Imperializmas: bankininkai, narkotikai ir genocidas

2011 gegužę Meksikos tyrėjai aptiko dar vieną masinę kapavietę su dešimtimis sumaitotų lavonų. Bendras Kalderono režimo 2006 metais paskelbto „karo su narkodileriais“ aukų skaičius pasiekė 40 000. baltieji Rūmai buvo šio „karo“ įkvėpėjai ir sponsoriai, remia jį patarėjais, agentais ir ginklais. „Karas“ smogė mirtiną smūgį Meksikos visuomenei ir ekonomikai.

Jeigu Vašingtonas tapo šio karo varikliu, tai Volstrito bankai tapo jo pagrindiniais instrumentais, užtikrindami kolosalius pelnus narkokarteliams. Praktiškai kiekvienas stambus JAV bankas per pastaruosius 10 metų dalyvavo šimtų milijardų narkotinių pelnų plovime.

Meksikos slydimas į pragarą buvo suprojektuotas pagrindiniuose JAV finansiniuose ir politiniuose institutuose. Kiekvienas tų institutų palaikė vieną ar kitą pusę kruviname totaliniame kare, kurio neišvengė niekas ir kuris nesiliauja nei sekundei. Tuo metu kai Pentagonas ginklavo Meksikos vyriausybę ir Amerikos kovos su narkotikais agentūra piršo sprendimą naudoti jėgą, stambiausi Amerikos bankai gavo, plovė ir pervedinėjo į narkobaronų sąskaitas šimtus mlrd$, už kuriuos tie pirko šiuolaikinius ginklus, apmokėjo samdytus žudikus ir davė kyšius nesuskaičiuojamai politikų ir įstatymų leidėjų armijai abipus sienos.

Slydimas į pragarą

Kasdien dešimtis jeigu ne šimtus lavonų suranda gatvėse ar bevardžiuose kapuose. Dešimtis žmonių užmuša jų nuosavuose namuose, automobiliuose, visuomeniniame transporte, ofisuose ir netgi ligoninėse. Dingusių be žinios skaičius siekia šimtus ir tūkstančius. Mokinius, jų tėvus, mokytojus, gydytojus ir verslininkus čiumpa vidury baltos dienos ir laiko kaip įkaitus, arba paprasčiausiai užmuša iš keršto. Grobiami tūkstančiai darbininkų migrantų, juos plėšia, žudo ir, kai kuriais liudijimais, paverčia prekėmis nelegaliame „prekybos organais“ versle. Policija linkusi nesikišti, užsibarikadavusi savo komisariatuose. Kariškiai, jeigu imasi darbo, išlieja pykti ant ištisų miestų, nužudydami daugiau piliečių negu narkokartelių smogikai. Kasdieninis paprasto žmogaus gyvenimas prarado bet kokią vertę ir virto paprasčiausiu išgyvenimu. Pavojų gyvybei kelia viskas aplinkui: ginkluotos gaujos ir kariniai patruliai šaudo ir žudo be jokios atsakomybės. Žmonės pastoviai jaučia baimę ir jie įniršę.

Laisvos prekybos sutartis: kibirkštys, iš kurių įsiliepsnojo pragaro liepsna

9 dešimtmečio pabaigoje Meksiką apėmė krizė ir žmonės griebėsi teisėtos išeities: jie nubalsavo už kandidatą į prezidentus Kuatemosą Kardenasą, palaikydami jo programą atgaivinti ekonomiką per pramonės ir žemės ūkio gamybos skatinimą. Tačiau Meksikos elitas, vadovaujamas Karloso Salinoso iš Institucinės Revoliucinės partijos nusprendė kitaip ir pavogė iš tautos rinkimus, atėmė iš elektorato jo pergalę. Taikūs masiniai protestai buvo ignoruoti. Salinosas ir jį pakeitę prezidentai atkakliai įgyvendino Šiaurės Amerikos susitarimą dėl laisvos prekybos (NAFTA), kur dalyvauja JAV ir Kanada, kuris greitai pavertė milijonus Meksikos fermerių, rančų savininkų ir smulkių verslininkų bankrotais. Kaimo ištuštėjimas sukėlė milijoninius darbininkų migrantų srautus. Kaip grybai o lietaus augo skolininkų judėjimai, bet juos arba prijaukindavo, arba slopino. Legalios ekonomikos nelaimės ryškiai kontrastavo su prekybos narkotikais ir žmonėmis klestėjimu, šie verslai sukūrė augančią paklausą ginklams ir smogikams mafijos karteliams. Regioniniai narkosindikatai dygo ant naujų turtų dirvos.

Naujame tūkstantmetyje liaudies judėjimai sukėlė naujų vilčių rinkėjams: Andresą Manuelį Lopesą Obradorą. 2006 metais taikus rinkėjų judėjimas pažadėjo esmines socialines ir ekonomines reformas, kurių tikslas – „integruoti milijonus nelojalių jaunų žmonių“. Šešėlinėje ekonomikoje narkokarteliai tuko ir tino nuo turtų, pelnydamiesi iš darbininkų ir kaimiečių, kuriuos marginalizavo elitas, apiplėšęs valstybės biudžetą, spekuliuojantis nekilnojamu turtu, nuimantis grietinėlę nuo naftos pelnų ir kuriantis gigantiškas privačias monopolijas komunikacijų ir bankininkystės srityje.

2006 metais milijonai rinkėjų vėl prarado savo teisėtą pergalę: užgeso paskutinė viltis taikiai transformuoti režimą. Bušo administracijos palaikomas Felipė Kalderonas pavogė rinkimus ir iškart po to įžiebė „Karą su narkodileriais“, padiktuotą iš Vašingtono.

Volstrito strategija spartina karą: bankų krizė gilina ryšius su narkodileriais

Masinė smurto ir žudynių eskalacija Meksikoje prasidėjo rinkimus pavogusiam prezidentui paskelbus karą narkokarteliams. Kalderono politika gavo palaikymą iš pradžių iš Bušo, paskui ir iš Obamos-Klinton režimo. Daugiau kaip 40 000 meksikiečių kareivių užtvindė miestų ir miestelių gatves, žiauriai puldinėdami žmones, ypač jaunimą. Kaip atsakymo, susilaukė antipolicinio ginkluoto smurto bangos. Karas išplito po visus stambius miestus, jis vyko palei svarbiausias magistrales ir kaimo plentus. Nužudymų rodiklis šoktelėjo keletą kartų ir Meksika sparčiai pavirto Dantės pragaru. Tuo metu Obamos režimas „patvirtino“ savo paramą keriniam narkotikų problemos sprendimo būdui abipus sienos. Daugiau kaip 500 000 meksikiečių imigrantų buvo sučiupti ir išsiųsti iš Amerikos. Smarkiai išaugo ginkluotų patrulių skaičius gatvėse.

Eksponentiškai išaugo prekybą ginklais pasienyje. Amerikos rinka meksikietiškiems produktams susiaurėjo, tuo pat metu prasiplėtė rekrūtų narkokarteliams ratas, o šiuolaikiškų ginklų tiekimas padidėjo. Baltųjų rūmų politika ginklų ir narkotikų atžvilgiu stimuliavo abi mirtino užburto rato puses: JAV vyriausybė apginklavo Kalderono režimą, o Amerikos ginklų gamintojai pardavinėjo savo produkciją narkokarteliams tiek legaliais, tiek pogrindiniais kanalais. Stabiliai auganti narkotikų paklausa Amerikoje ir neįsivaizduojami pelnai, gaunami iš narkotikų pervežimų ir pardavimų išlieka pagrindiniais faktoriais, įsiūbuojančiais smurtą ir spartinančiais Meksikos visuomenės irimą.

Pelnus už narkotikus tiesiogine prasme užtikrina ir saugo kartelių turima galimybė plauti ir pervedinėti į sąskaitas milijardus dolerių, tam naudojant Amerikos bankų sistemą. Amerikos bankų bendrardarbiavimo mastai toli pralenkia bet kokias kitas bankų sistemos veiklas. Pagal JAV Justicijos ministerijos ataskaitą, tik vienas Wachovia Bank, priklausantis Wells Fargo, tarp 2004 gegužės 1 ir 2007 gegužės 31 išplovė 378,3 mlrd$ (Guardian, 2011 gegužės 11). Bet kuris stambus Amerikos bankas yra aktyvus finansinis nusikalstamų kartelių partneris – Bank of America, Citibank, JP Morgan, o taip pat užsienio bankai, veikiantys Niujorke, Majamyje, Los Andžele ir Londone.

Tuo metu kai Baltieji rūmai moka Meksikos valstybei ir armijai, kad jos žudytų įtariamuosius prekyba narkotikais, Amerikos justicija deda sąlyginai nedideles baudas svarbiausiam narkotikų prekybos pagalbininkui – Wachovia Bank, atleisdama banko vadovus nuo baudžiamosios atsakomybės ir užglostydama rimčiausius nusikalstamos veiklos epizodus.

Svarbiausia JAV finansų ministerijos agentūra, tirianti pinigų plovimą – Terorizmo ir finansinės žvalgybos departamentas – sąmoningai ignoruoja JAV bankų bendradarbiavimą su narkotikų prekeiviais, sutelkęs visas savo pastangas, visus savo etatus ir visus resursus sankcijoms prieš Iraną. 7 metus finansų ministro pavaduotojas Stiuartas Levis naudojo Departamento vadovo valdžią vykdyti Izraelio „antiteroristiniam karui“ prieš Iraną, vietoje to, kad užkirstų kelią Wachovia Bank vykdomam pinigų plovimui Meksikos narkoteroristų naudai. Tuo metu 40 000 meksikiečių žuvo nuo kartelių ir armijos veiksmų.

Be amerikietiškų ginklų ir finansinių paslaugų, kurios suteikiamos tuo pat metu ir Meksikos vyriausybei, ir narkomafijai, nebūtų jokio „karo su narkotikais“, jokių masinių žudynių ir jokio valstybinio teroro. Paprasčiausias subsidijuojamos amerikietiškos žemės ūkio produkcijos srauto nutraukimas ir kokaino įsigijimo ir naudojimo Amerikoje dekriminalizacija išsekintų kovotojų srautą iš skurdo apimtų kaimo vietovių Meksikoje ir sumažintų nelegalių narkotikų paklausą Amerikoje.

Narkodileriai, bankai ir Baltieji rūmai

Jeigu stambiausi Amerikos bankai tapo finansiniais mechanizmais, kurių pagalba narkoimperijos prasuka milijardus, tai Baltieji rūmai, Kongresas ir teismų sistema tapo pagrindiniais šių bankų globėjais ir gynėjais. Nežiūrint į tai, kaip giliai stambiausi bankai įklimpo į narkotinių pinigų plovimą, „teismo sprendimai“, kuriuos skelbia Amerikos teisėsauga, nesibaigė nė viena kalėjimo bausme amerikiečių bankininkams. Vienas nuosprendis uždėjo 50 mln$ baudą, kas sudaro vos 0,5% Wachovia Bank 2009 metų pelno (The Guardian, 2011, gegužės 11).

Nežiūrint į dešimčių tūkstančių meksikiečio mirtis, Amerikos vykdomoji valdžia privertė kaltintojus ir teisėjus nubausti Wachovia Bank juokinga bausme. Žymiausi Bušo ir Obamos režimų ekonomikos ir finansų pareigūnai, įskaitant Samersą, Polsoną, Geitnerį, Grinspeną, Bernankę – yra finansinių įstaigų ir bankų, įsipainiojusių į narkopinigų plovimą, dalyviai, patarėjai ir pajininkai.

Narkopinigų plovimas – viena pelningiausių veiklų Volstrite. Bankai gauna neblogus komisinius už tranferus narkopelnų, kuriuos jie skolina kredito įstaigoms, imdami gerokai didesnes palūkanas už tas, kurias moka už narkotikų prekeivių depozitus. Turėdami tokį pasakišką pelno šaltinį, Amerikos finansų titanai gali be vargo papirkinėti pareigūnus ir politikus, šitaip dar padidindami korupcijos sistemą.

Dar svarbesnis, nors ir mažiau akivaizdus narkopinigų vaidmuo pastarojoje finansų krizėje, ypač per pirmąsias, kritiškiausias jos savaites.

Pagal JTO narkotikų ir nusikalstamumo žinybos vadovo Antonio Maria Kostos, „daugeliu atvejų narkopinigai buvo… vieninteliu likvidžiu kapitalu. Antroje 2008 metų pusėje likvidumas tapo pagrindine bankų sistemos problema ir todėl likvidus kapitalas vaidino svarbiausią vaidmenį… Tarpbankines paskolas sudarė pinigai, kurių kilmė susijusi su prekyba narkotikais ir kitomis kriminalinės veiklos rūšimis. Kai kurie bankai gelbėjosi būtent tokiu keliu“ (Reuters, US Edition, 2009, sausio 25).

Kaip matome, narkobaronų pinigų prireikė Wachovia ir kitų stambių bankų išlikimui. Narkotikų verslas išgelbėjo kapitalistinę finansų sistemą nuo visiško kracho.

Išvados

Baigiantis pirmam XXI amžiaus dešimtmečiui pasidarė aišku, kad kapitalo kaupimo procesas, bent jau Šiaurės Amerikoje, neatsiejamas nuo smurto ir prekybos narkotikais. Kadangi kapitalo kaupimas priklauso nuo finansinio kapitalo, o pastarasis priklauso nuo multimilijardinio narkotikų verslo pelnų, tai visa kaupimo struktūra yra tvirtai įkomponuota į „totalinį karą“ vardan narkopelnų. Krizių laikotarpiais Amerikos finansų sistemos, o per ją ir viso pasaulio finansų sistemos išgyvenimą lemia narkotikų industrijos likvidumas.

Meksikos ir Centrinės Amerikos visuomenių, kurias sudaro daugiau kaip 100 milijonų žmonių, suirimą sukėlė konfliktas tarp narkokartelių ir politinių režimų regione. Gilesniame lygmenyje kyla ‘bangų efektas“ dėl jų bendradarbiavimo. Karteliai remiasi Amerikos bankų, realizuojančių jų pelnus, parama. Karteliaim išleidžia milijardus ginkluotei, turtindami Amerikos karo pramonę. Jie „įdarbina“ tūkstančių tūkstančius rekrūtų savo privačiose armijose ir civiliniuose tinkluose, o tai pat perka pareigūnų ir politikų lojalumą abipus sienos.

Meksikos gi vyriausybė virto įgaliotine vesti Pentagono bei JAV federalinės policijos inicijuotą ir suplanuotą antinarkotinį karą, kuris atsieina tautai tūkstančius gyvybių. Baltieji rūmai yra operacijos strategas, o Meksikos režimas – vykdytojas.

Vienoje „karo su narkotikais“ pusėje stovi Volstrito bankai. Kitoje – Baltieji rūmai su savo imperiniais kariniais strategais. O tarp jų – 90 milijonų meksikiečių ir 40 000 šio karo aukų.

Besiremianti politiniais papirkinėjimais neoliberali 10 dešimtmečio dereguliacijos politika privedė iki visuomenės suirimo, kriminalizacijos ir militarizacijos 1-ame XXI amžiaus dešimtmetyje. Narkofinansinė ekonomika – toliausiai pažengusi, aukščiausia neoliberalizmo stadija. Kai gerbiami žmonės tampa nusikaltėliais, nusikaltėliai tampa gerbiamais žmonėmis.

Meksikos narkotinis genocidas gula ant Imperijos – jos „išmintingų“ bankininkų ir ciniškų valdovų – sąžinės.

Džeimsas Petras

Šaltinis

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą