INTERNETAS
liepos 17, 2017

Kaip technologijos nulaužia mums smegenis

Kaip technologijos nulaužia mums smegenis

Apie priklausomybę nuo išmaniųjų šiandien šneka visi. Kai kas netgi mano, kad telefonai, programėlės ir socialiniai tinklai specialiai kuriami tokiu būdu, kad sukeltų mums stiprią priklausomybę ir vadina šį reiškinį „smegenų nulaužimu“.

Žaidimų automatų principas

Kiekvieną kartą, kai tikriname telefoną, mes tarsi patraukiame į save žaidimo automato svertą, tikėdamiesi kažką išlošti. O kartą išlošę, norime iš naujo patirti šį pojūtį – taip ir formuojasi įprotis. Lygiai tokiu principu veikia dauguma šiuolaikinių technologijų.

Išlošimas – patiktukai Feisbuke, emocijos, nauji sekėjai – visa tai ir yra interneto patrauklumo esmė.

„Visi įprato manyti, kad pačios savaime technologijos nekenksmingos. O kaip jas naudoti, priklauso tik nuo mūsų. Tačiau tai klaida. – teigia Tristanas Harisas, buvęs Google produktų vadybininkas. – Jos nėra nekenksmingos. Jų kūrėjai nori, kad mes naudotume jas konkrečiu būdu ir ilgą laiką. Nes šitaip jie uždirba pinigus“.

Kompanijos pastoviai tobulina savo produktus, stengiasi bet kokiais būdais patraukti mūsų dėmesį. Gaila, bet pasekmės vartotojams dažniausiai būna negatyvios: mes priklausome nuo technologijų vis daugiau ir daugiau.

Ryšys tarp technologijų ir dofamino

„Šiuo metu programuotojai, išmanantys smegenų darbą, gali parašyti programą, verčiančią smegenis atlikti konkrečius veiksmus“. – pasakoja Remzis Braunas, kompanijos Dopamine Labs įkūrėjas. Kompanija kuria programėles, provokuojančias neuroreakcijas.

Pavyzdžiui, tokia programėlė nustato geriausią momentą leisti vartotojui išlošti. Pats išlošimas pats savaime neturi jokios vertės, tačiau sukelia smegenims norą pakartoti.

Mes kaip laboratorinės žiurkės narvelyje, spaudinėjančios mygtuką, kad gautų atpildą ir dofamino dozę. Korporacijos daro viską, kad išlaikytų mus tame narve.

„Mes nemokame už socialinius tinklus, pelną jie gauna iš reklamos davėjų. Mes naudojamės jais nemokamai, todėl, kad būtent mes ir esame prekės“. – sako Braunas.

Dar vienas triukas, kuriuo naudojamasi socialiniuose tinkluose – nesibaigiantis turinys. Puslapis po ;puslapio, užsikrauna sekantys puslapiai ir taip iki begalybės. Tai patikrintas metodas sulaikyti mus ilgiau prie ekranų ir įtvirtinti mūsų priklausomybę.

Technologijos ir nerimo laipsnis

Tuo metu psichologas Laris Rozenas ir jo kolegos iš Kalifornijos universiteto aptiko technologijų poveikį mūsų nerimo jausmui.

Kai padedame į šalį telefoną, smegenys siunčia signalą išskirti hormoną kortizolį, kuris dar vadinamas streso hormonu. Būtent jis padėdavo pirmykščiams žmonėms neprarasti budrumo ir gelbėtis nuo plėšrūnų. Ir būtent dėl jo mes taip dažnai griebiame telefonus, netgi jeigu neatėjo jokių naujų pranešimų.

Mūsų mintys: „Ko tai senokai netikrinau Feisbuko. O ką, jei kažkas pakomentavo mano „šedevrą“?

Tai skatina kortizolio išsiskyrimą ir mes pradedame nervintis.

Tada norime atsikratyti šio nerimo ir griebiame telefoną.

Gaunasi, kad mūsų telefonas palaiko mumyse nuolatinį nerimo jausmą, nuo kurio yra tik vienas vaistas – mūsų telefonas.

Geimifikacija

Korporacijos ir kontento gamintojai visada siekia padaryti savo produktus kaip galima patrauklesniais. Dėl to jie dažnai griebiasi geimifikacijos, t.y. naudojasi žaidimams būdingais metodais, pavyzdžiui, varžymusi su kitais kompiuteriniais žaidėjais. Be to, tai dar labiau sustiprina priklausomybę.

Geimifikacijos ir emocinio įtraukimo specialistas Geibas Zikermanas mano, kad nėra prasmės tikėtis, kad kompanijos ims gaminti produktus, kurie nekels žaidėjams priklausomybės. Jis mano, kad čia nėra nieko blogo, kadangi pripratimą sukeliantys metodai padeda vartotojui įtvirtinti technologijų pagalba naujus įpročius, pavyzdžiui, užsiėmimą sportu.

„Prašyti, kad atskirai paimtos technologijos imtų dirbti prasčiau yra tiesiog kvaila. – aiškina Zikermanas. – Vargu ar tai kada nors atsitiks. Be to, visa tai prieštarauja kapitalistiniam mąstymui ir tai sistemai, kurioje mes gyvename“.

Šaltinis

Comments are closed.