Istorinis susitikimas Monake, apie kurį niekas nekalba

Didysis žaidimas eina į pabaigą. 2011 rugpjūtį Šveicarija organizavo 57 tautų susitikimą, kuris keičia jėgų santykį geopolitinėje žaidimų lentoje. Dabartinių JAV, Kanados, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybių atstovai išbraukiami ir esminių sprendimų dėl naujos finansinės sistemos, pagrįstos pinigų padengtumu auksu, priėmimo proceso.

Tai esminis lūžio momentas, kurį susidomėję tyrinės ateities istorikai. 2011 rugpjūčio pabaigoje 57 pasaulio šalių finansų ministrai pradėjo naujos pasaulinės finansinės sistemos įvedimo procesą. Sistema bus pagrįsta realiais aktyvais.

Minėtą susitikimą organizavo Šveicarijos vyriausybė griežtai pagal pakvietimus, susitikimas prasidėjo Monako kunigaikštystės teritorijoje ir Monte Karle, o paskui buvo perkeltas į laivą, kuris sekančias dienas praleido neutraliuose vandenyse, netoli Monako pakrantės. Vėlesniuose komentaruose susitikimas minimas kaip „Susitikimas 57“, kurio rezultatu tapo „Monako susitarimai“.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių šalių: Šveicarijos, Olandijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Paragvajaus, Venesuelos, taip pat iš kai kurių Persų įlankos šalių. Kanada buvo atstovaujama neoficialiu statusu. Susitikime taip pat dalyvavo kai kurių pozityvių galios grupių, veikiančių Amerikos Pentagone, CŽV, NSD, o taip pat atstovai iš Baltojo Drakono draugijos (Azijos grupė).

Kai kuriems šiuo metu veikiančios „popierinių pinigų kazino sistemos“ atstovams buvo griežtai atsakyta dalyvauti. Tarp tokių buvo neseniai pašalintas iš Japonijos premjero posto Naoto Kanas, Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė Kristina Lagard ir kiti Amerikos fašistinės klikos nariai, tarp jų – Rokfelerio, Kisindžerio, Bušo sindikatas.

Džėjui Rokfeleriui tai prilygo situacijai, jeigu jį išmestų iš jo nuosavų laidotuvių. Po pralaimėjimo Europoje Rotšildams ir Baltojo Drakono draugijai iš Japonijos, jį fiziškai pašalino iš Monako susitikimo Pentagono saugumo agentai.

Kaip teigia liudininkai, po to, kai jį išlydėjo pro duris, jis sugrįžo su vyrukais iš Black Ops (šešėliniai JAV žvalgybos padaliniai) ir pamėgino vėl prasibrauti į susitikimą. Atsakydami į tai, organizatoriai iškvietė saugumo pajėgas ir, kaip teigia liudininkai, tiesiog išmetė Rokfelerį ir jo kaubojus už durų.

Netrukus po to, dalis susitikimo, vykusi sausumoje, buvo baigta ir visi dalyviai persikėlė į karinį laivą, kuris pasuko į neutralius vandenis. Po kažkurio laiko virš laivo pakibo du sraigtasparniai iš Black Ops, mėginę, kaip pranešama, panaudoti pasiklausymo aparatūrą ir elektromagnetinį ginklą, kad būtų sužlugdytas susitikimas. Jeigu šis pranešimas yra tiesa, tai susitikimo Monake svarbą sunku pervertinti. Vos po kelių minučių nuo sraigtasparnių pasirodymo, į vietą atvyko amerikiečių naikintuvai ir privertė sraigtasparnius pasišalinti.

Kitas svarbus klausimas, susijęs su susitikime dalyvaujančiais reformatoriškų vyriausybių iš Pietų Amerikos atstovų dalyvavimu, buvo nacistinių grupių bankų aktyvų, slaptų Black Ops bazių ir rezidencijų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, konfiskacija. Tų objektų gerokai padaugėjo nuo to laiko, kai nacistinė diaspora įsikūrė Pietų Amerikoje po II Pasaulinio karo.

Pranešama, kad vienas tokių objektų, kuriuos gali konfiskuoti – tai Bušų šeimos slėptuvę Paragvajuje. 2006 metų rudenį Bušas Vyresnysis įsigijo 100 000 akrų (40 468 hektarus) žemės šalia Paso de Patri, Paragvajaus Njembuku provincijoje. Sklypas įsikūręs strategiškai palankioje vietoje. Bušas pirmą kartą sužinojo apie sklypą 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais, kai vyko aktyvi prekyba narkotikais per vietinį CŽV tinklą. Išsidėstęs netoli Brazilijos ir Bolivijos sienų, šis sklypas turi daugybė slaptų išėjimų, panaudotinų pabėgimui. Privatūs susitikimai ir susitarimai su tuometiniu Paragvajaus prezidentu Nikanoru Duarte numatė, kad Bušo čionai niekas netrukdys.

Tačiau nuo 2008 metų balandžio politinė situacija Paragvajuje pradėjo sparčiai keistis. Diktatūros dešimtmečiams atėjo galas. Patriotinis frontas „Už Permainas“ įgavo galios ir 2008 balandžio 20 šalies prezidentu tapo kairiųjų pažiūrų politikas Fernandas Lugo, buvęs katalikų vyskupas. Prieš Lugo pasisakė Vatikano vadovybė, kurios nepatenkino Išsilaisvinimo Teologijos įkvėpti Lugo mėginimai pakeisti Paragvajaus elito status kvo. Lugo taip pat yra žymus žemės reformos šalininkas.

Paragvajuje mažiau kaip 2% gyventojų valdo daugiau kaip 99% žemės. 40% gyventojų gyvena skurde. „Pas mus 300 000 šeimų neturi savo žemės, turėdami pilną konstitucinę teisę į žemę“, pareiškė Lugo. Jeigu Bušo šeima ir turėjo kažkokių privačių susitarimų su buvusiu prezidentu Duarte, tai naujasis prezidentas Lugo ir šalies vyriausybė, apsiginklavusi naujienomis iš Monako, vargu ar tų susitarimų laikysis.

Naujosios pasaulinės finansinės sistemos, pagrįstos realiais aktyvais, įvedimas, pakeičiant popierinių pinigų kazino, kuri byra tiesiog akyse, buvo ilgai laukta reforma. Ir nenuostabu, kad šita tema tampa svarbiausia daugeliui pasaulio vyriausybių, kurių nekontroliuoja Vakarų vergvaldžiai (grupė, kuri kontroliuoja dabartinę sistemą). Vis didėjančių skolų poveikis maisto ir energetikos kainoms bei užimtumo lygiui visame pasaulyje, politinis nestabilumas tampa visuotiniu reiškiniu.

Kolokviumas Monake paleido procesą, kuris yra vienintelis šios problemos sprendimas. Kalba eina apie pasaulinį skolų nurašymą ir tuo pat metu išskiriamus 47 trilijonus dolerių iš tarptautinių atsiskaitymų fondų, vykdant Amerikos dolerio refinansavimo projektą (10 trilijonų) ir sugrįžimą prie aukso standarto sistemos.

Šveicarijos vyriausybė apiformino susitarimus, pasiektus Monako kolokviume kaip Susitarimų Memorandumą, kuris trečią 2011 rugsėjo savaitę buvo oficialiai priimtas kaip dokumentas, pavadintas Susitarimo Memorandomo Pripažinimas. Tai oficialiai patvirtino, kad Susitarimai bus pasirašyti numatytais terminais.

Iki 2012 gegužės vidurio jau 140 valstybių pareiškė palaikančios Monako susitarimą. Kinija, Rusija, Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir dar 135 valstybės ruošiasi įvesti naują finansinę sistemą, pagrįstą aktyvais ir rengiasi išeiti iš senosios popierinių pinigų sistemos. Šiuo metu prieš naują sistemą pasisako tik didžiojo penketo šalys – JAV, Anglija, Vokietija, Prancūzija ir Italija, o taip pat jų naftą tiekiančios sąjungininkės iš Artimųjų Rytų.

Tarp kitų Monako susitikimo iniciatyvų buvo FRS panaikinimas, visų popierinių tarptautinių valiutų panaikinimas ir įkūrimas naujų, padengtų auksu. Kai kurios naujosios valiutos turės naujus pavadinimus.

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą