Iš kur atsirado žydiškos pavardės

Senovės žydai pavardžių neturėjo, jie išsiversdavo su vardais, tėvavardžiais ir pravardėmis. Mes pamėginome išsiaiškinti, iš kur pas žydus atsirado pavardės, ką bendro turi tarpusavyje Koenai ir Levinai, Šusteriai ir Sandleriai.

BE PAVARDŽIŲ

Žydai, kaip ir kitos Artimųjų Rytų tautos, pavardžių niekad neturėjo. Nominacija vyko pagal vardą ir tėvavardį. Prie vardo buvo prijungiamas žodis „ben“ (sūnus) arba „bat“ (dukra). Kiekvienas save gerbiantis žydas privalėjo prisiminti savo protėvių vardus mažiausiai iki septintos kartos.

Kadangi vardai galėjo dažnai kartotis, tikslesnei reprezentacijai buvo panaudojami geografiniai orientyrai (cha Romi – iš Romos, Ierušalmi – iš Jeruzalės), profesijų pavadinimai ( Sandalaras, Sandleris – batsiuvys, Soferis – raštininkas). Be to, žydai dažnai naudojosi pravardėmis (Šapiro – padorusis, Jofė – gražusis). Pavardes žydai pradėjo gauti tik XVIII amžiaus pabaigoje. 1787 metais Austrijos imperatorius Jozefas II išleido įstatymą, pagal kurį visi žydai turėjo gauti paveldimas pavardes. Jų gavimas iškart apaugo korupciniais voratinkliais: už gražią, kilniai skambančią pavardę iš žydų reikalavo mokėti pinigus, o atsisakius, galėjo suteikti ne pačias maloniausias pavardes. Tokias, pavyzdžiui, kaip Krautkopfas (kopūstagalvis) ar Oksenšvancas (jaučiauodegis).

Rusijoje pavardes žydams teikti pasiūlė Gavrilas Deržavinas. Jis reikalavo, kad pavardės būtų kuriamos „mažarusišku stiliumi“ ir atspindėti ne tik žmogaus charakterį, bet ir valdžios požiūrį į jį. Uždari žmonės gaudavo pavardę Zamyslovatyj ar Zamysliukas, žvitrūs ir sumanūs – Švydkij. „Įstatymas dėl žydų“, kuris įpareigojo žydus gauti pavardes, buvo patvirtintas 1804 metais. 1850 metais žydams netgi buvo uždrausta keisti pavardes, netgi perėjus į kitą tikėjimą.

KOENAI IR LEVIAI

Pirmosiomis ir šiandien plačiausiai paplitusiomis žydų pavardėmis tapo Koenai ir Leviai. Koenai – žydų dvasininkų sluoksnis, leviai – dvasininkų pagalbininkai. Šiuos statusus žydai paveldėdavo pagal tėvo liniją, dėl to kitos tautos ėmė juos palaipsniui laikyti pavardėmis.

Žydams kraustantis į įvairias šalis, iš Koenų ir Levių kilo gausybė pavardžių variacijų – Koganai, Konai, Kanai, Kaganovičiai, Levinai, Levitanai, Levijai ir t.t. Be to, netgi jei žydiška pavardė nėra panaši į pradinį „koen“, ji gali būti su juo susijusi: Kacas (abreviatūra nuo kohen-cedek – tikratikis koenas).

IŠ KUR TU?

Daug žydiškų pavardžių turi toponimišką kilmę ir tai nenuostabu, turint galvoje faktą, kad žydai plačiai paplito visame pasaulyje. Tarkime, iš Austrijos atvykęs žmogus galėjo gauti pavardę Oistrachas (jidiš kalba – Austrija). Atvykęs iš Lietuvos – Litvinas, Litvakas, Litvinovas. Esama pavardžių, kilusių iš miestų pavadinimų – Livšicas, Landau, Berlinas.

Yra ir etnoniminės kilmės pavardžių, tokių kaip Deičas (vokietis), Nemcovas, Poliakas ir kt.

KUO DIRBI?

Daugybė žydų pavardžių kilo iš profesijų pavadinimų. Tarkime, Portnovas, Chajatas, Šnaideris ar Šnaidermanas kilo iš to paties žodžio – „siuvėjas“. Iš „batsiuvio“ kilo tokios pavardės kaip Šusteris, Sandleris, Švecas. Žydiška pavardė Melamedas verčiama kaip „religijos mokytojas“, Mogelas – „apipjaustymo meistras“, Šadchanas – svotas.

VYRAI IR MOTERYS

Iš vyriškų ir moteriškų vardų susiformavusios pavardės žydų tarpe nėra tokios gausios, kaip „profesinės“. Paprasčiausia tokios pavardės susidarymo forma – asmeninio asmenvardžio panaudojimas. Iš čia tokios pavardės kaip Davidas, Izraelis, Adamas ir kt.

Didelę žydiškų grupę sudaro pavardės, kilusios iš taip vadinamų „kinui“ – buitinių vardų. Pavyzdžiui, pavardė Marksas – tai vokiška vardo Markus forma, naudojama kaip buitinis Mordechajaus vardo variantas. Pavardė Lobrozas – buitinis Urijaus vardo variantas.

Be to, pavardės gali būti suformuojamos pagal artimų giminaičių iš tėvo ar motinos pusės vardus, o taip pat pagal žmonos vardą. Patronominės pavardės galėjo susiformuoti, pridedant galūnes „štam“ (kamienas) arba „bein“ (kaulas). Pavyzdž-iui, tokios pavardės kaip Mandelštamas ar Fišbeinas.

ABREVIATŪROS

Kalbant apie grynai žydiškas pavardžių kilmės tradicijas, reikėtų išskirti pavardes-abreviatūras. Jose tam tikru principu užšifruota informacija apie pavardžių savininkus.

Tarkime, pavardė Zakas iššifruojama kaip „zera kadošim“, t.y. „šventųjų šeima“. Pavardė Maršakas – abreviatūra iš „morenu rabenu Šlomo Kluger“, ką galima išversti kaip „mūsų mokytojas, mūsų viešpats Saliamonas Išmintingasis“. Pavardė Rošalis – abreviatūra iš „rabi Šlomo Lurija“.

DEKORATYVINĖS PAVARDĖS

Ne visos žydiškos pavardės susijusios sy gyvenama vieta, profesija ar giminyste. Neretai pasitaiko ir taip vadinamų dekoratyvinių pavardžių. Paprastai jos suformuojamos iš vokiečių arba jidiš kalbų šaknų. Labai mėgo žydai formuoti pavardes iš žodžio „gold“ – Goldbaumas (auksinis medis), Goldšteinas (auksinis akmuo) ir panašiai. Iš žodžio „roze“, „rožė“ – Rozenbaumas (rožėsmedis), Rozenbliumas (rožės žiedas).

Daug pavardžių kilo iš brangiakmenių ir juvelyrikoje naudojamų medžiagų pavadinimų. Finkelšteinas – žibantis akmuo, Bernšteinas – gintaras. Perelšteinas – perlas, Edelšteinas – brangiakmenis.

Gauti sau tokį vardą ne kiekvienas galėjo sau leisti, neretai jis buvo perkamas už solidžius pinigus.

www

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!