Generolas de Golis prieš dolerį

Kai kas nors ima kalbėti apie Breton Vudo tarptautinių valiutinių atsiskaitymų sistemos krachą, visada prisimenamas Prancūzijos prezidentas generolas de Golis. Būtent jis, kaip manoma, smogė patį skaudžiausią smūgį Breton Vudui.

Ši valiutų reguliavimo sistema buvo sukurta remiantis susitarimu, kurį 44 valstybių atstovai pasirašė valiutos ir finansų konferencijoje, vykusioje 1944 metais amerikiečių Breton Vude, Niu Hempšyro valstijoje. Tarybų Sąjunga nedalyvavo konferencijoje ir neįstojo į ten pat įsteigrą Tarptautinį valiutos fondą, dėl to rublis ir nebuvo laikomas konvertuojamu. TSRS praktiškai už viską atsiskaitydavo auksu. Tame tarpe ir už Lendlizo karinę paramą, gautą iš Vakarų per karą.

O Amerika smarkiai pasipelnė per karą. Jeigu 1938 metais Vašingtono aukso atsargas sudarė 13 000 tonų, o 1945 metais – 17 700, tai 1949 metais jos siekė 21 800 tonų – 70% visų pasaulinių aukso atsargų.

Breton Vudo konferencijos dalyvės nustatė valiutų paritetą, pagrįstą auksu, kaip bendru vardikliu – tačiau ne tiesiogiai, o per aukso-dolerio standartą. Tai reiškė, kad doleris buvo praktiškai prilygintas auksui, tapo pasauliniu piniginiu vienetu, kurio pagalba, per konvertavimą, buvo atliekami visi tarptautiniai mokėjimai. Ir jokia kita pasaulio valiuta, išskyrus dolerį, negalėjo „pasiversti“ auksu. Buvo nustatyta oficiali kaina – 35 doleriai už vieną Trojos unciją. Jau tada daug kam kilo abejonių: ar sugebės JAV išlaikyti tokį paritetą, juk aukso atsargų Fort Nokse, nepaisant rekordiško jų dydžio, jau tada buvo per mažai, kad būtų padengti patys doleriai, kurių spausdinimas vyko pilnu tempu. Praktiškai iškart po Breton Vudo Amerika ėmė visokeriopai riboti galimybę išsikeisti dolerius į auksą. Ir vis dėlto, nepaisant į visas Vašingtono gudrybes, laikotarpyje tarp 1949 ir 1970 metų JAV aukso atsargos sumažėjo nuo 21 800 tonų iki 9838,2 tonos. Daugiau kaip du kartus.

Pirmoji prieš Breton Vudą ir dolerį maištą pakėlė Tarybų Sąjunga. 1959 kovo 1 dieną laikraščiai paskelbė vyriausybės nutarimą kilstelėti oficialų rublio kursą.

O kursą skaičiuoti buvo nutarta remiantis ne doleriu, o kur kas stabilesniu aukso pagrindu, atitinkamai – 0.222168 gramo gryno aukso už vieną rublį. Pirkimo kainą Valstybinis bankas nustatė 4,45 rublio už vieną gramą. O už JAV dolerį Tarybų Sąjungai oficialiai mokėjo vos 4 rublius vietoje ankstesnių 5,3. Stalinas tokiu būdu pirmasis pamėgino sugriauti auksinio dolerio standarto sistemą ir tai sukėlė rimtą nerimą Volstritui. Tačiau tikrą paniką ten sukėlė pranešimas apie tai, kad 1952 metų balandį Maskvoje įvyko tarptautinis ekonomikos pasitarimas, kurio metu TSRS, Rytų Europos šalys ir Kinija nutarė sukurti prekybos zoną, alternatyvią dolerio zonai. Planu susidomėjo Iranas, Etiopija, Argentina, Meksika, Urugvajus, Austrija, Švedija, Suomija, Islandija ir Airija. Pasitarimo metu Stalinas pirmą kartą pasiūlė sukurti transkontinentinę „bendrąją rinką“, kurioje veiktų tarpvalstybinė atsiskaitymo valiuta. Tapti tokia valiuta visus šansus turėjo auksinis tarybinis rublis, kurio kursas būtų nustatomas remiantis auksu. Stalino mirtis neleido įgyvendinti idėjos iki logiškos pabaigos, teko laukti daugiau kaip 50 metų, kad ji vėl būtų iškelta prezidento Medvedevo, kuris pasiūlė vykdyti tarptautinius atsiskaitymus nacionalinėmis valiutomis, o ne vien doleriais.

Tačiau Stalino pradėtą darbą pratęsė Šarlis de Golis, kurį 1958 metais išrinko prezidentu, o 1965 metais – perrinko su itin plačiais įgaliojimais, kokių iki jo neturėjo joks šalies prezidentas. De Golis išsikėlė uždavinį užtikrinti Prancūzijos ekonominę ir karinę galią ir ant šios bazės atkurti Prancūzijos didybę. Prie de Golio buvo išleistas naujas frankas, vertas šimto senųjų. Frankas pirmą kartą per daugelį metų tapo tvirta valiuta. Atsisakęs liberalizmo šalies ekonomikoje, de Golis pasiekė 1960 metais audringo šalies BNP augimo.

Nuo 1949 iki 1965 metų Prancūzijos aukso atsargos padidėjo nuo 500 kilogramų iki 4200 tonų ir šalis užėmė trečią vietą tarp „auksinių supervalstybių“, neskaičiuojant TSRS, apie kurios aukso atsargas iki 1991 metų nebuvo skelbiama. 1969 metais Prancūzija sėkmingai išbandė atominę bombą Ramiąjame vandenyne, o po trijų metų atsisakė dalyvauti jungtinėse NATO branduolinėse pajėgose. 1963 metų sausį de Golis atmetė „daugiašales branduolines pajėgas“, kuriamas Pentagono, o paskui išvedė iš NATO kontrolės Prancūzijos Atlanto laivyną.

Tačiau amerikiečiai nė nenutuokė, jog tai tebuvo tiktai pradžia. Brendo pats rimčiausias per visą pokarinę istoriją de Golio konfliktas su JAV ir Anglija. Nei Ruzveltas, nei Čerčilis de Golio, švelniai tariant, nemėgo. Ruzvelto susierzinimui „pasipūtusiu prancūzu“, kurį jis vadino „užslėptu fašistu“ ir „peštis linkusia asmenybe, įsivaizduojančia save Prancūzijos gelbėtoju“, visiškai pritarė Čerčilis. Skųsdamasis, kad „neišmatuojamas šios asmenybės grubumas ir įžūlumas remiasi aktyvia anglofobija“, Čerčilis, kaip liudija neseniai paskelbti archyviniai dokumentai, aktyviai stengėsi pašalinti generolą iš politinio Prancūzijos gyvenimo.

Tačiau atėjo revanšo valanda. De Golis pasisako prieš Anglijos priėmimą į Bendrąją Rinką. O 1960 metų vasario 4 dieną paskelbia, kad jo šalis nuo šiol tarptautinius atsiskaitymus vykdys realiu auksu. Požiūris į dolerį kaip į žalią popieriuką de Goliui susiformavo, kai jis išgirdo Klemanso vyriausybės finansų ministro anekdotą, kurio prasmė maždaug tokia. Aukcione parduodamas Rafaelio paveikslas. Arabas pasiūlo naftos, rusas nori mokėti auksu, amerikietis padeda ant stalo pakelį dolerių ir nusiperka paveikslą už 10 000 dolerių. Realiai gi jis tą drobę nusiperka už tris dolerius, kadangi vieno banknoto popieriaus kaina yra trys centai. Supratęs, „kame čia kampas“, de Golis ėmė rengtis Prancūzijos dedolerizavimui, kurį pavadino „ekonominiu Austerlicu“.

1965 vasario 4 dieną jis pareiškė: „jis mano, kad yra būtina, jog tarptautiniuose mainuose būtų įvestas aukso standartas.“ ir paaiškino savo poziciją: „Auksas nekeičia savo savybių: jis gali būti lydinių, strypelių, monetų pavidalu, auksas neturi tautybės, jį nuo seno visame pasaulyje laiko nekintama vertybe. Be jokios abejonės ir šiandien bet kurios valiutos vertė nustatoma tiesioginiais ar netiesioginiais, realiais ar tariamais ryšiais su auksu“.

Po tokių pareiškimų generolas pareikalavo iš Amerikos „gyvo“ aukso. 1965 metais, susitikęs su prezidentu Džonsonu, jis pranešė, kad ketina iškeisti pusantro milijardo popierinių dolerių į auksą pagal oficialų kursą – 35 doleriai už unciją. Džonsonui buvo pranešta, kad prancūzų laivas, pakrautas „žaliais popieriukais“, jau atvyko į Niujorko uostą, o aerouoste nusileido prancūzų lėktuvas su tokiu pat „bagažu“. Džonsonas pažadėjo Prancūzijos prezidentui rimtas problemas. Atsakydamas į tai de Golis nurodė pašalinti iš Prancūzijos teritorijos NATO vadavietę, 29 NATO bei JAV karines bazes ir per du metus gerokai patuštino žymųjį Fort Noksą – daugiau kaip trimis tūkstančiais tonų aukso.

De Golis sukūrė mirtinai Amerikai pavojingą precedentą, nes kitos šalys irgi nusprendė pakeisti turimus „žaliuosius“ į auksą. Paskui prancūzus savo dolerius keitimui pateikė Vokietija.

Galiausiai Vašingtonas buvo priverstas pripažinti, kad negali išpildyti Breton Vudso įsipareigojimų. 1971 rugpjūčio 15 dieną prezidentas Niksonas per televiziją paskelbė, kad nuo šiol dolerio padengimas auksu panaikinamas. Tuo pačiu dolerį dar ir devalvavo.

Netrukus po to prasidėjo kursų fiksavimo krizė, nauji valiutų reguliavimo principai buvo nustatyti 1976 metais, doleris išliko pagrindine valiuta tarptautiniuose atsiskaitymuose. Tačiau buvo nuspręsta pereiti prie plaukiojančių nacionalinių valiutų kursų sistemos, atsisakyti aukso pariteto, išsaugojus šiam metalui valiutinio rezervo vaidmenį. TVF panaikino ir oficialią aukso kainą.

Po savo „valiutinio Austerlico“ de Golis ilgai valdžioje neišsilaikė. 1968 metais masiniai studentų neramumai užplūdo Prancūziją, Paryžiuje iškilo barikados, o ant sienų mirgėjo plakatai „13.05.58 – 13.05.68, laikas pasitraukti, Šarli.“ 1969 balandžio 28 dieną, anksčiau nei numatė įstatymai, generolas savanoriškai paliko savo postą.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą