SODOMIJA
lapkričio 28, 2016

Genderio revoliucija. Kaip tai daroma

Genderio revoliucija. Kaip tai daroma

Liberalų žiniasklaida jau ne pirmus metus plauna smegenis žmonėms įvairiose sferose, tačiau labiausiai – žmogaus seksualumo sferoje. Žiniasklaida įtikinėja mus, kad sekse leistina viskas, kad jam netaikomos jokios moralinės normos. Užtat lytinio gyvenimo pradžia sulaukus 13 metų, homoseksualistai, įvaikinantys vaikus ir kiti panašūs dalykai, jų nuomone, yra visiškai normalu ir netgi pageidaujama.

Šitai aršiai žmoniją puolančiai beprasmybei reikia ryžtingai priešintis, o kad pasipriešinimas būtų efektyvus, būtina išsiaiškinti, kas puola.

Neįkainuojamą pagalbą čia gali suteikti nauja Gabrielos Kuby (Gabriele Kuby) knyga „Globalinė seksualinė revoliucija, laisvės naikinimas vardan laisvės (Die globale sexuelle Revolution. Zerstörung der Freiheit im Namen der Freiheit). Autorė, žymi vokiečių sociologė, katalikė, demonstruoja, kad propagandos daromas spaudimas, su kuriuo mes susiduriame – tai anaiptol ne šio momento trumpalaikė mada, o dalis globalinio plano, pasaulinės strategijos elementas. Strategijos tikslas – iš esmės perdaryti žmogų ir visą visuomenę, pasitelkus fundamentaliai pakeistą žmonių požiūrį į seksualumą.

Perdaryti žmogų

Seksualinė revoliucija kaip nauja kultūros revoliucija, kuri savo efektu turi pranokti Prancūzijos ir Bolševikų revoliucijas kartu sudėtas, skirta kardinaliai pakeisti žmogų arba, kas labiau tikėtina – sunaikinti jį. Ši revoliucija daroma rankomis tų žmonių, kurie primena senuosius revoliucionierius – pačius ryžtingiausius ir agresyviausius ateistus. Ši revoliucija turi savo genderio ideologiją, kurios pagrindas yra tezė, jog žmogų ir jo seksualinius polinkius formuoja kultūros, o ne biologijos faktoriai ir dėl to galima laisvai formuotis ir pasirinkti. Mes negimstame vyrais ir moterimis, jais mus padaro visuomenė. Tačiau mes galime būti suformuoti kitaip (ar patys save susiformuoti) ir tapti homoseksualistais, lesbietėmis, biseksualais, transseksualais, kraujomaišos šalininkais, sadomazochistais ir t.t. Juk pagal genderio ideologiją visa tai yra lygiateisės „lytinės kategorijos“, tokios pat normalios kaip vyriška ir moteriška lytis. Daugybei šiuolaikinių ateistų aukščiau pateiktos tezės – anaiptol ne intelektualinis absurdas, o pati jų gyvenimiško kredo esmė. Jie grindžia tuo savo gyvenimus ir nori priversti visą žmoniją sekti jų pavyzdžiu. Jų dvasiniai tėvai, tarybiniai bolševikai, stengėsi įbrukti pasauliui komunizmo ideologiją, o jie stumia genderio ideologiją.

Su bolševikais jie turi daug bendro: ne tik ateizmą, ideologinį fanatizmą, sąmoningą kurtumą argumentams, kurie griauna jų tikėjimo pagrindus, bet ir intelektualinį nesąžiningumą, antimoksliškumą, žmogaus sulyginimą su gyvuliu, neįtikėtiną panieką žmogaus orumui, įvairaus pobūdžio smurto naudojimą ir troškimą sukimšti visus aplinkinius į savo ideologijos narvą, nepriklausomai nuo to, kiek šiame procese bus pažeista fundamentalių žmogaus teisių ir kiek tai kainuos gyvybių.

Puolimas iš viršaus

Genderinius revoliucionierius galima vadinti neobolševikais, skirtumas slypi tik veiksmų metoduose. Kadangi iš apačios kilusi ginkluota Spalio revoliucija nepateisino lūkesčių, genderistai naudojasi italų marksisto Antonio Gramši patarimais ir stengiasi surengti revoliuciją iš viršaus. Naudodami Mao partizaninio karo taktiką, jie puola oficialius institutus, kad užimtų svarbiausius postus žiniasklaidoje, politikoje, teismų sistemoje, valstybinėse ir tarptautinėse struktūrose.

Tokiu būdu jie gali panaudoti tas struktūras kaip instrumentus skleisdami revoliuciją individualiuose ir visuomenės protuose, paversdami tą protą iš normalaus į genderinį, kad įgautų jo kontrolę ir dėl to gautų visišką politinę, teisinę ir finansinę valdžią. Tada jie galės įgyvendinti visus savo sumanymus, sukaustyti visuomenę ideologijos pančiais ir be jokių kliūčių persekioti savo priešininkus. Ir tada tie, kurie dar visai neseniai reikalavo tolerancijos, patys taps pačiais nepakančiausiais žmonėmis, uždarinės į kalėjimus žmones už menkiausią kritiką ar nepritarimą. Visa tai remia finansiniai ir politiniai centrai, tam pasitelkiamos milžiniškos lėšos, sukurtas detalus planas, kuris įgyvendinamas visose valstybėse.

Ateizmo diegimas per seksualizavimą

Genderio aktyvistai jau pasiekė šioje sferoje pastebimų rezultatų. Jie privertė tarnauti sau žiniasklaidą, įvairių valstybių vyriausybes, tokias organizacijas kaip ES ir JTO. Dėl to Briuselis ir Niujorkas stengiasi įpiršti mums genderio ideologiją, kaip kažkada Maskva bruko visiems komunizmo idealus. Jie tik naudoja kitus spaudimo metodus: ne tankus, o medijas, finansus ir politiką. Todėl gaunasi, kad kiekviena tarptautinė organizacija ima prieštarauti savo esmei: vietoje to, kad tarnautų visuomenei, kuri jas išrinko ir suteikė valdžią, jos tarnauja radikalių seksualinių mažumų interesams, degraduodamos iki jų propagandos ir prievartos įrankio vaidmens.

Organizacijos neteisėtai švaisto mokesčių mokėtojų pinigus pražūtingos kairuoliškos ideologijos populiarinimui, pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, tokias kaip sąžinės laisvė, laisvė auklėti nuosavus vaikus, savos kultūros išsaugojimą ir puoselėjimą. Tuo pat metu daromi akivaizdūs nusikaltimai ir piktnaudžiaujama valdžia: krikščionims už jų pačių pinigus brukti genderio ideologiją – tai tas pats, kas priversti žydus už Kneseto pinigus pereiti į islamą.

Grėsmė iškilo visai visuomenei, o pirmiausiai – vaikams ir jaunimui. Bolševikai norėjo surengti revoliuciją, užgrobę ekonomiką, o dabartiniai genderio aktyvistai stengiasi įgyvendinti savo tikslus pajungę sau jaunąją kartą. Dėl to jie visokeriopai kliudo, kad jaunimui būtų perduodamos (jiems trukdančios, dėl to taip nepakenčiamos) religinės, santuokinės ir šeimos vertybės. Genderio aktyvistai nori valdyti jaunosios kartos protus ir izoliuoti juos nuo šeimos ir bažnyčios įtakos. Jų iniciatyvos bazuojasi ant panseksualizmo ideologo ir Froido mokinio Vilhelmo Raicho tezių, kurios pataria nekovoti su religija tiesiogiai, o skleisti seksualinį švietimą jaunimo tarpe, tada pergalė ateis savaime. Tai išties šėtoniškas patarimas: paversti ateistais, pasitelkiant demoralizaciją, ir visų pirma – seksualizaciją.

Seksualiai suaudrintas jaunimas, pavirtęs sekso maniakais ir ieškantis išimtinai fiziologinių malonumų, nesugeba priimti dvasinio gyvenimo, krikščioniškų, šeimos vertybių. Sugriautos visuomenės struktūros ir kultūros pamatų griuvėsių vietą užims ne nauji socialinės inžinerijos metodai, kaip tvirtina genderio ideologai, o chaosas, suirutė ir ištisų civilizacijų žūtis.

Kaip parodė britų antropologo Džozefo Anvino (J. D. Unwin) tyrimai, tvarka seksualinėje sferoje nepaprastai svarbi tiek atskiro žmogaus, tiek visos visuomenės gyvenimui. Dėl to, kad civilizacija vystytųsi, būtina protingai reguliuoti seksualinę sferą ir kontroliuoti geismą. Dėl to tos civilizacijos, kuriose laikomasi pagrindinių normų, klestėjo, o tos, kuriose viešpatavo seksualinis visaleidžiamumas – žlugo. Aukštos kultūros egzistavimo sąlyga – aukštas dorovės lygis.

Išgamos ir bepročiai

Didžiulis sociologės Gabrielės Kuby nuopelnas yra tai, kad ji atskleidė detales katastrofiško pavojaus, kuris užgimsta mūsų civilizacijos gelmėse. Paaiškėjo, kad šiuolaikinė seksualinė revoliucija ir genderio ideologija remiasi, be viso kito į Maltuso mokymą, eugeniką, marksizmą, bolševizmą ir kairuolišką feminizmą. Genderio ideologijos išpažinėjai ne atsitiktinai naudojasi tais pačiais seksualinio palaidumo lozungais, kuriuos po revoliucijos bandė įgyvendinti bolševikai. Vėliau jie jų skubiai atsisakė, kai pamatė, kad ši ideologija griauna netgi jų bolševikinį pasaulį. Negana to, pagrindiniai seksualinės revoliucijos aktyvistai patys kenčia rimtus nukrypimus ir padarė nemažai sunkių nusikaltimų, tame tarpe ir seksualinių. Pavyzdys – Alfredas Kinsis, kuris falsifikavo mokslinius duomenis ir prievartavo „moksliniais tikslais“ vaikus ir netgi kūdikius, seksualiai stimuliuodamas pastaruosius. Šitas, švelniai tariant, ne visiškai sveikas žmogus gyrėsi, pavyzdžiui, kad jam pavyko sukelti 11 mėnesių amžiaus kūdikiui 14 orgazmų per 38 minutes.

Ideologiniai genderio judėjimo lyderiai, tokia, kaip tarkime Džudit Batler, painiojasi ir patys sau prieštarauja. Iš vienos pusės jie skelbia, kad „neegzistuoja vyrai ir moterys, lytis – tai fantazija“, o iš kitos – kovoja už moterų (kurios neegzistuoja) teises arba tvirtina, kad homoseksualios orientacijos pakeisti neįmanoma, nors seksualume, pagal jų teoriją, viskas turėtų būti labai lankstu, keičiama ir sąlygiška.

Akivaizdūs programiniai nesklandumai ir nesutapimai netrukdo genderio ideologijos atstovams užimti dominuojančius postus JTO ir ES, ir dėka to įgyvendinti eilinius seksualinės revoliucijos etapus, vadovaujantis „saliami taktika“. Jie disponuoja begale nuosavų institutų, paslaugia žiniasklaida ir didžiulėmis, turtingų sponsorių paaukotomis lėšomis. Pinigais juos aprūpina, pavyzdžiui, JAV valdžia (ypač demokratai) ir milijardieriai, tokie kaip Rokfeleris, Geitsas, Sorošas, Bafetas, Blumbergas ar Terneris. Jie remia tokias iniciatyvas, manydami, kad genderio ideologija su jos šeimas griaunančiu poveikiu ir abortais, padės sumažinti planetos gyventojų skaičių, mat „nereikalingus gyventojus“ turtingieji laiko pagrindiniu blogiu ir grėsme savo statusui. Principas labai paprastas: kuo daugiau sekso, tuo mažiau vaikų. Europoje dar niekad istorijoje nebuvo tiek sekso ir tuo pat metu – tiek mažai vaikų. Viešnamyje, į kurį tapo panašios kai kurios Europos šalys, vaikams vietos nėra.

Autorius – Dariušas Oko, dvasininkas, filosofas, teologas, apsigynė disertaciją Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje.

Straipsnis paskelbtas lenkų leidinyje Polonia Christiana.

Šaltinis

Comments are closed.