Kaip vaikai finansinę sistemą išsiaiškino

Uždavė mokytoja vaikams klasėje parengti savo verslo planų pavyzdžius. Kad pasitreniruotų. Mokykla – savotiškas pasaulio, visos pasaulinės ekonomikos modelis. Ir penktokėliai ėmėsi darbo kaip reta entuziastingai. Ir štai – sekanti pamoka, parengtų planų prezentacija.

Ne pagal amžių išstypusi pirmūnė labai detaliai išdėstė, kaip ji valgyklą suorganizuos. Mitrus raudonplaukis berniūkštis papasakojo apie fantastiškas mokyklos transporto reformos perspektyvas – ir liftus įrengs, ir eskalatorius. Paniuręs vaikinukas, visai nepanašus į IT specialistą, papasakojo, kaip suorganizuos mokyklos kompiuterinį tinklą. Mitri linksmuolė papasakojo apie batų visiems mokytojams, mokiniams ir netgi eksportui gamybą.

Ir štai prie lentos išeina liesutė kuklutė mergaitė atviru giedru veidu ir geromis akimis.

-Visi jūs pradėjote savo verslo planus fraze „imame iš banko kreditą“ – prakalbo ji klasiokams. – Tai štai – aš atidarau banką.

Per klasę nuvilnijo susižavėjimo ir pavydo kuždesys: „kaip mes patys nesusiprotėjom?!“

-Mano sąlygos tokios. – tęsė mergaičiukė. – Kiekvienas gali paimti bet kokią sumą už 20% metinių palūkanų.

-Kaip tai bet kokią sumą? Ir milijoną galima? – nustebo iki tol galiniame suole snaudęs tipiškas anekdotų Petriukas, chuliganas ir antrametis.

-Gali nors milijardą. Nors šimtą milijardų. Tačiau turėkite galvoje – metų gale šitą sumą teks atiduoti su procentais. Kas negrąžins – atsiimsiu jūsų turtu.

-Atimsi visą verslą? – pasipiktino storulė pirmūnė.

-Žinoma, ne. Pasiimsiu tik trūkstamą dalį, ne daugiau.

-Normalios sąlygos. Netgi puikios. – pasvarstęs nutarė „kompiuterastas“, pakėlęs akis nuo kalkuliatoriaus. – Aš sutinku.

Paskui jį visi sulinksėjo galvoms, toks geras ir dosnus bankas visiems labai patiko.

-Tai štai. – tęsė „bankininkė“. – Metų pradžioje aš išdalinsiu kalną pinigų. Tačiau kiek beišduočiau, 100% pinigų padengia 100% mokyklinio verslo. O metų pabaigoje pareikalausiu sugrąžinti 120% išduotų pinigų. Kalną pinigų ir dar krūvelę. O jūs turite tiktai kalną. 20% viršaus, kurių aš pareikalausiu, gamtoje neegzistuoja. Vadinasi, man teks pasiimti 20% mokyklos.

Per metus kažkas sugebės surinkti 120% pinigų, o kai kas ir 400%. Tačiau tai reiškia, kad dar kiti nesurinks nė pusės reikalingos sugrąžinimui sumos. Tačiau tai nesvarbu. Svarbu, kad bet kuriuo atveju, kai tik jūs sutikote paimti kreditą, jūs atidavėte man 20% mokyklos.

Sekantys metai – dar 20% mokyklos. Na o dešimtoje klasėje aš tapsiu vienintele mokyklos savininke. Šiandien jūs svajojate apie verslą, klestėjimą, pasisekimą, vystymąsi. O dešimtoje klasėje jūs visi tapsite mano vergais ir tada jau aš spręsiu, kas iš jūsų gyvens, o kas – mirs iš bado.

Klasė apmirė. Mokytoja sutrikusi klapsėjo akimis. Kažkam kuprinėje neįtikėtinai garsiai vibravo mobilus telefonas.

-Velniop tokį banką. – pirmasis atsipeikėjo atsilikėlis antrametis Petriukas. – Apsieisime be banko.

-Teisingai! – pritarė kvatoklė „avalynės fabrikantė“. – Apsieisime be bankų ir pinigų, savo prekėmis ir paslaugomis keisimės barterio būdu.

-Ir kaip tu atsiskaitysi už ledus? – nuoširdžiai nustebo „bankininkė“. – Bato kulną atlauši ir atiduosi? O su darbininkais kuo atsiskaitysi? Sportbačiais? Tai pas tave gi niekas neis dirbti – ištisas dienas ieškos to kepėjo, kuriam reikalingi sportbačiai, kad duonos galėtų nusipirkti. Pasiklausk pas Dalią – „bankininkė“ mostelėjo į pirmūnę, suorganizavusią maisto pramonę mokykloje. – Ar sutinka ji užmokestį sportbačiais paimti?

-O mes vieni kitiems kvitus išdavinėsim! – sumojo „kompiuterastas“.

-Puiki idėja. – sutiko „bankininkė“. – Ir po trijų dienų kiekvienas susikrausite štai tokį kalną raštelių: „Aš atidaviau Kamilei kėdę“, „Viktoras mane eskalatoriumi pavėžino“, „Paėmiau iš Onutės sportbačius“… Ir ką? Kaip paskui visame tame susigaudysite?

Klasė vėl aptilo. Išblyškusi mokytoja žvilgčiojo tai į paniurusią klasę, tai į ramią ir mielą „bankininkę“.

-Eee… Šita… Klausyk… – staiga atsistojo Petriukas. – O mokykla tiksliai tau priklausys?

-Žinoma. – gūžtelėjo pečiais „bankininkė“. – Juk tai elementaru.

-Tada… Eee… – Petriukas pasitrynė eilinėse muštynėse nubrozdintus krumplius. – Klausyk, paimk mane į darbą. Jei kas nors skolų atiduoti nenorės – aš padėsiu. OK? O man daug nereikia. Tu man kompiuterių klasę atiduok („kompiuterastas“ krūptelėjo, bet nutylėjo), aš ten žaidimų zoną įsirengsiu.

-Gerai. – tuojau pat sutiko „bankininkė“. – Būsi mano jėgos struktūra.

-Ne. – numykė Petriukas. – Geriau kaip nors kitaip. Pavyzdžiui, „Aras“.

„Bankininkė“ dar kartą linktelėjo galva ir atsisuko į visai nebe linksmą linksmuolę.

-Klausyk, Onute, kam tau tas batų biznis, juk vis tiek jį prarasi. Tu juk nori gauti, o ne prarasti, tiesa? Tai štai, aš atiduosiu tau 10% mokyklos.

-O ką reikės daryti? – atsargiai pasiteiravo „avalynės magnatė“, nujausdama eilinę klastą.

-Matai, man nelabai norisi dirbti. Dėl to už mane dirbsi tu. Visa ta rutina – skaičiuoti pinigus, išdavinėti, surinkti… O dar gal kas nors vidury metų kredito paprašys? Štai aš tau ir atiduosiu pinigus už 20% metinių palūkanų. O tu juos dalinsi už 22%. Tavo dalis – 10% nuo maniškės. Viskas sąžininga.

-O galima, aš dalinsiu ne už 22%, o už… Už kiek noriu? – pralinksmėjo kvatoklė.

-Žinoma. Bet nemanyk, kad mokykla taps tavo. Štai atidavinėsi tu pinigus už 33% metinių palūkanų ir po trejų metų mokykla lyg ir taps tavo. Tačiau juk tu paėmei iš manęs pinigų už 20%, kurių, kaip tu pameni, neegzistuoja gamtoje. Ir mokykla po penkerių metų vis tiek taps mano. Ir tai aš grąžinsiu tau taviškius 10%, o ne tu pati juos gausi. Supranti? Šeimininkė esu aš.

-Velniop tokią šeimininkę. – pasipiktino pirmūnė ir tuojau pat gavo į nosį nuo ką tik iškepto „ARO pareigūno“ Petriuko.

-Tamsta mokytoja. – atsisuko „bankininkė“ į jau pažaliuoti nuo viso to spėjusią pedagogę. – Jūs irgi nenusiminkite. Aš skirsiu jums didelį atlyginimą. Jūs tik mokykite visus, kad taip viskas ir turi būti, kad kitaip būti negali. Pasakokite vaikams, kad jeigu jie daug ir gerai dirbs, tai galės pasiekti sėkmę, tapti turtingais. Juk jūs suprantate – kuo daugiau jie dirbs, tuo sparčiau aš turtėsiu. Ir kuo kokybiškiau jūs plausite savo mokiniams smegenis, tuo daugiau iš manęs gausite.

Mokytoja pažvelgė į penktokę susižavėjusiomis, ištikimomis akimis…

Suskambo gelbstintis skambutis…

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą