Kas yra „auksinis milijardas“ ir kuo čia dėtas fašizmas?

Žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie „auksinį milijardą“, ypač, kai prasideda neramumai, sukelti pasaulinės ekonominės finansinės krizės. Tačiau kas gi tasai „auksinis milijardas“? Ar jis realiai egzistuoja? Ar tai milijardas? Kas jam priklauso, o kas lieka „neauksine“ dauguma? Situaciją nagrinėja Probleminės analizės ir valstybės valdymo projektavimo centro ekspertai.

S. Kara-Murza: Remiantis „auksinio milijardo“ koncepcija kuriama nauja vergvaldinė visuomenė

Auksinio milijardo sudėtis ir dydis yra nepastovūs, parametrai svyruoja, priklausomai nuo situacijos, tačiau esmė nuo to nesikeičia. Tai ne kas kita kaip fundamentalistinė neoliberali koncepcija, atsiradusi 8 dešimtmečio pradžioje, artėjančios gilios kapitalizmo krizės nuojautos fone. Tais laikais daugybė atskirų krizių – politinių, finansinių, žaliavų, ekologinių – suformavo sisteminės krizės nuojautą.

Atsirado organizacijų, siekiančių rasti būdą, kurio dėka turtingoji pasaulio dalis įveiktų krizę. Tame tarpe buvo įkurtas Romos klubas ir jau pirma jo pateikta ataskaita – D. Medouzo „Augimo ribos“ (1972) buvo išversta į dešimtis kalbų ir išleista 4 mln egzempliorių tiražu. Tūkstančiuose Vakarų universitetų knyga buvo įvertinta kaip mokymo kursas, jis išauklėjo Vakarų elitą.

Koncepcijos logika tokia: resursų visiems nepakanka, vadinasi, reikia suformuoti pasaulinę vyriausybę, kuri perkonfigūruos pasaulinę gamybos ir rinkos sistemą ir užtikrins atskirų šalių gamtos resursų prieinamumą šiai pasaulinei rinkai. Faktiškai visos planetos resursai bus padovanoti 20 išsivysčiusių šalių.

Susiformuoja laisvosios prekybos „auksinis trikampis“: JAV – Vakarų Europa – Japonija, o likusieji vargingi pasaulio gyventojai pastatomi į tokias sąlygas, prie kurių resursų vartojimo padidėjimo nebus. Be to, dėka masinės psichozės dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo, kilo idėja ne tik riboti gyventojų skaičių, bet ir jį mažinti. Politiniu ir netgi filosofiniu, antropologiniu šio projekto pagrindu tapo neoliberalizmo teorija.

1974 metais JTO Generalinė Asamblėja priėmė Deklaraciją dėl naujos tarptautinės ekonominės tvarkos, kuri tapo būsimosios globalizacijos pamatais. Romos klubo prezidentas A. Pečejis rašė, kad šia deklaracija paskelbiama pasaulinė socialinė politinė vargingųjų revoliucija, kuri plėtosis, varoma į priekį protestų prieš neteisybę. Milijardai žmonių atkakliai reikalaus perskirstyti valdžią, turtus ir pajamas. Galima su įsitikinimu teigti, kad šie revoliuciniai procesai yra nesustabdomi ir patys audringiausi įvykiai mūsų dar laukia ateityje . – įsitikinęs A. Pečejis.

Jis taip kalbėjo dėl to, kad egzistavo galinga socialistinių šalių stovykla, masinanti trečiojo pasaulio šalis. Kol egzistavo Tarybų Sąjunga, ji trukdė įgyvendinti auksinio milijardo koncepciją. Tarybų Sąjungos likvidavimas staigiai pakeitė situaciją. Prasidėjo intensyvi ideologinė kampanija, raginanti padalinti pasaulį į dvi rases ir sunaikinti tą tarptautinę teisę, pagal kurią pripažįstamas šalių suverinitetas, jų nepriklausomybė ir teisė disponuoti nuosavais gamtos resursais.

Šie procesai suintensyvėjo 10-ame dešimtmetyje. Pavyzdžiui, Amerikoje buvo parašyta daugybė disertacijų apie etninius konfliktus, kurių rezultate žūsta didžiulės žmonių masės. Tačiau viskas neapsiribojo vien tyrimais ar Maltuso idėjų dėl gyventojų skaičiaus mažinimo tobulinimu: jos buvo pritaikytos praktiškai, buvo atliekami eksperimentai realiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, Ruandoje buvo akivaizdžiai išprovokuotos skerdynės tarp dviejų genčių, kurių metu žuvo beveik milijonas žmonių.

10-ame dešimtmetyje paskelbti ir svarbiausi auksinio milijardo manifestai, jų tarpe Ž. Atali futurologiniai darbai, kuriuose aprašoma pasaulio evoliucija, kuri mūsų laukia, sėkmingai diegiant auksinio milijardo koncepciją.

Pats žodžių junginys „auksinis milijardas“ Vakaruose oficialiuose dokumentuose nėra naudojamas, nors ten supranta, ką jis reiškia. Rusijoje šis terminas paplitęs kairiųjų patriotų sluoksniuose. Pirmą kartą oficialioje kalboje jis buvo panaudotas Putino laikais.

Pagal savo tipą auksinio milijardo koncepcija priskirtina fašizmui. Jos pagrindu kuriama nauja vergvaldinė santvarka. Tačiau pasaulis negali atlaikyti tokio suskaldymo. Tai tik Maltuso pasekėjų ir neoliberalų utopija, šiuo metu ji transformuojasi į naujus globalizavimo variantus.

V. Bagdasarjanas: Pirmą kartą šis modelis buvo aprobuotas viešpataujant fašizmui

Auksinį milijardą kitaip dar vadina „sočiuoju milijardu“. Skirstymo į „auksinį“ ir „neauksinį“ pagrindą sudaro ribotų resursų problema. Senovės visuomenėje į šią problemą buvo žvelgiama be ypatingos refleksijos: neužtenka resursų – atimk juos iš kaimyno. Iš esmės tokia kasdieninės pusiau zoologinės būties koncepcija aktuali ir šiandien.

Globalinis lūžis prasidėjo XVIII-XIX amžių sandūroje nuo T. Maltuso, kurio teorijos pagrindu Didžiosios Britanijos vyriausybė nutarė, kad galima ir tikslinga vykdyti gimstamumo reguliavimo Rytuose politiką.

Kitaip sakant, kolonializmo pateisinimas išplaukė iš fakto, kad resursai yra riboti. Iššūkio esmė buvo ta, kad planetos resursai senka ir perspektyvoje mūsų laukia globalinė resursų krizė. Kaip atsakyti į šį iššūkį? Atsirado du istoriniai scenarijai.

Pirmasis modelis. Organizuoti proveržį link naujų būties resursinių paradigmų, o perspektyvoje išeiti už žemiškų žmonijos egzistavimo ribų. Tokia futurologija pareikalautų visų planetos žmonių susivienijimo ir jėgų koncentracijos. Neatsitiktinai toks metodas buvo suformuluotas pas rusų kosmistus. N. F. Fiodorovas suformulavo jį į bendro reikalo koncepciją: jeigu mes sprendžiame resursų trūkumo problemas, tai žmoniją turi suvienyti išėjimo iš šio pasaulio uždavinys. Politiškai būtent šis modelis įsikūnijo komunizmo ideologijoje. Žvelgiant tokiu kampu, komunizmas – tai vienas iš atsakymų į būsimo resursų trūkumo iššūkį. Komunizmo genezė – Kristaus kalno pamokslas: nėra nei graikų, nei judėjų, nei turtingų, nei vargšų.

Antrasis modelis siūlo kitą kelią: įteisinti nelygiateisį prieinamumą prie resursų, sukurti galimus gyventojų skaičiaus tarp „žemiausios rūšies“ žmonių reguliavimo scenarijus. Sukuriamos teorijos apie „daugiaaukštę“ žmoniją, kurių pagrindą sudaro antropologinės nelygybės idėja. Turi būti įtvirtinta idėja, kad žmonės yra nelygūs, kad žmonijos vienybė egzistuoti negali. Pačios teisės gali būti ir nenaikinamos, tačiau galioja jos ne visuotinai: jomis naudojasi tik konkreti žmonių grupė.

Tokiam modeliui kliūtis daro pasaulinių religijų tradicijos, kurios teigia, kad žmogus negali būti nužudytas, kad jis turi sielą. Bet jeigu nėra vienybės, jeigu žmonės nelygūs, o pasiskirstę po įvairius „lygmenis“, tai šie principai nebeveikia.

Pirmą kartą toks modelis buvo aprobuotas viešpataujant fašizmui. Šiandien po naujais terminais, kalbant apie auksinio milijardo koncepciją, slepiamas tas pats dalykas: sukurti „daugiaaukštę žmoniją“. Kažkas gaus priėjimą prie resursų, o kažkas apsiribos primityviu egzistavimu.

Auksinio milijardo koncepcija – didi pagunda. Atrodo, pasieksi tikslą – ir dievai nematė likusios žmonijos. Tačiau bėda ta, kad resursų trūkumo problemos toks modelis neišsprendžia, jis tik atideda jos sprendimą. Resursai vis tiek išseks ir jeigu šiandien „auksinis“ yra milijardas, tai rytoj bus jau pusė milijardo, poryt – dar mažiau. Ar ne tai dabar vyksta Europos periferijoje?

Auksinio milijardo koncepcija atitolina krizę, bet neatsako į pasaulio iššūkius.

V. Leksinas: Auksinis milijardas – pati agresyviausia žmonijos dalis

Auksinis milijardas – tai vaizdingas posakis, kuris tapo absoliučiai realaus reiškinio pavadinimu. „Saldžių meduolių visiems niekad nepakanka“. – byloja išmintis ir, kaip jau buvo pasakyta prieš tai, žmonijos dalijimas į auksinį milijardą ir likusius žmones vyksta dėl resursų trūkumo.

Išlaikyti turtingųjų ir vargingųjų nelygybę galima tik jėga ir tai yra išskirtinis auksinio milijardo bruožas: tai pati agresyviausia, geriausiai ginkluota ir dažniausiai panaudojanti jėgą žmonijos dalis.

Kas priklauso auksiniam milijardui? Europos ir Šiaurės Amerikos šalys, Japonija, Australija, Izraelis. Kiek auksinis milijardas yra vieningas? Tai anaiptol ne homogeniška visuomenė. Toje pačioje Amerikoje 50 mln žmonių neturi medicininio draudimo. Praktiškai visose išvardintose šalyse bedarbiai skaičiuojami milijonais ir ta bedarbystė yra stabili. Italija – auksinio milijardo dalis, tačiau koks kontrastas tarp šalies šiaurės ir pietų! Šio milijardo viduje stiprėja socialinės destrukcijos reiškiniai, kriminalizacija, suicidas. Auksinio milijardo auksas toli gražu ne aukščiausios prabos, tai nestabili, yranti iš vidaus, prieštaringa visuomenė.

Ar yra išeitis? Ar galima išspręsti resursų trūkumo problemą šio modelio rėmuose? Įsivaizduokime baisiausią situaciją: Žemėje liko milijardas gyventojų. Netgi jei tokiu atveju resursų pakaks visiems, vis tiek susiformuos „auksinė“ tokios žmonijos dalis, kurios egzistavimą aptarnaus likusieji gyventojai. Kitaip sakant, vėl įvyks susisluoksniavimas.

Tokiu būdu, reikia mažinti nekontroliuojamą ir nepateisinamą resursų naudojimą, kuriuo pasižymi vartotojiška visuomenė. Faktiškai kaip tik tai propaguoja Kinija – nuosaikios gerovės valstybė. Tai svarbi resursų vartojimo sureguliavimo kryptis. Tikiuosi, netrukus auksinio milijardo koncepcija nueis į praeitį, kadangi šiuolaikinė istorija priešinasi šiam reiškiniui.

S. Sulakšinas: Pasaulinis parazitavimas atves į naują super krizę

Nesutinku su savo kolegomis ir turiu pasakyti, kad svarbiausia auksinio milijardo atsiradimo priežastis yra ne resursų ribotumas, o kai kas kita. Yra du keliai įgyti teisę į kažkokias gėrybes: darbas ir pasisavinimas. Štai čia, man rodos, ir slypi konflikto esmė.

Auksinio milijardo visuomenė mėgina apginti savo teisę į parazitavimą. Suprantama, parazitas nevadins savęs šiuo žodžiu, jis greičiau pasivadins lyderiu. Šitie „lyderiai“ sudaro klaniniu būdu susiformuojantį beneficiarų klubą, kuriam priklauso nevalstybinė mažuma. Beneficiarų klubas parazituoja visame pasaulyje. Anksčiau tai buvo susiję su prievarta, paskui – su kapitalu. Šiuo metu atėmimo ir pasisavinimo mechanizmai modifikuojami.

Kai mes savo Centre tyrėme šiuolaikinių finansinių krizių prigimtį, griežtais ir logiškais metodais apskaičiavome, kad ši mažuma egzistuoja, ir kad veikia ji pirmiausiai per FRS, kuri emituoja žalius popierėlius, kurių savikaina keli centai, o ant popierėlio parašyta 100$. Labai puiki parazitavimo forma. Niekuo šitų popierėlių Amerika padengti nesiruošia, kadangi dar 8 dešimtmetyje buvom atsisakyta nuo aukso standarto. Tas, kuris emituoja, tasai ir yra beneficiaras.. Sakoma, kad tai Amerikos sistema, Amerikos tauta. Taip nėra. FRS – tai privati kontora ir amerikiečių tauta yra jos skolininkė. Beneficiarų klubas įjungia ir išjungia pasaulines fiansines krizes, kai jiems reikia atkurti savo pajamas.

Šitie parazitai saugo savo teisę į karą, kraujo praliejimą, manipuliavimą valstybėmis, režimais ir lyderiais, manipuliavimą informaciją. Šį poveikį jau patyrė Irakas, dabar tam ruošiamas Iranas, sekanti eilėje – Rusija.

Darosi vis labiau akivaizdu, kad pasauliniai institutai – JTO, TVF yra susiję daugybe gijų su tais beneficiarų klubais. Vykdoma ir mokslinė jų veiklos priedanga: čia darbuojasi ir jau minėtas Romos klubas, ir resursų trūkumo teorija.

Pasaulinis parazitizmas su savo prabangos ir švaistymo siekiais veda į naują super krizę, ir visų pirma per pasaulinę finansinę sistemą. Po 10-15 metų visos krizės susilies į vieną. Istorijoje tokie išlydžiai – pasaulinio emitento finansinio pajamingumo sumažėjimai – privesdavo iki karų ir globalinių sukrėtimų. Parazitizmo piramidės griuvimas neišvengiamas.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą