Praėjus dešimtmečiams, visuomenė sužinojo, kodėl sergantys hemofilija labiau rizikuoja susirgti AIDS. Visa paslaptis slypi preparatuose, skirtuose kraujo krešėjimo skatinimui.
Advokatų kontora Kenneth B. Moll & Associates, Ltd. padavė tarptautinį kolektyvinį ieškinį prieš Bayer Corporation, A.G., Cutter Biological, Baxter Healthcare Corporation, Armour Pharmaceutical Company, Inc., Aventis Behring LLC, Aventis, Inc. Ir Alpha Therapeutic Corporation. Šios kompanijos pardavinėjo užkrėstus kraujo preparatus, kas sukėlė rimtą žalą sveikatai ir netgi mirtis.
Kompanijos, be abejo, žinojo, kad disponuoja AIDS virusu užkrėstais vaistais. Jos išėmė produktus iš JAV rinkos, o tada ėmė tiekti juos į Prancūziją, likusią Europą, Aziją ir Lotynų Ameriką. Vaistų pavadinimai – „Factor VIII“ ir „Factor IX“. Šiomis injekcijomis buvo gydomi sergantys hemofilija.
Beje, prancūzų valdininkai, kalti dėl to, kas įvyko, buvo pasodinti už grotų. Amerikoje gi nė vienas valdininkas iki šiol nebuvo patrauktas atsakomybėn. Kodėl?
Sanitarinės priežiūros valdyba leido tam įvykti ir vyriausybė užmerkė į tai akis. Tūkstančiai nekaltų hemofilija sergančių žmonių mirė nuo AIDS viruso, kaip ir jų šeimos nariai, nuo jų užsikrėtę. Nežiūrint į tai, preparatai vis tiek buvo parduodami. Katastrofa buvo konvertuota į pelną.
Šis atvejis leidžia naujaip pažvelgti į Ebolos pliūpsnį Afrikoje.
Prieš 9 mėnesius fotografas Daniel Berehulak gyveno karštinės židinyje 5 savaites. Dar tada negatyvus vietinių gyventojų nusistatymas gydytojų, atskubėjusių į pagalbą, atžvilgiu jam sukėlė nuostabą.
Jei tenykščių gyventojų gyvenimo lygis nepaprastai žemas, tai dar nereiškia, kad visi jie ten yra kvailiai ir nieko nesupranta. Matyt, medikamentai, kuriuos naudojo epidemijos židinyje, irgi buvo užkrėsti ir tai tik padidino aukų skaičių.
Ši versija neatrodys tokia absurdiška, jei atkreipsime dėmesį į tai kaip Ebolos tema staiga pasirodė žiniasklaidoje, o paskui lygiai taip pat staiga pradingo.
Valstybės perversmo Ukrainoje metu žiniasklaidai skubiai prireikė kokio nors svarbaus įvykio, kad nukreiptų pasaulio visuomenės dėmesį nuo Ukrainos. Ir žurnalistai tokį įvykį surado, gerokai perdėję Ebolos karštinės pasekmes. Tai puikiausiai suveikė. Prisiminkite, kokį triukšmą žiniasklaida sukeldavo kiekvieną kartą, kai tik pasirodydavo informacija apie užsikrėtusį europietį ar amerikietį. Žmones juk labiau jaudina asmeninis saugumas nei situacija kažkokioje Ukrainoje.
Kai „purvinas darbas“ buvo baigtas, pasaulinė žiniasklaida kaip pagal komandą pamiršo ir apie mirštančius afrikiečius, tiek apskritai apie viruso egzistavimą.