Kaip bankininkai įsigijo pasaulį

„Bankininkystė buvo sugalvota neteisybėje ir pagimdyta nuodėmėje. Bankininkams priklauso žemė. Atimkite iš jų žemę, bet palikite teisę kurti pinigus, ir vienu pirštų spragtelėjimu jie susikurs reikalingus depozitus, kad išsipirktų žemę atgal. Tačiau atimkite iš jų galimybę kurti pinigus ir visi gigantiški turtai išnyks, ir patys bankininkai išnyks. Pasaulis taps geresnis ir laimingesnis. Bet jeigu jūs norite pasilikti bankininkų vergais ir mokėti už nuosavą vergiją, tegu jie ir toliau kuria pinigus“.– Dž. Stempas, Anglijos Banko prezidentas ir antras pagal turtingumą 3-ojo XX amžiaus dešimtmečio Anglijos žmogus.

Finansinė ekonomija – tai, ko reikia Graikijai. Tai tik dar viena akademinė frazė, skirta užmaskuoti tikrąjam Graikijoje vykstančiam siaubui, o taip pat tam, kas greitai prasidės pas mus. Kitas klastotės pavadinimas – tai „valiutinis stimuliavimas“. Jūs žinote, kad kažkada dėl pinigų padirbinėjimo bausdavo mirtimi.

Finansinė ekonomija – tai juk tai paprasta, o bankininkams dar paprasčiau negu likusiems. Atrodytų, elito įgaliojimai išplitę per visas visuomenės sferas. Finansinės pagalbos planai nepigiai kainuos valstybėms, žūstančioms nuo finansinio išprievartavimo. Nekilnojami aktyvai ir žemės išparduodami pusvelčiui tam, kad būtų padengtos skolos, sukurtos iš oro. Realių žmonių gyvenimai bus sugriauti, kad būtų išmokėtos tos iš nieko sukurtos skolos. Ir, žinoma, atėjo laikas rinkti derlių tiems bankininkams nusikaltėliams ir tiems, kas leido jiems atsirasti, kas pardavinėjo jiems savo pačių gyventojus.

Daugelis galvoja, kad bankininkai užsidirba skolindami pinigus, tačiau tikrasis jų tikslas – kontroliuoti konfiskuotus realius aktyvus, konfiskuotus dėl pinigų, kurių jie niekad neturėjo. Mūsų pinigų sistemoje, pagrįstoje kreditais, mūsų pinigai – tai ir YRA SKOLA. Kai sukuriama skola, sukuriami pinigai. Kai skola išmokama, nebėra ir pinigų.

Jei kada nors domėjotės, kaip taip gaunasi, kad visi paskendo skolose, pagalvokite apie štai ką. Kiekvieną kartą, kai sukuriama skola, bankininkai gauna dar ir valdžią, nes skola – tai jų aktyvas. Bankininkams netgi nebūtina tai daryti, kad gautų pinigų, galų gale, jie gali atiduoti visus pinigus, jei panorėsite. Tai, ką iš tikrųjų daro bankai – tai kontrolė. Vyriausybių, verslo sluoksnių, miestų ir, galiausiai, mūsų pačių kontrolė.

Jie nori, kad visi dirbantys dirbtų ir gamintų realius aktyvus ir darbo jėgą, kad jei galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais. Svarbiausia šiame lošime yra tai, kad pasitraukti iš jo negalima. Mes bėgame bėgimo takeliu, kuris sukasi vis greičiau ir greičiau dėl vieno paprasto fakto, kurio niekas negali suprasti. Kiekvienais metais pinigus/skolą reikia kurti vis didesniais kiekiais negu pernai buvo sukurta skolų. Su procentais. Mūsų sistemoje, grindžiamoje kreditu, mūsų pinigai ir yra skola. Prie kiekvieno pasaulį išvydusio dolerio pritvirtintas skolos doleris, tačiau tai ne pinigai, kuriuose reikia išmokėti kaip palūkanas už tą skolą. Didžioji gudrybė yra tai, kad vienintelis būdas išmokėti palūkanas – tai kitais metais paimti dar paimti pinigų į skolą.

Šis lošimas puikiai sekasi ilgus metus, jeigu žmonės pakankamai jauni ir suklaidinti, kad bėgtų vis greičiau ir greičiau. Galų gale, kaip dabar išsiaiškino tie, kurie gimė demografinio bumo metais, sistema toliau auga, jos troškulys naujoms skoloms irgi auga, o žmonės daugiau nebegali paskui ją suspėti. Tai veda prie konsiumerizmo žlugimo, kas sulėtins verslo augimą ir sumažins kreditų poreikį. Dėl to, vienintelis dalykas, kuris lieka vyriausybei – išspausti paskutines sultis iš sistemos. Jeigu žmonės neleis pinigų, tai darys valstybė. O bankininkai mėgsta valstybines skolas, kadangi dėka jų gali naudotis valstybine valdžia, kad išsimuštų skolas ir uždėtų leteną ant anksčiau neliečiamų valstybinių aktyvų. Tai visuomet buvo mėgstamas bankininkų žaidimas. Žinoma, anksčiau jie mėgavosi daugiamilijardiniais bonusais ir namais Hemptone, tačiau dabar jiems atėjo laikas tapti visatos valdovais.

Žlugus Sovietų Sąjungai, kai kurie oligarchai užgrobė kone pusę buvusios supervalstybės nuosavybės. Jie pirkosi kompanijas, didumo sulig Exxon Mobil už porą milijonų dolerių. Pusvelčiui supirkinėjo milžiniškus žemės sklypus, kad pardavinėtų mišką ir mineralus. Už grašius supirko ištisus mediaholdingus ir automobilių kompanijas. Sovietai žlugo dėl nesugebėjimo susidoroti su skolomis. Tai sukėlė patį keisčiausią turtų persiskirstymą per visą istoriją. Praktiškai per valandą buvę taksistai ir mokytojai tapo milijardieriais. Tiesa, jeigu manote, kad tie žmonės visko apsiekė savo darbu, jūs klystate. Jie atstovavo Rotšildams, kurių bankai aprūpino juos tvirta valiuta turtų supirkinėjimui pusvelčiui šalyje, kur visiškai nebuvo pinigų. Šiandien Graikija tiksliai kopijuoja šį scenarijų. Geriausios žemės ir šalies aktyvai pardavinėjami siaurame asmenų rate pusvelčiui. O paskui elitas sugrįš, apkels kainas ir gaus iš tų investicijų viršpelnius. Ir vėlgi – pinigai atsirado iš nieko. Iki kokio lygio ligota gi mūsų sistema!

Štai kaip bankininkai užgrobė pasaulį ir dar truputėlį daugiau. Mes suprantame, kad skola – tai pinigai, o visų pasaulio pinigų neužteks, kad padengtume skolą su procentais (jei visa pasaulinė skola būtų išmokėta, tai pasaulyje, tiesiogine prasme, neliktų pinigų, bet mes vis dar turėtume mokėti procentus).

Bankininkui svarbu paversti kiekvieną žmogų skolininku, kad gautų priėjimą prie jo turto. Realūs aktyvai patvirtina realią kontrolę, kas ir yra galutinis žaidimo tikslas. Kaipgi tuomet galima kalbėti apie žemės pirkimą ir palūkanų gavimą? Planas gana paprastas: jeigu turite teisingus instrumentus, tokius kaip bankų rezervų atskyrimas, palūkininkavimas, taip pat privatūs centriniai bankai.

Pirmiausia, kaip ir prekeiviui narkotikais, jums reikia, kad visuomenė „sėstų“ ant skolų įsipareigojimų. „Pasodinti“ žmones pakankamai paprasta: siūlant jiems kreditines korteles lengvatinėmis sąlygomis. Tokiu būdu visuomenės mąstymas stoja pozicijon „nusipirk dabar, užmokėsi vėliau“. Netrukus, kai žmonės jau nebegalvos apie realius aktyvus ir realias santaupas – jie atsidurs ant kabliuko.

Realūs aktyvai, kartą pirkti žmonių, pritvirtinami prie skolos ir pereina banko nuosavybėn.

Sukaupę pakankamai aktyvų, bankai sugriežtina skolinimo sąlygas ir susprogdina savo pačių sukurtą burbulą.

Paskui kreipiasi į valstybę su prašymu išskirti paskolą ir mokesčių mokėtojų pinigų (socializmas turtingiesiems, kapitalizmas visiems likusiems).

Sekančiu žingsniu būtina kaip galima stipriau sugniaužti rinką, kad kiltų kiek įmanoma daugiau bankrotų. Tada galima susiglemžti naujų aktyvų.

Naudojami žmonių pinigai nuosavų išlaidų padengimui.

Spaudimas tęsiamas, kol vyriausybė bankrutuos. Tada galima bus išpirkti iš valstybės jos aktyvus, kol ji klupinės nuo hiperinfliacijos smūgių.

Kai tik visi aktyvai kontroliuojami, paskelbiama nauja kredito-pinigų paradigma, parduodant sukauptus aktyvus kaip turtinį užstatą.

Nauja skola bus sukurta kartu su nauja valiuta – štai tokia bankininkų paradigma, dedanti pagrindus naujam sistemos sugriovimui.

Štai tokia mūsų pasaulio ateitis. Proceso neįmanoma sustabdyti nacionaliniu lygmeniu. Vienintelis dalykas, kuris gali pagelbėti – revoliucija.

Šaltinis

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą