SĄMOKSLO ABC
liepos 4, 2014

Kenedžio nužudymas – Amerikos Respublikos galas

Kenedžio nužudymas – Amerikos Respublikos galas

Interviu su Matiasu Brekersu, knygos „Dž. F. Kenedis: valstybės perversmas Amerikoje“ autoriumi. Vokiečių rašytojas kalbasi apie Kenedžio nužudymą, kurį laiko valstybės perversmu. Matiasas Brekersas gimė 1954 metais, yra žurnalistas ir daugiau kaip 10 knygų autorius, kurių dauguma yra apie narkotikus, terorizmą ir giluminę politiką. Žurnalistas dirba vokiečių dienraštyje TAZ ir rašo internetiniam leidiniui Telepolis. Jo naujausia knyga JFK: Staatsstreich in Amerika praėjusių metų rugpjūtį išleido leidykla Westend Verlag Frankfurte.

KLAUSIMAS. Jūsų knyga prieštarauja oficialiai istorijai, jūsų pasisakymus akimirksniu pasmerkia kaip „sąmokslo teorijas“. Ar galima paprašyti jūsų šio interviu pradžioje paaiškinti mūsų skaitytojams, kad tokie kritikai – sąmoningai ar ne – elgiasi tiksliai, kaip iš jų laukiama pagal CŽV scenarijų?

ATSAKYMAS. 1967metų sausį, netrukus po to, kai Džimas Harisonas Naujajame Orleane pradėjo su CŽV susijusios nužudymo priešistorės tyrimą, CŽV paskelbė instrukciją visiems savo rezidentams, joje buvo siūloma naudoti išsireiškimą „sąmokslo teorija“ kalbant apie visus tuos, kurie kritikuoja Voreno komisijos išvadas. Iki to laiko spauda ir visuomenė dažniausiai naudojo išsireiškimą „nužudymo teorija“, kai kalba užeidavo apie alternatyvias nuomones, susijusias su „išprotėjusiu vienišiumi“ Li Harviu Osvaldu. Tačiau nuo tos instrukcijos laikų situacija pasikeitė ir labai greitai „sąmokslo teorijos“ tapo tuo, kuo yra iki šiol: terminu, kuriuo apkaltinamas, pasmerkiamas ar išjuokiamas bet kuris žmogus, išdrįsęs kalbėti apie valstybės, kariškių ar žvalgybininkų padarytus nusikaltimus. Iki Edvardo Snoudeno bet kurį, kuris užsimindavo apie visuotinį sekimą internete ir telefonų pasiklausymą, irgi vadino konspirologais. Šiandien jau visi žino teisybę.

KLAUSIMAS. Kokį Kenedžio nužudymo motyvą jūs laikote pagrindiniu?

ATSAKYMAS. Jeigu trumpai apie ilgą istoriją, kurią išdėsčiau knygoje, tai Kenedis žengė konkrečius žingsnius link Šaltojo karo užbaigimo. Jis atsisakė pasitelkti armiją įsiveržimo į Kubą Kiaulių įlankoje metu, sureguliavo raketų krizę Kuboje, pasitelkęs tiesioginius slaptus kontaktus su tarybiniu lyderiu Cruščiovu, jis drauge su TSRS pasiekė, kad būtų uždrausti atominio ginklo bandymai ir nurodė išvesti kariuomenę iš Vietnamo. Visa tai – prieš kariškių, CŽV ir netgi prieš daugelio savo paties administracijos narių valią.

KLAUSIMAS. Jeigu žvelgsime į šį nusikaltimą „motyvo, priemonių ir galimybių“ požiūriu, tai kokios grupės tapo jo kaltininkėmis? Kai kurie neretai įtariami asmenys turėjo motyvą, tačiau neturėjo priemonių ar galimybių padaryti šį nusikaltimą, tiesa?

ATSAKYMAS. Taip. Tai svarbus daugelyje su Kenedžiu susijusių teorijų momentas. Daug žmonių turėjo motyvą. Tai ir komunistai Rusijoje, Kinijoje ar Kuboje, ir izraeliečiai, kuriems Kenedis neleido įsigyti branduolinio ginklo, ir FRS dėl Kenedžio naujo dolerio idėjos, ir mafija dėl jo atsisakymo įsiveržti į Kubą, kur nusikaltėliai turėjo gausybę kazino ir viešnamių. Tai ir rasistai pietiečiai ir daug kitų žmonių. Tačiau niekas iš jų neturėjo priemonių ir galimybių nužudyti prezidentą, o svarbiausia – neturėjo priemonių, kurios galėjo padėti jiems slėpti nusikaltimą ilgus metus.

