Jei faktas neatitinka teorijos, tuo blogiau faktui

Negalima teigti, kad istorija, kaip mokslas, visada pasikliauja faktais. Dar daugiau – galima tvirtinti, kad didžioji dalis istorijos mokslo teorijų atlieka savotišką skydo vaidmenį, skydo, kuris neleidžia prasiskverbti realiems faktams iš to mokslo gelmių į viešumą.

Šiandien, aukštųjų technologijų epochoje, mes galime gauti pačią įvairiausią informaciją. Toks prieinamumas padarė ganėtinai neigiamą įtaką visam mokslo pasauliui. Okeanas nepatvirtintos informacijos padarė mokslą gerokai uždaresniu nei anksčiau, o faktus pradėta traktuoti tik atsižvelgiant į nusistovėjusias mokslines teorijas. Kokius realius faktus slepia nuo mūsų visa mokslinė teorija? Visų pirma mums reikia atkreipti dėmesį į meno kūrinius, kurių nepaiso istorija tik dėl tos priežasties, kad jų kilmė nesutelpa į šiuolaikinės istorijos teorijos rėmus.

Grafo Burnono knygoje „Minerologija“ pasakojama apie unikalų radinį po keliais akmenų ir kalkakmenio sluoksniais karjere – ten buvo rasti kolonų fragmentai, taip pat monetos, plaktukų detalės ir dar daug daiktų. Gaila, atradimas buvo padarytas 1788 metais, dėl to į rimtai nežiūrima.

1830 metais maždaug 70 pėdų gylyje buvo aptikta plokštė su kažkokiais simboliais, kuriuos iš pradžių pavadino iki tol nežinoma abėcėle, o paskui, spaudžiant mokslininkams, pripažino tik laiko paliktais pėdsakais.

Ilinoiso valstijoje, maždaug 90 pėdų gylyje viename iš šulinių buvo aptiktos kelios apvalios plokštelės, kurias pripažino monetomis. Buvo iškelta prielaida, kad tai ne šiaip puikios kokybės gaminiai. Juos gaminant, buvo naudojamas mechaninis poveikis. Tačiau rimtų ekspertų tyrimų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti prielaidas, taip ir nebuvo.

Masačiusetse buvo aptikta akmeninė vaza, priskirtina prieškembro periodui, kas visiškai neatitinka šiuolaikinės mokslinės paradigmos. Yra dar vienas įdomus faktas – viduje ši vaza tuščiavidurė, tačiau jos skersmuo tos nedidelis (apie pusantro centimetro), kad netgi pasitelkus šiuolaikines technologijas sukurti tokį indą neįmanoma. Vežant vazą į mokslinių tyrimų centrą, ji buvo pagrobta. Matavimai, kuriuos mokslininkai darė atradimo vietoje, buvo sukritikuoti ir palaidoti po kalnu autoritetingų pareiškimų.

Visa tai liudija apie tai, kad šiuolaikiniai mokslininkai tapo egzistuojančių mokslinių dogmų žyniais, jie nebeieško naujų žinių. Nusistovėjusi sistema akylai saugo savo tvarką ir kovoja su bet kokiais nukrypimais ir alternatyvomis. Tokia istorija, kokia dėstoma vadovėliuose, neleidžia išsiskleisti minčiai, nes remiasi jau seniai pasenusia Darvino evoliucijos teorija, Markso ekonominėmis pažiūromis ir daugybe kitų sustabarėjusių dogmų, kurios ir formuoja šiuolaikinį mokslą.

WWW

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą