Kaip šiuolaikinis neokolonializmas naikina valstybes

Neokolonializmo požymiai

Pirmas požymis. Tarptautinės teisės, kuri gina valstybių suverinitetą, nepaisymas. Dabar bet kokia valstybė gali tapti objektu, kuriam daromi įvairių rūšių poveikiai, tokie kaip vidiniai perversmai ar tiesioginė okupacija.

Antrasis požymis. Bet kuri valstybė gali būti paskelbta nedemokratiška ir tai sprendžia neokolonialistai savo nuožiūra. Po to seka tikslingas pasiruošimas valstybės pertvarkymui, jos paėmimui savo kontrolėn ar tiesioginei okupacijai, naudojant karinę jėgą.

Trečias požymis. Neokolonialistai atėmė iš valstybių ir tas valstybes sudarančių tautų pasitikėjimą rytojaus diena, sienų neliečiamumo ir nesikišimo į vidaus reikalus principu, galimybe savarankiškai pasirinkti santvarką ir valdymo formą. Praktiškai visam pasauliui numatytos tiktai dvi valstybinių darinių formos – arba tu paklūsti neokolonialistams, arba atsistoji į eilę laukti, kol būsi okupuotas ir pertvarkytas.

Ketvirtas požymis. Neokolonialistai prisiskyrė patys sau išimtinę teisę lemti daugumos pasaulio šalių ateitį, o ta ateitis – tai neokolonialistų įtakos plėtimas ir visų kitų šalių privertimas paklusti arba okupacija.

Penktas požymis. Nė viena šalis ir nė vienas vadovas paskelbus šalį nedemokratiška negali jaustis saugūs. Kai tik šalis paskelbiama nedemokratiška, jos vadovybei iškart iškyla grėsmė būti likviduotai fiziškai. Būtent šiuo tikslu visi okupuotų šalių lyderiai yra naikinami fiziškai. Paskelbimas, kad šalis yra nedemokratiška, iš tikrųjų reiškia paskelbtą karą jos vadovybei, grėsmė, kad lyderiai bus sunaikinti fiziškai. O tai, iš esmės, reiškia ir karo visiems šalies gyventojams paskelbimą.

Šeštas požymis. Į neokolonialistų įtakos sferą įjungtos šalys yra žiauriai diskriminuojamos. Joms numatyta juodadarbių, vartotojų ir tarnų vaidmuo. Šalys tampa paklusniomis teritorijomis su prijaukintu politiniu elitu bei karinėmis neokolonialistų bazėmis. Sukuriama karinė infrastruktūra, skirta tolimesniam pasaulio užgrobimui ir perdalijimui.

Septintas požymis. Neokolonialistai suteikė patiems sau teisę priimti teisinius sprendimus savo šalyse, kurių jurisdikcija prasitęsia iki kitų šalių ir tautų. Tokiu būdu jie pasisavino išimtinę teisę tapti tarptautiniais teisėjais, kurių sprendimus turi vykdyti visas pasaulis.

Aštuntas požymis. Visi planetos gyventojai skirstomi į aukštesnę rasę, demokratišką, ir visus likusius – antrarūšius ir nepilnaverčius. Tai iš esmės ne kas kita kaip nauja nacizmo rūšis. Neatsižvelgiama nei į tūkstantmetę tautų bei valstybių istoriją, nei jų indėlį kovoje su fašizmu, nei į jų mokslinius pasiekimus, nei į gyventojų kultūros lygį. Jeigu juos apšaukė nedemokratiškais, tai reiškia visišką žmonių ir valstybių suniekinimą. Iš tokios tautos atimama teisė turėti savo istoriją, kultūrą, mokslą, švietimą, gyvenimo būdą. Atimama teisė jausti didybę, pasididžiavimą, garbę, šlovę, orumą. Atimama teisė perduoti palikuonims istorinius pasiekimus, atmintį apie tėvų ir senelių žygdarbius. Atimama viskas. Šalies paskelbimas nedemokratiška praktiškai reiškia šios šalies sunaikinimą ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai-kultūriškai. Kad ta šalis daugiau nebegalėtų niekad atgimti. Tai ne kas kita, kaip Hitlerio planų realizavimas. Tai gryniausias fašizmas.

Kaip atsispirti neokolonializmui

Pirma. Būtina išaiškinti pasaulio bendrijai neokolonializmo politikos esmę, politikos, kuri neišvengiamai atves pasaulį į didelio masto konfliktus su neprognozuojamomis pasekmėmis visam pasauliui. Šiuo tikslu būtinos tarptautinio masto akcijos JTO ir kitų tarptautinių organizacijų lygmenyje.

Antra. Būtina kurti masinius tautinius judėjimus visose šalyse, nukreiptus prieš neokolonializmo politiką. Jeigu šiandien nutylėsime, tau rytoj gali būti per vėlu ir nutylėjusieji patys gali tapti okupacijos, perdalijimo ar diskriminacijos objektais. Situacija dabar tokia pati kaip prieš II Pasaulinį karą. Visi tylėjo ir pakluso Hitlerio Vokietijai, tačiau tai nieko neišgelbėjo.

Trečia. Būtina atkurti tarptautinės teisės principus, garantuojančius valstybių suverinitetą, sienų neliečiamumą ir nesikišimą į nepriklausomų šalių vidaus reikalus.

Ketvirta. Būtina kurti tarptautinį tribunolą, kurio tikslas – pasmerkti asmenis, atsakingus už okupacinius karus, neokolonialistinę arba neofašistinę politiką bei ideologiją, kurios jau nusinešė šimtus tūkstančių taikių gyventojų gyvybių.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!