KLAUSIMAS. Kokia grupė turėjo reikalingus „priemonių ir galimybių“ komponentus?

ATSAKYMAS. Tiktai CŽV ir kariškiai, o taip pat Džonsono administracijos FTB – kad būtų nuslėpta informacija. Praėjus akimirkai nuo šūvių, vienas policininkas nubėgo link kalvelės su pistoletu ir sulaikė vyriškį, paprašęs parodyti asmens pažymėjimą. Vyriškis parodė Saugumo tarnybos pažymėjimą, ir policininkas jį paleido. Keli kiti žmonės Dily Plazoje irgi parodė atrodančius kaip tikri Saugumo tarnybos pažymėjimus, kai jų to paprašė policininkai, tačiau t dieną ir ant kalvos, ir aikštėje nebuvo tikrų Saugumo tarnybos darbuotojų. Pažymėjimai buvo padirbti, tačiau FTB ir Voreno komisija viso to netyrė. Tik devintame dešimtmetyje paaiškėjo, kas buvo atsakingas tuo laiku už Saugumo tarnybos ir leidimų spausdinimą – tai buvo techninis CŽV skyrius, kuriam vadovavo Sidnėjus Gotlibas, žinomas pagal projektą MK ULTRA – slaptą CŽV projektą, kuriame Gotlibas eksperimentavo su LSD ir kitais psichotropiniais narkotikais su nieko apie tai neįtariančiais žmonėmis. Jau vien šis faktas reiškia, kad galima atmesti mafiją arba rusus, kubiečius, kinus ar dar kokius nors nepriklausomus žudikus. Netgi jei tokios grupės galėtų padirbti dokumentus, faktas, kad nusikaltimas nebuvo ištirtas, meta įtarimo šešėlį Huverio FTB.

KLAUSIMAS. Vienas nusikaltimo slėpimo aspektas – tai nepatikima ataskaita apie skrodimo rezultatus, jeigu jau kalbėti apie „priemones ir galimybes“. Papasakokite, prašau, apie tai plačiau.

ATSAKYMAS. Komisija, tikrinusi su šia žmogžudyste susijusius dokumentus, neginčytinai nustatė, kad skrodimo rezultatai ir rentgeno analizė, esanti Nacionaliniame archyve, buvo falsifikuoti. Nė vienas mafiozis, bankininkas ar kubietis negalėtų to padaryti. Šios falsifikacijos buvo sukurtos Batesdo karinėje ligoninėje, kur Kenedžio kūno skrodimui vadovavo Kiortis Lemėjus, Karinių oro pajėgų štabo viršininkas, vienas iš svarbiausių Kenedžio priešų. Jis atostogavo ir žvejojo, kai Dalase nuaidėjo šūviai ir iškart išskrido į Vašingtoną – ne dėl kokios nors ypatingos karinės situacijos, o kad sudalyvautų skrodime, kurio metu ramiausiai rūkė cigarą. Padirbtos nuotraukos ir rentgenogramos, kurios buvo pateiktos tyrėjams, nuo to laiko tapo svarbiausia priežastimi, dėl kurios kliedesinga teorija apie „stebuklingą kulką“ gyvavo taip trumpai. Tiktai kariškiai, kurie ir padarė tas nuotraukas bei rentgenogramas, galėjo visa tai organizuoti ir padėti į archyvą.

KLAUSIMAS. Kitas svarbus momentas – pakeitimai taip vadinamame „Zapruderio filme“. Kam tai buvo padaryta?

ATSAKYMAS. Dėka tos pačios komisijos egzistuoja daugybė liudijimų, kad filmą pakoregavo sekančią dieną po pasikėsinimo. Tačiau netgi esamas „originalas“ akivaizdžiai demonstruoja šūvį iš priekio, nuo kalvelės – taip kad falsifikacija nebuvo ideali. Tai, kad Voreno komisijai parodė tiktai prastos kokybės juodai baltą kopiją, byloja apie tai, jog nusikaltėliai tai žinojo. Tai, kad Zapruderio filmą įsigijo leidėjai iš Time/Life ir laikė paslaptyje nuo visuomenės daugelį metų, kaip ir Nikso filmą, kurį įsigijo ir pradangino UPI, byloja apie žiniasklaidos kaltę nuslepiant faktus.

KLAUSIMAS. Grįžkime prie CŽV. Ar manote, kad CŽV atsikratė valstybės kontrolės šeštame ir septintame dešimtmetyje, o gal būtų teisingiau daryti prielaidą, jog žvalgyba nuo pat pradžios tarnavo finansų interesams? Arba, jei kalbėti tiesiai – ar būta apskritai demokratinės kontrolės?

ATSAKYMAS. Kaip taisyklė, demokratija ir žvalgybinės struktūros yra nesuderinamos viena su kita. Demokratija – tai skaidrumas, o žvalgyba – priešingai. Dėl to demokratiška kontrolė, Kongreso ir vyriausybės kontrolė visada yra ganėtinai netvirto kompromiso rezultatas. CŽV nuo pat pradžių maskavosi kaip tarnyba, renkanti žvalgybinius duomenis ir centralizuojanti kitų tarnybų renkamą informaciją, kad paskui būtų informuojamas prezidentas. Pagrindinis CŽV uždavinys buvo ir tebėra slaptos operacijos, o kadangi tokios operacijos priklauso nuo „neigimo, kuris panašus į tiesą“ (neigiama, kad ši žinyba dalyvavo operacijoje), tai nuo pat pradžių buvo įprasta informuoti prezidentą minimaliai, jeigu jį apskritai informuodavo. Kadangi CŽV „tėvas“ Alenas Dalesas“ buvo advokatas iš Volstrito, o jo brolis Džonas Fosteris Dalesas vadovavo užsienio politikai, tai slaptos operacijos buvo tapusios šeimyniniu verslu, kuriuo užsiėmė broliai Dalesai ir jų klientai iš Volstrito. Džonas Kenedis pamėgino užkirsti tam kelią ir pasmerkė save mirčiai.

KLAUSIMAS. Jūs cituojate žodžius, kuriuos pasakė tiriamąja žurnalistika užsiimantis Džozefas Trentas, kuris pasakė apie buvusį CŽV direktorių Aleną Dalesą: „Dalesas nutarė nepatikėti Valdybos ateities Kongresui ar prezidentui“. Kokiu būdu Dalesas tapo pakankamai galingu, kad surizikuotų priimti tokį sprendimą?

ATSAKYMAS. Daleso klientais buvo bankininkai ir stambios korporacijos, variusios stambų biznį su nacių Vokietija ketvirtame dešimtmetyje ir II Pasaulinio karo metu. Kai kurie iš jų, tokie kaip Preskotas Bušas, būsimų prezidentų tėvas ir senelis, buvo teisiami už „prekybą su priešu“, o Alenas Dalesas, Strateginių tarnybų valdybos (STV, būsimoji CŽV) vadovas, organizavo daugelį tokių dalykų. Jis organizavo slaptą Reinhardo Geleno nacių žvalgybos ir šimtų SS karininkų integraciją į JAV armiją ir kuriamą CŽV. Nuo 1945 metų, kai STV buvo likviduota, iki 1947 metų, kai buvo įkurta CŽV, jis darė tai neviešai, neturėdamas kokios nors oficialios pareigybės, dirbdamas savo ofise Tarptautinių santykių taryboje.

KLAUSIMAS. Galbūt reikėjo apklausti Dalesą dėl Kenedžio mirties? Vietoje to, jis stovėjo už nugarų tiems, kurie organizavo Voreno komisiją.

ATSAKYMAS. Tai – Teksaso naftos pramonininkų marionetės Lindono Džonsono cinizmas, kad jis leido Dalesui organizuoti šią komisiją. Bet kadangi tai puikiai suveikė, jie pareikalavo pakartoti operaciją dar sykį, ši kartą nesėkmingai, kad „kruvinasis Henris“ Kisindžeris imtųsi vadovauti komisijai, tiriančiai Rugsėjo 11 teroro aktą. Mano manymu, Dalesą reikia laikyti vienu iš pagrindinių įtariamųjų dėl Kenedžio mirties ir jis turėjo būti nedelsiant patrauktas atsakomybėn.

KLAUSIMAS. Kokiu būdu CŽV ir FTB klaidino Voreno komisiją?

ATSAKYMAS. Komisijos tyrimo rezultatas buvo aiškus iš pat pradžių, komisija nevykdė jokių realių tyrimų ir buvo priklausoma nuo duomenų, kuriuos pateikdavo FTB. Huveris žinojo apie CŽV paliktus pėdsakus šioje byloje, jis žinojo, kad buvo naudojami melagingi duomenys apie tai, kad Osvaldas lankėsi Meksikoje, šie duomenys leido apkaltinti jį kaip komunistą, ir Huveris padarė išvadą vos po dviejų dienų, kad ten būta tiktai vieno šaulio – Osvaldo.

Huveris neapkentė brolių Kenedžių, ypač savo viršininko Roberto Kenedžio ir tapo vienu iš tų piktadarių, kurie sufalsifikavo bylą prieš Osvaldą ir nuslėpė faktus šioje byloje. CŽV organizavo melagingus liudijimus apie tai, ką Piteris Deilas Skotas, knygos „Gili politika ir Kenedžio mirtis“ autorius, pavadino pirmuoju slėpimo etapu – apie tai, kad byloje įsipainiojęs „komunizmas“, kas leido Džonsonui, dejavusiam apie branduolinio karo pavojų, paspausti komisijos narius, kad jie prisidėtų prie faktų slėpimo ir užtikrintų antrą slėpimo etapą. Tokiu būdu pseudo tyrimo rezultatu gavome teoriją, jog viską padarė vienišas psichas Osvaldas.

KLAUSIMAS. Labai dažnai dėl Kenedžio nužudymo kaltinama mafija. Savo knygoje jūs rašote, kad ne visada galima atriboti organizuotą nusikalstamumą nuo CŽV. Kaip jūs padarėte šią išvadą?

ATSAKYMAS. Pradedant „Lučiano projektu“ 1943 metais – kalėjime sėdinčio mafijos boso Lakio Lučiano pagalba amerikiečių įsiveržimui į Siciliją – mafija tapo CŽV slaptų operacijų ir juodųjų pajamų iš narkobiznio generavimo instrumentu. Kur nebūtų įžengę Amerikos kariškiai arba kur tik CŽV nesiėmė pakeisti režimo, visur narkotikų verteivos tampa labai reikalingi operacijų finansavimui, pradedant Pietryčių Azija septintame dešimtmetyje, baigiant šių dienų Afganistanu. Kadangi Lenglis negali narkotikų pardavinėti tiesiogiai, be tarpininkų, tai jam reikalingi gangsteriai.

KLAUSIMAS. Ar galite papasakoti apie kompaniją Permanent Industrial Exposition?

ATSAKYMAS. Tai buvo CŽV, MI-6 ir Mosado firma-statytinė ir širma ginklų verslui ir pinigų plovimui. Kompanija dirbo drauge su Mejerio Lanskio banku Šveicarijoje, kuriam vadovavo Tiboras Rozenbaumas, užsiimantis Mosado ginklų verslu.

KLAUSIMAS. Ar Harisono tyrimas vyko teisinga linkme?

ATSAKYMAS. Taip, nes Klėjus Šou, Naujojo Orleano International Trade Mart savininkas ir vienas iš Permindex direktorių, akivaizdžiai dirbo su CŽV. Būtent dėl to Harisono tyrimas buvo sabotuojamas Vašingtono valdančiųjų sluoksnių nuo pat pradžios.

KLAUSIMAS. Kodėl yra svarbus tas faktas, kad CŽV turėjo Osvaldo dosjė?

ATSAKYMAS. Džonas Niumenas, parašęs „Osvaldą ir CŽV“, atliko puikų tyrimą, kaip CŽV manipuliavo savo dokumentais, susijusiais su Osvaldu ir sufabrikavo asmens bylą „201“, kad pateiktų ją Voreno komisijai, tuo parodydama, kad neva neturi jokios informacijos apie jį iki 1962 metų. Tai akivaizdžiai neįmanoma dėl Osvaldo pabėgimo į TSRS 1959 metais. Labiausiai tikėtina manipuliacijos priežastis yra ta, kad Osvaldas dalyvavo netikrų perbėgėlių programoje, kuriai vadovavo Dž. Engltonas, kontržvalgybos vadovas.

KLAUSIMAS. Jūs manote, kad jeigu Osvaldas būtų buvęs vienintelis Kenedžio mirties kaltininkas, tai tuomet byla būtų atskleista iki galo? Kodėl?

ATSAKYMAS. Iš visų nusikaltimų, žmogžudystės atskleidžiamos dažniausiai. Jeigu Osvaldas išties būtų vienišas psichas, nereikėtų dėti šitiek pastangų slepiant visus tuos faktus ištisus 50 metų.

KLAUSIMAS. Jūs teigiate, kad Osvaldą būtų ištisinė, jeigu jis būtų likęs gyvas?

ATSAKYMAS. Netgi Džeraldas Pozneris, knygos „Byla baigta“ – Voreno komisijos darbo rezultatų apologijos – autorius kalba apie tai. Nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad Osvaldo būta penktame aukšte, kai vyko šaudymas. Nėra įrodymų, kad iš pistoleto, kurį jis užsisakė paštu, tą dieną buvo šaudyta. Nėra svarių įrodymų, kad jis nužudė policijos karininką Tišitą, nes liudininkai matė du žmones, į jį šaudžiusius… Ir taip toliau. Osvaldas būtų išėjęs iš teismo salės kaip laisvas žmogus.

KLAUSIMAS. Kodėl reikėjo, kad Džekas Rubis nužudytų Osvaldą? Ar buvo jie pažįstami?

ATSAKYMAS. Jie gerai vienas kitą pažinojo ir kadangi Osvaldas buvo CŽV ir FTB agentas jį reikėjo priversti tylėti prieš jam prabylant.

KLAUSIMAS. Egzistavo ne vienas Kenedžio nužudymo Dalase planas, buvo mažiausiai dar vienas sąmokslas, suplanuotas Kenedžio vizitui į Čikagą.

ATSAKYMAS. Taip, buvo sąmokslas, suplanuotas Čikagai, turėjęs akivaizdžių paralelių su Dalaso įvykiais: su buvusiu jūrų pėstininku kaip būsimu atpirkimo ožiu, kuris gavo darbą daugiaaukščiame pastate palei maršrutą, kuriuo, kaip buvo prieš kelias savaites suplanuota, turėjo važiuoti prezidento kortežas ir kuris treniravosi drauge su kubiečių emigrantais, kaip ir Osvaldas. Snaiperius atsitiktinai aptiko viešbučio savininkas ir vizitas į Čikagą buvo atšauktas.

KLAUSIMAS. Už ką nužudė Kenedį?

ATSAKYMAS. Kenedis radikaliai pasikeitė savo prezidentavimo laikotarpiu, įveikęs kelią nuo klasikinio šaltojo karo kovotojo iki taikos ir susitaikymo politiko. Jis turėjo aršių priešų armijoje ir CŽV, o kai jis paskelbė, kad nori užbaigti šaltąjį karą savo 1963 birželio 10 dienos kalboje – pasirašė sau mirties nuosprendį.

KLAUSIMAS. Ar galite papasakoti apie Saugumo tarnybos ir kariškių vaidmenį pasikėsinime?

ATSAKYMAS. Didžioji Saugumo tarnybos žmonių dalis buvo pietiečiai, nepritariantys Kenedžio politikai pilietinių laisvių atžvilgiu. Jie užtikrino absoliučiai neadekvačią apsaugą Dalase ir esama tikimybės, kad kai kurie iš jų buvo papirkti. Abrahamo Boldeno, pirmojo juodaodžio Saugumo tarnyboje, patekusio ten Kenedžio dėka 1961 metais, prisiminimuose sakoma, kad kai jis norėjo susisiekti su Voreno komisija, kad papasakotų apie rasistines nuotaikas savo kolegų tarpe, jį apkaltino korumpuotais melagingais parodymais ir uždarė į kalėjimą.

Kariškiai suvaidino svarbų vaidmenį kuriant falsifikuotas skrodimo nuotraukas ir rentgenogramas Betesdos ligoninėje Vašingtone, tas pats pasakytina apie gydytojų parodymus. Generolas Kiortos Lemėjus, KOP štabo viršininkas ir vienas iš aršiausių taikios Kenedžio politikos priešininkų, dalyvavo skrodime ir rūkė cigarą. Manau, jo dalyvavimas nebuvo atsitiktinis.

Karinė žvalgyba irgi suvaidino svarbų vaidmenį Dalase. Pirmuosius pokalbius su Marina Osvald vedė ne Dalaso policija, o karinės žvalgybos karininkai, kurie taip pat parūpino įtartiną vertėją jos parodymams versti, kas iš esmės leido sufabrikuoti bylą prieš Osvaldą.

KLAUSIMAS. Iš kur finansiniai resursais perversmui?

ATSAKYMAS. Perversmą finansavo greičiausiai Teksaso naftos pramonininkai ir milijardieriai Hantas ir Merčisonas, net jeigu ir neturime svarių to įrodymų. Jie apmokėjo reklaminį skelbimą Dalaso laikraštyje dieną prieš atvykstant prezidentui, kuriame Kenedis buvo pavadintas komunistu ir išdaviku. Jie aršiai neapkentė Kenedžio, Lindonas Džonsonas buvo jų žmogus, jų garantija, kad viskas bus kruopščiai nuslėpta.

KLAUSIMAS. Kelių žmonių mirtis per tuos metus galima susieti su Kenedžio nužudymu?

ATSAKYMAS. Savo naujoje knygoje „Likvidavimo sąrašas“, Ričardas Belceris mini 1400 žmonių, susijusių su pasikėsinimu ir jau per pirmus tris metus po pasikėsinimo 33 iš jų mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Atsitiktinumo tikimybė tokiu atveju sudaro 1 prieš 137 milijardus.

KLAUSIMAS. Ar buvo tai iš esmės dešinioji/fašistinė ir rasistinė pasaulėžiūra, kuri paėmė valdžią per 1963 lapkričio 22 dienos perversmą?

ATSAKYMAS. Taip. Ir Dalase, Teksaso valstijoje, šiems dešiniosios pakraipos fašistams, kurie vadino save „patriotais“, tai buvo žaidimas jų pačių aikštelėje.

KLAUSIMAS. Kaip būtų susiklosčiusi šaltojo karo istorija, jeigu branduolinio ginklavimosi varžybos būtų sustabdytos per antrą Kenedžio prezidentavimo kadenciją? Ar sugriūtų Berlyno siena anksčiau?

ATSAKYMAS. Po to, kai buvo nutraukti branduolinio ginklo bandymai, Kenedis paskelbė savo patikėtiniams, kad po perrinkimo ketina važiuoti į Maskvą vesti derybų dėl taikos sutarties. Viešai jis jau pareiškė apie ginklavimosi varžybų pabaigą, kuri turėjo padaryti galą šaltajam karui. Memorandume dėl nacionalinio saugumo jis paragino bendradarbiauti su rusais kosmose. Po apsikeitimo slaptais laiškais su Chruščiovu, kai buvo baigta Karibų krizė, jis užmezgė gerus santykius su tarybiniu lyderiu, kuris Kremliuje irgi pasisakė už nusiginklavimą. Kenedžio mirtis padėjo tarybiniams kompromiso priešininkams atsikratyti Chruščiovo. Jeigu Kenedis būtų gyvas, Chruščiovas būtų likęs valdžioje ir šaltasis karas galėjo baigtis 7 dešimtmetyje.

KLAUSIMAS. Kodėl Kenedžio mirtis iki šiol tebėra reikšminga?

ATSAKYMAS. Tai pats svarbiausias XX amžiaus antrosios pusės nusikaltimas, kuris iki šiol neatskleistas ir jis tam tikra prasme reiškė Amerikos Respublikos žlugimą. Nuo to laiko Ameriką valdo karinis pramoninis finansinis kompleksas ir nė vienas prezidentas po Kenedžio neturėjo drąsos mesti jam iššūkį. Kaip teigia Goras Vidalis, egzistuoja vienpartinė sistema su dviem dešiniaisiais sparnais. Egzistuoja korporacinė žiniasklaida, plaunanti smegenis gyventojams ir propaguojanti karus vardan globalinio imperinio dominavimo. Egzistuoja slaptos operacijos visame pasaulyje, užtikrinančios šį dominavimą. Ir tai tęsis iki to laiko, kol teisybė apie pasikėsinimą į Kenedį bus slepiama.

WWW

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.