Komitetas 300. Bendra apžvalga (6)

Maltusas tvirtino, kad žmonijos pažangą lemia natūralus Žemės sugebėjimas užtikrinti tam tikro žmogaus skaičiaus egzistavimą, o peržengus to skaičiaus slenkstį, riboti planetos resursai bus labai greitai išeikvoti. Jei šie gamtiniai resursai bus panaudoti, tai atstatyti juos ar atgaminti bus nebeįmanoma. Iš čia, kaip pažymi Maltusas, kyla būtinybė riboti gyventojų skaičiaus augimą, kad šis skaičius išliktų ribose, nekeliančiose grėsmės gamtiniams resursams. Nėra reikalo sakyti, kad elitas neleis pastatyti savo paties egzistavimą į pavojų, kurį kelia spartus „nenaudingų valgytojų“ skaičiaus augimas. Vadinasi, reikia imtis atrankos. Kaip nurodžiau anksčiau, „atrankos“ procesas jau prasidėjo ir vykdomas metodais, aprašytais ataskaitoje „Global 2000″.

Visos Komiteto 300 ekonomikos planų kryptys veda į Maltuso ir fon Hajeko sankryžą – dar vieno niūraus ekonomisto, remiamo Romos klubo. Gimęs Austrijoje, fon Hajekas ilgą laiką buvo globojamas Deivido Rokfelerio ir dabar jo teorijos yra ganėtinai plačiai paplitusios JAV. Pasak Hajeko, JAV ekonomikos pagrindą turi sudaryti:

  • Juodosios rinkos miestuose;
  • Nedidelės pramonės įmonės, kaip pavyzdžiui, Hongkonge, kurios naudoja prakaitą spaudžiančią darbo sistemą;
  • Prekyba, skirta turistams;
  • Laisvo verslo zonos, kur spekuliantams suteikta visiška veikimo laisvė ir kur gali klestėti prekyba narkotikais;
  • Pramoninės gamybos nutraukimas;
  • Visų atominių jėgainių uždarymas.

Fon Hajeko idėjos visiškai sutampa su Romos klubo idėjomis, tai, matyt, ir yra priežastis, dėl ko jis taip smarkiai remiamas Amerikos dešiniuosiuose sluoksniuose. Fon Hajeko mantiją dabar matuojasi naujas, gerokai jaunesnis ekonomistas Džefris Saksas, kuris buvo pasiųstas į Lenkiją pratęsti darbo, kurį pradėjo Hajekas. Reikia prisiminti, kad Romos klubas organizavo ekonomikos krizę Lenkijoje, kuri privedė prie šalies politinės destabilizacijos. Lygiai toks pats, jei galima taip išsireikšti, ekonominis planavimas bus primestas Rusijai, bet jeigu jis susidurs su stipria opozicija, bus greitai atkurta senoji kainų dotacijų sistema.

Komitetas 300 įsakė Romos klubui panaudoti lenkų nacionalizmą kaip įrankį katalikų bažnyčiai griauti ir išvalyti kelią sovietų okupacinei armijai. Judėjimas „Solidarumas“ buvo sukurtas Komiteto 300 nario Zbignevo Bžezinskio, kuris pats parinko pavadinimą šiai „profsąjungai“, o taip paskyrė jos funkcionierius ir organizatorius. „Solidarumas“ nėra „profesinė sąjunga“, nors laivų statyklos Gdanske darbininkai buvo panaudoti, kad būtų sudaryta tokia regimybė. Tai greičiau politinė aukšto lygio organizacija, sukurta tam, kad būtų įgyvendinti konkretūs planai, ruošiant Pasaulinės Vyriausybės atėjimą.

Dauguma „Solidarumo“ lyderių buvo žydų bolševikų iš Odesos palikuonys ir nepasireiškė kaip komunizmo priešininkai. Šis faktas leidžia suprasti, kodėl amerikiečių masinė žiniasklaida nuolat skyrė tiek dėmesio šiam judėjimui. Profesorius Saksas pastūmėjo visą procesą į priekį, užtikrinęs Lenkijai, ką tik išsivadavusiai iš Sovietų globos, naują ekonominį pavergimą. Dabar Lenkija taps ekonomine JAV verge – pasikeitė tik jos šeimininkas.

Bžezinskis parašė knygą, kurią vertėtų paskaityti kiekvienam amerikiečiui, kuriam rūpi jo šalies ateitis. Knygos pavadinimas – „Technotroninė era“, ji parašyta užsakius Romos klubui. Joje atvirai išdėstomi būdai ir metodai, kurie bus naudojami Amerikai valdyti. Ten taip pat užsimenama apie klonavimą ir „robotoidus“, būtybes, kurios veikia kaip žmonės ir išoriškai panašios į žmones. Bžezinskis Komiteto 300 vardu pareiškė, kad Amerika įžengia į „erą, nepanašią nė į vieną anksčiau buvusią; mes žengiame į technotroninę erą, kuri gali lengvai pereiti į diktatūrą“. Aš paskelbiau pilną ataskaitą apie „Technotroninę erą“ 1981 metais ir ne kartą minėjau šią knygą savo informaciniuose biuleteniuose.

Toliau Bžezinskis kalba, kad mūsų visuomenė „išgyvena informacinę revoliuciją, kurios pagrindą sudaro masinės pramogos ir masiniai reginiai (nesibaigiančios TV laidos apie sportą ir panašiai), kurie tapo dar viena rūšimi narkotikų, skirtų masėms, kurios tampa vis labiau nenaudingos ir nereikalingos“. Ar Bžezinskis buvo pranašas? Ar galėjo numatyti ateitį? Žinoma, kad NE. Tai, ką jis parašė savo knygoje, tai tik Komiteto 300 plano, perduoto Romos klubui, kopija. Ar ne tiesa, kad jau 1991 metais mes turime nenaudingų gyventojų masę? Galima sakyti, kad 30 mln bedarbių ir 4 mln benamių išties yra „nenaudinga masė“ ar, bent jau, sudaro tokios masės branduolį.

Papildant religiją, „opiumą liaudžiai“, kuris, kaip pripažino Marksas ir Leninas, būtinas žmonėms, šiuo metu sukurti nauji „opiatai“ – masiniai sportiniai renginiai, seksualinis palaidumas, roko muzika. Išaugo ištisa narkomanų karta. Palaido sekso propaganda ir narkomanijos epidemija turi tikslą atitraukti žmones nuo to, kas vyksta aplinkui. „Technotroninėje eroje“ Bžezinskis kalba apie žmonių „mases“ kaip apie negyvus objektus – galbūt tokiais mes ir atrodome Komitetui 300. Bžezinskis nuolat kalba apie būtinybę kontroliuoti mus, „mases“.

Vienoje vietoje jis prasiplepėjo:

„Tuo pat metu išaugs ir socialinės bei politinės asmenybės kontrolės galimybės. Greitai bus įmanoma beveik visiškai kontroliuoti kiekvieną pilietį ir vesti nuolat atnaujinamą kompiuterinę dosjė, kurioje, šalia įprastos informacijos, bus pati konfidencialiausia – apie kiekvieno žmogaus sveikatą, elgesį“.

„Atitinkami valstybės organai turės priėjimą prie šių bylų. Valdžia susikoncentruos rankose tų, kurie kontroliuoja informaciją. Dabartiniai valdžios organai bus pakeisti žinybomis, skirtomis valdyti prieškrizines situacijas.“

(Toliau pateikiamas agentūros FEMA, kuri atsiradom kiek vėliau, struktūros aprašymas.)

„Tai sukurs tendenciją keliems sekantiems dešimtmečiams, kurie atves mus į Technotroninę erą – diktatūrą, kurioje bus visiškai panaikintos dabar egzistuojančios politinės procedūros. Pagaliau, jei pažvelgsime į šimtmečio pabaigą, tai biocheminės sąmonės kontrolės ir genetinės manipuliacijos su žmonėmis, įskaitant kūrimą būtybių, kurios ne tik veiks, bet ir mąstys kaip žmonės, gali sukurti keletą rimtų problemų“.

Bžezinskis visa tai rašė ne kaip privatus asmuo, bet kaip prezidento karterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, žymus Romos klubo ir Komiteto 300 bei Tarptautinių santykių tarybos narys bei lenkų „juodosios aristokratijos“ narys. Jo knygoje paaiškinama, kokiu būdu Amerika turi atsisakyti savo industrinės bazės ir įžengti į tai, ką jis pavadino „visiškai nauja istorine epocha“.

„Amerika yra unikali savo siekiu išbandyti ant savęs ateitį, ar tai būtų pop-artas, ar LSD. Šiandien Amerika – tai kūrybinė bendrija, kai tuo tarpu kiti sąmoningai ar nesąmoningai ją mėgdžioja“. Jam dar reikėjo pasakyti, kad iš esmės Amerika – tai bandomasis poligonas Komiteto 300 politikai ir metodams, kurie veda tiesiai į dabartinės santvarkos panaikinimą ir Naujosios Pasaulio Tvarkos įvedimą.

Viename iš knygos skyrių paaiškinama, kaip naujų technologijų vystymas sukels intensyvią konfrontaciją ir socialinę bei tarptautinę įtampą. Kaip ne keista, bet mes jau patiriame nuolatinę įtampą dėl nesiliaujančio stebėjimo. Vienas tokio stebėjimo centrų – Lurdeso bazė Kuboje. Dar vienas toks centras – NATO būstinė Briuselyje, kur įrengtas gigantiškas kompiuteris su kodiniu numeriu 666, galintis saugoti visų tipų duomenis, minimus Bžezinskio knygoje, o taip pat turi galimybę išplėsti duomenų bazę dar keliais milijardais žmonių, jeigu bus toks poreikis. Tačiau turint galvoje genocido politiką, numatytą plane „Global 2000″, būtinybės panaudoti tuos resursus tikriausiai nebus.

Naudoti tokią duomenų bazę Amerikoje bus labai paprasta – pakanka įvesti į kompiuterį vairuotojo pažymėjimo ar socialinio draudimo numerį ir sekimas, apie kurį kalba Bžezinskis iš Komiteto 300 bus užtikrintas. Komitetas dar 1981 metais įspėjo visas vyriausybes, įskaitant Sovietų Sąjungos vyriausybę, kad „prasidės chaosas, jeigu Komitetas 300 nepradės kontroliuoti pasiruošimo įvesti Naujają Pasaulio Tvarką. Kontrolė bus vykdoma per mūsų Komitetą, o taip pat per globalų planavimą ir krizių valdymą“. Aš pranešiau apie šiuos faktus po kelių mėnesių po to, kai gavau apie juos žinių 1981 metais. Dar vienas faktas, apie kurį pranešiau, kalba apie tai, kad Rusijabuvo pakviesta dalyvauti pasiruošimuose įvesti NPT.

Kai rašiau apie šiuos dalykus 1981 metais, sąmokslininkų globalūs planai dar buvo tik ruošiami įgyvendinti. Atsigręžę į praeitą dešimtmetį, galime lengvai pastebėti, kaip sparčiai šie planai vykdomi. Jeigu ši informacija sukėlė nerimą 1981 metais, tai dar didesnį nerimą ji kelia šiandien, kada artėjame prie tos Amerikos, kurioje mes gyvename dabar, sugriovimo etapo. Jei turėsime galvoje neribotas finansavimo galimybes, kelis šimtus smegenų trestų ir 5000 socialinių inžinierių, informacinius duomenų bankus ir daugelio valstybių vyriausybių kontrolę, tai prieš mus iškyla neregėto masto problemos, su kuriomis šiuo metu negali susidoroti nė viena atskirai paimta valstybė.

Kaip dažnai kartojau, mus visus privertė patikėti, kad šios problemos šaknys slypi Maskvoje. Dėl atkaklaus smegenų plovimo mes iš tiesų patikėjome, kad komunizmas Amerikai kelia didžiausią pavojų. Realybėje viskas kitaip. Didžiausią grėsmę kelia išdavikai mūsų pačių gretose. Mūsų konstitucija ragina mus išaiškinti priešus, pranikusius į mūsų pačių namus. Mūsų priešai – tai Komiteto 300 tarnai, užimantys aukštus postus šalies valdymo struktūroje. Būtent Amerikoje mes turime priešintis tamsai, kuri žada mus praryti, būtent čionai mes turime išsiaiškinti ir sunaikinti šiuos vidaus sąmokslininkus.

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą