Greito maisto komponentų poveikis žmogaus organizmui

Greito maisto žala susijusi su:

· Didele riebalų, druskos, cukraus koncentracija ir didele energetine verte;

· Maža ląstelienos koncentracija;

· Maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų trūkumu.

Kuo gresia greitasis maistas:

· Spartus nutukimas;

· Infarktai;

· Diabetas;

· Imuniteto mažėjimas;

· Nebeatitaisomi kepenų pakitimai;

· Cholesterino gausėjimas kraujyje.

Riebalai, esantys greitame maiste, sudaryti daugiausiai iš prisodrintų riebalų rūgščių, kurios nusėda ant kraujagyslių sienelių, taip pat greitame maiste neteisingas riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis.

Paprastai hamburgeriai, hot-dogai ir bulvės fri užgeriami šaltais gazuotais gėrimais. Dėl drauge su greitu maistu vartojamo gėrimo žemos temperatūros riebalai tuojau pat sustingsta ir praktiškai nesiskaido.

Daug ginčų pastaruoju metu kelia transformuoti riebalai, naudojami greito maisto industrijoje. Hidrogenizacijos procesas leidžia iš skystų augalinių aliejų gauti tirštus riebalus. Hidrogenizuoti riebalai ir margarinai, pagaminti jų pagrindu, turi visą eilę pranašumų: jie pigesni už sviestą, juos galima ilgiau saugoti, juos galima panaudoti ne vieną kartą kepant. Būtent dėl to hidrogenizuoti riebalai (transformuoti riebalai) tapo greito maisto industrijos pagrindu ir jos audringo vystymosi varikliu. Tačiau hidrogenizacijos proceso metu vyksta pokyčiai molekuliniame lygmenyje ir šiandien mokslininkai jau įrodė, kad jeigu prifarširuosime savo organizmą brokuotais transformuotais riebalais, tai sukels rimtų sutrikimų – širdies ir kraujagyslių sutrikimus, nutukimą, imuniteto silpnėjimą ir t.t.

Dietologai priėjo vieningos nuomonės, išdėstę į savo pozicijas pačius kenksmingiausius greito maisto produktus:

· Bulvės fri;

· Saldūs gazuoti gėrimai, kurie pasižymi dideliu cukraus kiekiu. Vienoje stiklinėje jo gali būti iki penkių arbatinių šaukštelių. Gaunasi, kad tokie gėrimai ne tik nemalšina troškulio, o atvirkščiai – ji sukelia;

· Bulviniai čipsai, ypač pagaminti ne iš pačių bulvių, o iš bulvių košės. Tai mišinys ir riebalų ir angliavandenių su dirbtiniais skonio priduodančiais priedais;

· Saldūs batonėliai. Didelio kiekio cukraus derinys su įvairiais cheminiais priedais užtikrina milžinišką kaloringumą, o taip pat norą valgyti dar ir dar.

NETEISINGAS MAITINIMASIS

· Sintetiniai pietūs – bulvių košė, kurią reikia užpilti karštu vandeniu, su gabalėliais atseit mėsos, analogiškos sriubos, greito paruošimo makaronai ir t.t.;

· Dešrelės, sardelės, virta dešra, paštetai ir kiti produktai su taip vadinamais paslėptais riebalais. Jų sudėtyje – lašiniai, kiaulių odelės (apie 40%), o skonį priduodančių priedų pagalba visa tai užmaskuojama kaip mėsa;

· Riebios mėsos rūšys, ypač keptu pavidalu.

Į dietologams įtarimų keliančių produktų sąrašą pateko indiški ir kinų patiekalai, žuvis su bulvėmis fri ir kebabas. Paaiškėjo, kad beveik visi greito maisto patiekalai turi pernelyg didelį kiekį riebalų.

Ištyrę populiariausių greito maisto patiekalų sudėtį ir kaloringumą, mokslininkai padarė nelinksmą išvadą: vos vienoje greito maisto porcijoje, ar tai būtų kebabas, pica ar hamburgeris, esama visos dienos riebalų normos. Be to, pagrindiniu „žudiku“ buvo paskelbtas kebabas. Jame esama vidutiniškai 120 gramų riebalų, kai tuo tarpu vienos dienos suvartojaų riebalų kiekis siekia 70-80 gramų. Suvalgyti kebabą, tai tas pats, kas išgerti bokalą ištirpdytų kulinarinių riebalų.

Be nutukimo kebabų gerbėjams gresia širdies ir kraujagyslų ligos. Tai paaiškinama tuo, kad riebalai susideda iš glicerino ir riebalų rūgščių, kurių didžioji dalis yra prisodrintos. Būtent jų gausa ir pasižymi kebabas ir būtent jos pavojingiausios sveikatai.

Savaime aišku, kad suvalgius kelis kebabus per metus žmogus neturės problemų su sveikata. Tačiau jei vartosite reguliariai, bent porą kartų per savaitę – atsidursite rizikos grupėje.

Bulvėse fri yra visa eilė kenksmingų medžiagų, tame tarpe prisodrintų riebalų ir akrilamido. Įrodyta, kad akrilamidas daro toksišką poveikį žmogaus nervinei sistemai ir sukelia genetinius pokyčius. Jis aptiktas maisto produktais, kurie turtingi angliavandeniais ir gaminami aukštoje temperatūroje, kaip bulvės fri ir bulviniai čipsai. Jeigu bulvės verdamos, o ne kepamos, akrilamidas nesusiformuoja.

Švedų biochemikai nustatė, kad čipsų pakete gali būti 50 kartų daugiau akrilamido nei maksimaliai leidžiama koncentracija, kurią nustatė Pasaulio Sveikatos Organizacija. Bulvėse fri ir hamburgeriuose akrilamido koncentracija viršija leidžiamą normą 10 kartų.

Pas vaikus, kurie maitinasi daugiausiai hamburgeriais, čipsais, saldainiais ir gazuotais gėrimais, gali išsivystyti vitaminų nepakankamumas.

Greitame maiste esama didelio procento natrio, kadangi kaip papildai, be valgomosios druskos, tokiame maiste naudojamas natrio bikarbonatas (kad tešla būtų puresnė), natrio gliutamatas (skonio stipriklis), dinatriofosfatas. Natrio perteklius maiste gali būti žalingas žmonėms su aukštu kraujo spaudimu ar širdies ligomis.

Neseniai amerikiečių mokslininkai, kuriems kova su neteisinga mityba jau seniai tapo nacionaline idėja, nustatė, kad pernelyg didelė meilė greitam maistui gali sukelti DNR pokyčius ar, paprasčiau kalbant, mutacijas. O jos, savo ruožtu, daug kartų padidina vėžinių susirgimų grėsmę.

Baisi paslaptis slypi medžiagoje, kurios pavadinimas – natrio nitritas. Šis chemikalas naudojamas dešrų gamyboje, kad būtų išsaugota apetitą kelianti raudona mėsos spalva. Hotdogų dešrelėse jo irgi esama, tačiau visa esmė slypi proporcijose. Tyrinėtojų, kurie ištyrė įvairių gamintojų produkciją, duomenimis, kai kuriose dešrelėse natrio nitrito norma viršyta 240 kartų!

Sidnis Mirvišas, chemikas iš Nebraskos universiteto, laiko atliktus tyrimus nepaprastai svarbiais. Jo nuomone, kai tik kenksmingas natrio nitrito naudojimo technologijų poveikis bus galutinai įrodytas, galima bus reikalauti iš gamintojų pakoreguoti pusfabrikačių gamybos procesus. Kol kas kalbėti apie konkrečias fatališkas pasekmes ankstoka. Dėl to Mirvišas kalba labai korektiškai: „Mes nereikalaujame, kad žmonės nevalgytų greito maisto, mes tik perspėjame juos apie galimą pavojų“. Šiuo metu universiteto laboratorijos ruošiasi atlikti didesnio masto eksperimentą: minėtais produktais bus šeriamos pelės, o paskui bus apskaičiuotas rizikos susirgti vėžiniais susirgimais procentas.

Džeimsas Hodžesas, Amerikos Mėsos pramonės instituto, įsikūrusio Vašingtone, prezidentas, primena, kad kol tyrimai nenustatė greito maisto kancerogeninio poveikio žmogaus organizmui, apie mirtiną pavojų kalbėti neteisėta. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad galimos natrio nitrito vartojimo pasekmės gali būti būdingos ne tik greitam maistui, bet ir džiovintoms žuvims ir kai kuriems prieskoniams bei padažams, pavyzdžiui, sojos padažui.

PABAIGAI

Kokią gi galima būtų pasiūlyti išeitį žmogui, kuris gyvena įtemptu ritmu ir kuris neturi pakankamai laiko, kad pasigamintų pietus iš trijų naudingų patiekalų?

Keiskite! Vietoje bulvių fri pasirinkite pakelį kefyro ar pieno, bananą, obuolį.

Žinoma, mūsų dar nepasiekė prekybos sveiku maistu per automatus banga. Tačiau, tarkime, Japonijoje per tokį automatą galima nusipirkti porciją šviežiai pagamintų ryžių.

Prisilipdykite namuose savaitgalį kotletų, užšaldykite, o vakarais paprasčiausiai gaminkitės nuosavą greitą maistą. Ir įpraskite valgyti daugiau virtų bei keptų daržovių, juk išsikepti bulvių folijoje ne taip jau sudėtinga. Vietoje gazuotų gėrimų rinkitės vandenį. Ir pabaigai: saiko jausmas maisto sferoje – irgi labai reikšmingas faktorius. Juk piktnaudžiavimas netgi pačiais naudingiausiais produktais irgi gali sukelti nepageidaujamas pasekmes.

[contentblock id=1 img=adsense.png]

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!