Geoklimatinės katastrofos grėsmė

Orų siurprizus komentuoja Sisteminės strateginės analizės instituto direktorius, Tarptautinės mokslo akademijos Insbruke (Austrija) akademikas Andrejus Fursovas.

-Atkreipkite dėmesį: dabartinės atkaklios kalbos apie globalinį atšilimą nepastebimai nustūmė į šalį siaubus apie ozono skylę, keliančią grėsmę žmonijai. O juk kiek dar tokių baimių būta visiškai neseniai.

-Užsilopė skylė!

-Ir dabar tą „mokslinę“ pasaką pakeitė pasakaitė apie atšilimą. Globalinių klimato pokyčių temos propagavimas vyksta tam tikru kampu: atšilimas, ozono sluoksnio išsekimas, angliarūgštės išmetimas į atmosferą ir t.t. Visa tai atitinka tam tikrų sluoksnių Vakaruose išpažįstamą idėją dėl Pasaulio Vyriausybės sukūrimo. Jeigu jau ateina siaubingas Atšilimas, tai susidoroti su šia bėda gali tiktai viršnacionalinė struktūra.

-Bet juk yra JTO.

-JTO – tai valstybių suma su balsavimo procedūra, veto teise ir kitais demokratijos atributais. Tam tikriems sluoksniams reikalinga VIRŠvalstybinė struktūra. Kuri ĮSAKINĖS valstybėms, ką reikia daryti. Mano manymu, dabartinės kalbos apie globalinį atšilimą – tai tam tikrų politinių projektų projekcija klimatologijos moksluose.

-Bet juk daugybė mokslininkų tvirtina…

-Jie ir apie ozono skylę draugiškai tvirtino. Dabar jau nutilo. Gaila, bet šiuolaikinis mokslas vis dažniau tampa Didžiosios Politikos ir Didžiojo Biznio tarnu. Už grantus, komandiruotes, mokslinius laipsnius, pareigybes, kitas viliojančias išmaldas visa eilė mokslininkų moksliškai pagrįs jums bet ką, ko tik paprašysite. Likusieji pasigaus tuos „įrodymus“, kad neiškristų iš „tendencijos“. Prieš kelis metus tinklapio WikiLeaks paviešintas britų klimatologų susirašinėjimas apie sąmoningą temperatūrų rodiklio užkėlimą, visa tai akivaizdžiai patvirtina.

-Tačiau su orais išties kažkas dedasi. Pakanka pažvelgti pro langą.

-Už lango – sniegas. Kovo mėnesio pabaigoje. O jūs mane apie atšilimą klausinėjate.

-Tai juk Arktikoje ledai tirpsta, štai ir užnešė mums šalčius.

-Ledai ten iš tiesų tirpsta. Bet ar tik dėl kenksmingų teršalų išmetimo į atmosferą? Yra ir kitų paaiškinimų. Geologai kalba apie tam tikrus procesus Žemės viduje.

-Krosnelė kaista?

-Kažkas panašaus. Tačiau tirpstantys Arktikos ledynai – tiktai pusė bėdos.

Visus praėjusius metus mus baugino pasaulio pabaiga. Nors pagal majų kalendorių ciklas, prasidėjęs 3113 metais prieš mūsų erą ir pasibaigęs pernai metais buvo visai ne paskutinis. Po jo prasideda naujas. O mums taip kvaršino galvą… Paskui perkėlė pasaulio pabaigą šiems ir sekantiems metams. Iš vienos pusės – nukreipė dėmesį nuo svarbių problemų, iš kitos – baugino gyventojus, kad jais galima būtų lengviau manipuliuoti. Tačiau pernai metais išties įvyko keli svarbūs įvykiai. Balandžio mėnesį – du galingi žemės drebėjimai Sumatros pakrantėje. Smūgių magnitudė siekė 8,6 ir 8,7 balus. Priežastis – indoaustralijos litosferinės plokštės lūžis. Beprecedentinis atvejis: keturi šimtakilometriniai skilimai-lūžiai. Per žmonijos istoriją toks dalykas vyksta pirmą kartą. Dėl to netgi specialistai negali nuspėti, kokių tai gali sulaukti pasekmių. Tačiau, kad pasekmės bus rimtos, abejonių nėra.

Ne mažiau svarbesnis įvykis nutiko spalį – uraganas Sendi. Specialistų nuomone, jis atveria naują Atlanto uraganų istorijos epochą. Jeigu anksčiau Atlanto uraganai turėjo standartinį 150-300 km skersmenį, o jau išvis gigantiški siekė iki 600 kilometrų, tai Sendi – pusantro tūkstančio kilometrų. Tai iš principo naujas uragano tipas, susijęs su Golfo srovės – Šiaurės Atlanto ir Vakarų Europos krosnelės – atvėsimu. Atvėsimą paskatino 2010 metais Meksikos įlankoje sprogusi naftos platforma Deep Water Horizon, priklausanti britų BP. Prezidentas Obama pavadino šį įvykį „pačia didžiausia katastrofa istorijoje“. Įdomu, kad savaitę prieš sprogimą, bankas Goldman Sachs pardavė 44% iš savo turimų BP akcijų už ištisus 250 mln dolerių. O bankai GIS ir Waschovia – atsikratė atitinkamai 97% ir 98% savo turimų BP akcijų. Neva dėl ekonominių priežasčių, kurios neįtikino specialistų. O po savaitės driokstelėjo.

Toliau. Į savo dvidešimt penktą ciklą įžengia Saulė. Astronomų nuomone, šis ciklas bus panašus į dvidešimt trečią, kai saulės aktyvumo sumažėjimas sukėlė Europoje mažąjį ledynmetį (XVII amžius – XIX amžiaus vidurys). Dvidešimt ketvirtasis ciklas buvo labai šiltas, jis tęsėsi iki mūsų dienų. O dabar ateina atvėsimas.

-Kaip pas zebrą – juodas dryžis, baltas… Ar kaip In ir Jan pas kiniečius…

-Cikliškumas. O desertui – dar vienas faktas. Kas 11,5 tūkstančio metų vyksta planetinio masto persitvarkymas. Dabartinis startavo pačioje XX amžiaus pradžioje. Baigsis XXII amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. O pati aktyviausia fazė tenka 1990-2030 metams. Ne atsitiktinai nuo 1999 metų rugpjūčio smarkiai padidėjo Žemės ašigalių judėjimo greitis. Tai vienas iš mūsų planetos nesutramdomumo pasireiškimas, kuris tame tarpe daro įtaką ir orams už mūsų lango. Persitvarkymo pasekmės bus rimtesnės nei globalinis atšilimas, kuriuo mus baugina. Taip kad mes turime sudėtingą pokyčių sistemą – geotektoninius, geoklimatinius, geokosminius. Todėl gauname ne atšilimą, bet šaltesnes žiemas, gausų sniegą kovo mėnesio pabaigoje.

-Kas mūsų laukia?

-Noriu pabrėžti – aš ne klimato specialistas. Geoklimatinės katastrofos grėsme domina mane pasaulinės kovos dėl valdžios, informacijos ir resursų požiūriu bei Rusijos nacionalinio saugumo aspektu. Ir vis dėl to 2010-2011 metais man teko sėsti prie vadovėlių ir monografijų geologijos ir geotektonikos tema, daug konsultuotis su specialistais, ypač su nepriklausomais ekspertais. Teko skaityti „nuobodžiausius“ specializuotus mokslo leidinius, kuriuose galima rasti daug įdomaus, kas neskirta plačiai publikai, kuriai „populiarūs“ leidiniai sušeria sensacijas apie pasaulio pabaigą, planetą žudikę Nibiru, globalinį atšilimą ir t.t. Aš esu greičiau dėmesingas skaitytojas, įvairių tekstų analitikas, neleidžiantis, kad man kabintų makaronus ant ausų. Iš visko sprendžiant, planetoje šiuo metu vyksta du skirtingų lygmenų procesai, kurių sutapimas painioja stebėtojus: atšilimas, susijęs su planetos gelmių įkaitimu, ir atšalimas, susijęs su Saulės aktyvumo sumažėjimu. Rimti specialistai laikosi nuomonės, kad realiai klimatas pradės keistis link atšalimo po 2015 metų ir mes tai pajusime jau XXI amžiaus viduryje. Tai, ką mes dabar stebime – tai tik aidas iš ateities.

-Mažasis Europos ledynmetis pasikartos?

-Taip, matomai. Europoje temperatūra nukris 8-12 laipsnių. „Ilgoji vasara“, prie kurios priprato daug europiečių kartų, baigiasi. Kadrai iš fantastinio trilerio „Užporyt“ gali tapti realybe.

-Kaltas, nežiūrėjau…

-Filmas pasirodė Amerikoje dar 2004 metais. Žemėje – globalinis atšilimas, ledynai tirpsta. Tačiau pasaulinio okeano temperatūra smarkiai krinta. Ant žmonių galvų pasipila orų kataklizmai: gigantiškos krušos, galingas snigimas, lediniai ciklonai… Mokslininkas paleoklimatologas mėgina įspėti vyriausybę apie artėjančią katastrofą, ateinantį ledynmetį. Tačiau juo niekas netiki. Koks ledynmetis? Už lango – globalinis atšilimas!

-Paralelės su nūdiena akivaizdžios. O juk niekas ir nežino apie ledynmetį!

-Rimti žmonės, beje, ne mūsų draugai, žino. Ir ruošiasi štai jau kelis dešimtmečius.

-Nejaugi?

-2011 metų pabaigoje Londono ekonomikos mokykla ir Brukingso institutas (JAV) pateikė „Vidinio persikėlimo projektą“, kurį kūrė uždaru režimu kelis metus. Projekte nemažai matematinių formulių ir kibernetinių modelių, o jo esmė – didelių žmonių masių persikėlimas iš Šiaurės Atlanto regiono į Šiaurės Euraziją. Manau, nereikia aiškinti, kad šiaurės Eurazija – tai šiuolaikinės Rusijos teritorija. Ji, pagal visų specialistų prognozes, netgi rimtos geoklimatinės katastrofos atveju per artimiausius 200-300 metų išliks stabili, aprūpinta resursais, vadinasi, labai ir labai gundančia labai daugeliui bendrijų.

-Ir labai retai apgyventa, norėčiau patikslinti.

-Trumpiau tariant, negalima atmesti didelių žmonių masių permetimo, jeigu staigiai atšals Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Amerikoje, į Rusiją. Suprantama, tai tik planai. Atvirai prieinamoje „Projekto“ versijoje daug miglotumo. Tačiau tai, kad tokių planų esama, kelia didelį nerimą. Juk „Projektu“ užsiėmė ne kokie nors mėgėjai, bet labai rimtos įstaigos, kurios laikomos Vakaruose pagrindiniais analitiniais centrais politikos ir pasaulio ekonomikos sferoje. Brukingso instituto prezidentas Stroubas Talbotas – buvęs JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotojas prie Klintono, atsakingas už santykius su Rusija. Jis kartą pasakė: „Vienas iš mūsų sunkiausių ir labiausiai stimuliuojančių uždavinių yra išsiaiškinimas išankstinis naujų ir svarbių neišspręstų uždavinių, su kuriais ateityje teks susidurti JAV ir visam pasauliui“. Simptomiška, bet kurdami „Projektą“, susivienijo anglai ir amerikiečiai. Manoma, kad geoklimatinės katastrofos atveju labiausiai nukentės būtent JAV ir Anglija. Jiems staigus atšalimas išties taps katastrofa. Ten priprato gyventi su komfortu, per daug neįsitempdami.

Tačiau man, pavyzdžiui, labai nesinorėtų, kad į mano šalį plūstelėtų „grobuonių“ ir „svetimųjų“ srautai. Kaip sakoma, mums svetimų žemių nereikia, bet ir savos nė pėdos neatiduosime. Krizės atvejų, vakarų europiečiai ir amerikiečiai turi patys tvarkytis savo teritoriją ir mokytis išgyventi. Mūsų protėviai ne tam įsisavino ir gynė šiaurės Eurazijos erdves, kad kam nors padovanotų. Įdomu, kad mūsų žemės nedavė ir neduoda ramybės patiems aršiausiems Vakarų atstovams, nuo Hitlerio iki Olbrait. Pastaroji jau pareiškė, kad yra neteisinga, jog rusai valdo tokią didžiulę teritoriją. Aš užduočiau poniai Olbrait kontrklausimą: ar teisinga, kad amerikiečiai, kurie sudaro 4% pasaulio gyventojų, dėka nesąžiningų mainų su likusiomis šalimis ir niekuo nepadengto dolerio, vartoja 40% pasaulinio produkto?

Šituo supervartojimu pagrįsti šiuolaikiniai Vakarai. Tačiau klimato katastrofos atveju Vakarams teks vartoti žymiai mažiau. Ir tada, smunkančio vartojimo sąlygomis, ten prasidės labai rimti socialiniai neramumai. Manau, dėl šios priežasties valdantiems sluoksniams gali kilti pagunda permesti dideles gyventojų grupes į Rusiją. Praėjusių metų kovo 19 Obama pasirašė svarbų įsaką, numatantį JAV vyriausybės veiksmus ypatingoje situacijoje. Tokios situacijos atveju, vyriausybė imasi viską šalyje kontroliuoti, paima savo žinion visą būtiną techniką, resursus. Akivaizdžiai pažeisdama nepajudinamą privačios nuosavybės neliečiamumo principą. Tai paskatino dvi priežastys. Auganti rimtų socialinių neramumų grėsmė JAV, apie kurią pas mus praktiškai niekas nekalba, ir geoklimatinės katastrofos grėsmė.

Keistą frazę Obama ištarė 2011 gegužės mėnesį, tame pačiame Londone. Atseit, XXI amžius bus daugelio naujų tautų susidarymo šimtmečiu.

Tačiau „daugelis naujų tautų“ susidaryti gali tiktai susimaišymo būdu. Pasaulio krizė plėsis, ją pagilins geoklimatinė katastrofa. Tai išties gali sukelti kažką panašaus į Didįjį tautų kraustymąsi, kokio būta V-VII mūsų eros šimtmečiais. Tada visiškai pasikeitė etninis Europos žemėlapis, žlugo Romos imperija. Ir atėjo taip vadinami „tamsieji amžiai“. Finalu tapo vikingai, arabų antplūdis. Dabar tokia istorija visiškai gali pasikartoti, tiktai didžiojo kraustymosi tikslu taps šį kartą jau Rusija.

-Išvada?

-Rusai, kuriems šalčiai nebaisūs, turi laikyti paraką sausą ir gyventi pagal paprastus principus: „šarvai tvirti ir tankai mūsų spartūs“ bei „kas pas mus su kardu ateis, tas nuo kardo ir žus“.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!