin» («Informacinis slaptų operacijų biuletenis»), «Dissent» («Skilimas», «Disidentystė»), «Human Relations» («Žmonių santykiai»), «Idustrial Research» («Pramoniniai tyrimai»), «Inquiry» («Tyrimas»), «Mother Jones» («Motina Džouns»), «One» («Vienas»), «Progressive» («Progresyvusis»), «Raconteur» («Pasakotojas»), «The New Republic» («Naujoji Respublika»), «Working Papers for a New Society» («Darbinės pastabos apie naują visuomenę»).

Tai anaiptol ne pilnas sąrašas leidinių, kuriuos leidžia Romos klubas. Jų yra šimtai, praktiškai kiekviena organizacija steigia savo spausdintą leidinį. Turint galvoje, kiek daug yra tokių organizacijų, kurias valdo Tavistoko institutas ir Romos klubas, mes galime patalpinti čia tik nedidelę dalį viso sąrašo. Kai kurie svarbiausi fondai ir smegenų centrai pateikiami žemiau esančiuose sąrašuose, į kuriuos patenka taip pat ir kariniai smegenų centrai.

Amerikos visuomenė apstulbtų, sužinojusi, kaip giliai įtraukta armija į „naujos karinės taktikos“ tyrimus kartu su Komiteto 300 smegenų trestais. Amerikiečiai nežino, kad 1946 metais Komitetas 300 įsakė Romos klubui toliau plėtoti smegenų trestus, kurie patys savaime tampa naujomis priemonėmis platinti komiteto 300 filosofiją. Šių centrų poveikis mūsų kariškiams (būtent nuo 1959 metų, kai jie pradėjo staigiai daugintis) iš tiesų stulbina. Nėra abejonių, kad iki XX amžiaus pabaigos jie vaidins dar didesnį vaidmenį einamuosiuose mūsų šalies reikaluose.

„Mont Pelerin“ draugija (The Mont Pelerin Society)

Ekonominis fondas, kurio paskirtis – platinti melagingas ekonomikos teorijas ir daryti įtaką Vakarų ekonomistams, kad jie sektų tais modeliais, kuriuos fondas laikas nuo laiko sukuria. Tarp žymių organizacijos praktikų esama fon Hajeko ir Miltono Fridmano.

Huverio institutas (The Hoover Institution)

Iš pradžių įkurtas kovai su komunizmu, institutas pamažu, tačiau užtikrintai pasuko link socializmo. Jo metinį biudžetą sudaro 2 mln$, kuriuos aukoja Komiteto 300 globojamos firmos. Šiuo metu institutas susikoncentravo ties „taikiomis permainomis“, skirdamas dėmesį armijos ir vidinėms JAV problemoms. Jis dažnai vadinamas žiniasklaidos „konservatyvia organizacija“, kurios pažiūros panaudojamos, kai prireikia konservatyvaus požiūrio. Huverio institutas anaiptol nėra konservatyvus ir po to kai 1953 metais jį pradėjo kontroliuoti grupė, tampriai susijusi su Romos klubu, jis pavirto „pageidaujamos“ Pasaulinės vyriausybės politikos ruporu.

Paveldo fondas (Heritage Foundation)

Įkurtas alaus magnato Džozefo Kurso (Joseph Coors) kaip konservatyvus smegenų centras, fondas netrukus atiteko sero Piterio Vikerso Holo, Stiuarto Batlerio, Stiveno Eizlio (Steven Ayzlei), Roberto Moso (Robert Moss) ir Fridricho fon Hajeko fabianininkams, kurie veikė, vadovaujami Romos klubo. Ši įstaiga vaidino lemiamą vaidmenį, vykdant britų leiboristų lyderio Entonio Vedžvudo Beno įsakymą „tečerizuoti Reiganą“. Paveldo fondas, be abejo, nėra konspiratyvi organizacija, nors kartais gali tokiu atrodyti.

Žmogaus galimybių tyrimo valdyba (Human Resources Research Office – Humro)

Karinė tyrimų organizacija, dirbanti „psichotechnologijų“ srityje. Didžioji personalo dalis rengiama Tavistoke. Psichotechnologija aprėpia tokias sritis kaip kareivių motyvacija, kariuomenės kovinė dvasia ir muzika, kurią naudoja priešas. Faktiškai didžioji dalis to, ką Orvelas aprašė savo knygoje „1984″ stulbinančiai primena tai, ko moko HUMRO. 1969 metais Komitetas 300 ėmė kontroliuoti šią svarbią įstaigą ir pavertė ją privačia nekomercine organizacija, globojama Romos klubo. Tai didžiausia Amerikoje žmogaus elgesio tyrimų grupė.

Viena iš jos veiklos sričių – mažų grupių, atsidūrusių streso situacijose, tyrimas. HUMRO moko kariškius, kad kareivis – tai tiesiog savo įrangos tęsinys, tai padarė didelę įtaką kuriant sistemas „žmogus-ginklas“ ir „žmogaus savybių valdymas“, kurios taip plačiai naudojamos JAV armijoje. HUMRO turi didžiulę įtaką armijos elgsenai. Organizacijos metodai, slopinantys sąmonę, užgimė Tavistoke. Manoma, kad HUMRO taikomosios psichologijos kursai turi išmokyti karinę vadovybę, kaip priversti žmogų dirbti kaip ginklas. Kaip pavyzdį galima pateikti faktą, kad karo Irake metu kareiviai noriai ignoravo savo karinius statutus ir gyvus palaidojo 12 000 Irako kareivių.

Šis smegenų išplovimo metodas itin pavojingas, kadangi šiandien jis taikomas armijai, o armija taiko jį, kad žvėriškai sunaikintų tūkstančius priešo kareivių, o rytoj armijai bus pasakyta, kad „priešais“ tapo civilių gyventojų, nusistačiusių prieš vyriausybės politiką, grupės. Mes jau dabar įsivaizduojame bepročių avinų bandą su praplautomis smegenimis, ir vis dėlto, paaiškėja, kad HUMRO nori sąmonės nuslopinimą ir jos valdymą patobulinti dar per vieną žingsnį. HUMRO – tai vertingas Tavistoko papildas ir daugelis HUMRO rekomendacijų buvo panaudotos Persų įlankos kare. Tai leidžia lengviau suprasti, kodėl amerikiečių kareiviai elgėsi kaip negailestingi ir beširdžiai galvažudžiai, visiškai netilpdami į tradicinio amerikiečių kareivio koncepciją.

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą