Labai gali būti, kad 2011 metų krizė – tai ne daugiau kaip spektaklis, o JAV defolto grėsmė ir europietiškos valiutos sistemos žlugimas – klaidinantys manevrai, turintys tikslą nuslopinti žmonių budrumą ir paslėpti tikruosius pasaulio elito sumanymus. O sumanymai paprasti: šešėliniai pasaulio valdovai nori paimti savo kontrolėn nacionalines vyriausybes ir pertvarkyti pasaulį savo nuožiūra. Šitų planų realizacija privers žmones visame pasaulyje patirt ateities šoką, arba futurošoką.
Ar gresia jums futurošokas?
Vieną gražų rytą jūs atsibusite ir suprasite, kad pasaulis aplink jus tapo kitoks. Jūs nutarsite perskaityti naujienas, užsuksit į internetą, tačiau niek sužinoti negalėsite: pagrindines ryšio linijas jūsų šalyje susprogdino teroristai.
Nutarsite nusipirkti mėgiamą laikraštį, tačiau visi kioskai jūsų mieste bus uždaryti: dėl finansinės krizės bankrutavo spaustuvės.
Nutarsite užlieti sielvartą mėgstamu prancūzišku vynu, bet negalėsite to padaryti: valdžia nutraukė maisto produktų importą dėl biologinio ginklo panaudojimo grėsmės.
Tai, ką jūs patirsite – futurošokas, t.y. šokas dėl netikėtai užgriuvusios ateities. Ir tai gali nutikti visai neužilgo.
Melo visuomenės anatomija
Ar susimąstėte, kodėl meluoja politikai? Jie meluoja todėl, kad valdyti melo pagalba patogiau, negu pasitelkus tiesą. Meluoja jie ir dėl to, kad valstybėse, kur valdo valdančioji klika, akivaizdus melas garantuotai liks nenubaustas. Juk visuomenės institutai, kurių paskirtis – demaskuoti melagius (saugumas, spauda, teismai) yra užgrobti tos pačios valdančiosios viršūnėlės. Ir gaunasi taip, kad paprasti piliečiai neturi jokio būdo sužinoti tiesą ir priversti korumpuotą valdžią atsakyti už savo nusikaltimus.
Šešėliniai elitai pasaulyje ilgai rėmėsi masinių manipuliacijų žmonių protais sistema. Ji leido nepastebimai valdyti žmonių elgesį, ir žmonėms, nieko neišmanantiems apie mediciną, psichologiją ir politologiją, tokio neregimo valdymo principai iki šios dienos lieka paslaptingi. Vakarų pasaulis sukurtas tokiu būdu, kad formaliai kiekvienas žmogus turi iliuzišką pasirinkimo laisvę ir mąstymo laisvę. Tačiau pasirinkimo erdvė ir galimi elgesio variantai yra griežtai apriboti valdžios, todėl žmonės laisvi apsirinkti tik iš to, ką leidžia politinis režimas.
Sėkmė, kuriant „vartotojų visuomenę“ 7 dešimtmetyje įkvėpė Vakarų bloko architektus dar ciniškesniems ir niekšingesniems eksperimentams su savo tautomis. 8 dešimtmetyje elitas paėmė savo kontrolėn ekonomiką, tai buvo padaryta stambinant transporto, žaliavų ir energetines kompanijas – jas prarijo su valdžia susijusios oligarchinės struktūros. Vardan to JAV spectarnybos suplanavo taip vadinamą 1973 metų „energetikos krizę“, kai amerikiečiai ir jų sąjungininkai išprovokavo arabų valstybes paskelbti naftos eksporto embargą Vakarams. To pasekmė – naftos perdirbimo kompanijų ir vamzdynus eksploatuojančių firmų pajamos sumažėjo, jų kapitalizacija krito. Tai leido šešėliniams Vakarų valdovams pusvelčiui supirkti naftos pramonę. Po to krizė buvo dirbtinai baigta, lygiai taip pat, kaip ir pradėta.
9 dešimtmetyje prasidėjo kompiuterinių tinklų kūrimas, jų pagrindinė paskirtis buvo špionažas ir piliečių sekimas. Vakaruose ir sovietinio bloko šalyse spectarnybos pradėjo masiškai klausytis telefonų, archyvuoti srautą elektroninio ryšio tinkluose, sudarinėti nepatikimų asmenų sąrašus ir kaupti prieš juos kompromituojančią medžiagą. Be to, slapti institutai pradėjo kurti informacinių karų technologijas, jų tikslas – šalinti režimo priešus nepastebimais metodais, pavyzdžiui, išprovokuojant neurozes ar savižudybes.
Tuo pat metu, remiantis interneto technologijomis, buvo sukurtos pirmos apsikeitimo žvalgybine informacija sistemos: „Ešelonas“ NATO bloke ir analogiška sistema Varšuvos bloke. Šios sistemos veikia ir šiandien, jos leidžia maksimaliai greitai ir pigiai suteikti priėjimą prie duomenų apie asmenis ir organizacijas, įskaitant dosje, telefoninių pokalbių įrašus, interneto srautą, kad galima būtų morališkai žlugdyti ar fiziškai šalinti neparankius opozicionierius.
10 dešimtmečio viduryje Vakaruose atsirado visuotinai prieinamas Internetas, kuris žymiai praplėtė šešėlinių vyriausybių ir spectarnybų galimybes, leido joms sukurti slapto valdymo technologijas, skirtas dirbti jau ne su didelėmis žmonių masėmis, turinčios to paties tipo socialines ir psichologines savybes, bet su konkrečiais individais.
To rezultatas: prasidedant XXI amžiui pasaulis tapo absoliučiai valdomas. Tai leido JAV žvalgybai nebaudžiamai vykdyti beprecedentinio žiaurumo teroristines operacijas, kurių tikslas – išplėsti spectarnyboms vadovaujančių klanų valdžią ir įtaką. Nemažai žmonių (pvz., disidentas Maiklas Mūras, filmo „Farenheitas 9/11″ kūrėjas) abejoja oficialia Rugsėjo 11 versija. Kai kurie specialistai tvirtina, kad ben Ladenas veikė pagal JAV spectarnybų užsakymą, jos siekė įbauginti visuomenę ir priversti kongresą priimti įstatymus, leidžiančius žudyti žmones, įtariamus „ryšiais su terorizmu“, nors realybėje į taip vadinamų „ekstremistų“ ir „teroristų“ sąrašus vis dažniau pakliūna būtent politiniai opozicionieriai.
Pasaulinio perversmo priežastys ir galimas scenarijus
Iš pricipo šešėliniai Vakarų valdovai galėtų ir toliau diktuoti valstybėms savo valią, kad tos leistų į apyvartą niekuo nepadengtus pinigus, didintų valstybės skolas, palaikytų stabilumo iliuziją. Juk 8 dešimtmetyje sukurtas ekonomikos mechanizmas leido dar ilgai palaikyti JAV ir ES ekonomikų stabilumą. Tačiau šešėliniai lyderiai priėmė sprendimą demontuoti dabartinį režimą ir jo vietoje įvesti naują tvarką. Kokia šio sprendimo priežastis?
Dabartinės pasaulio tvarkos sugriovimas motyvuojamas tuo, kad tapo neefektyvūs neekvivalentiški mainai tarp Vakarų ir likusio pasaulio. Paprasčiau sakant, globalizacijos sąlygomis darosi vis sudėtingiau pumpuoti iš neišsivysčiusių šalių vertingas žaliavas, technologijas ir prekes, pervilioti į Vakarus kvalifikuotą personalą. Tarkim, interneto technologija ne tik leidžia Amerikai gauti informaciją apie kitų šalių gynybinį, pramoninį ir žemės ūkio potencialą, ne tik sekti asmenis, kurie gali kelti pavojų Vakarams, bet ir leidžia žmonėms visame pasaulyje susipažinti su pirmaujančia amerikiečių patirtimi technologijų ir darbo organizavimo srityse.
Laisva prekyba PPO sistemoje leidžia Trečiojo pasaulio šalims pritraukti į savo teritoriją aukštų technologijų gamybą iš Vakarų, kaupti kapitalą ir ugdyti personalą, dėl ko ateityje numatomas didelis šuolis į priekį. Suprantama, Vakarams tai nepatinka. Juk tokio scenarijaus išsipildymas reikš, kad jau ne JAV, o Kinija, Indija, Brazilija taps pasauliniais karinės, politinės ir ekonominės galios centrais.
Kadangi būtent dabar pasaulyje išryškėjo Trečiojo pasaulio šalių pasiruošimas revanšui, mirtinai pavojingam Vakarams, buvo priimtas sprendimas smogti užtveriamąjį smūgį tų šalių ekonomikoms. Suprantama, tai kainuos tam tikrų išlaidų ir vakariečiams („vidurinės klasės“ nuskurdimas, smulkių ir vidutinių įmonių bankrotai). Bet nereikia pamiršti, kad elitai pirmiausiai rūpinasi savo asmeniniais turtiniais interesais, o tautos interesai juos domina tik tuo atveju, jeigu tauta dirba kaip elitui reikšmingų tikslų pasiekimo priemonė.
Artėjantis ekonominis karas prasidės ryšių infrastruktūros sugriovimu. Manoma, kad JAV spectarnybos kažkokiu būdu privers nustoti veikti Interneto tinklus. Tai galima įgyvendinti stambaus masto diversijos pagalba (optinių povandeninių kabelių, per kuriuos eina iki 60% pasaulinio srauto, nutraukimas). Šitaip trumpam laikui bus sukurtas informacinis vakuumas. Išlikę sveiki kanalai patirs keleriopą perkrovą, pasaulyje prasidės panika, sustos tarptautinė prekyba, išnyks tarptautinis turizmas. Tokiose sąlygose, prisidengusi kova su terorizmu, Amerika gali apskelbti, kad atstato „geležinę uždangą“, t.y. uždraudžia laisvą piliečių judėjimą į užsienį, o taip pat įveda griežtas vidinio saugumo priemones. Nelojalūs vyriausybei asmenys negalės užimti valstybinių pareigybių.
Pagal iš anksto sudarytus sąrašus bus likviduojami pavojingiausi režimui disidentai. Sienų uždarymas, radikalus pilietinių teisių apkarpymas, valstybinio teroro praktika leis Amerikai per trumpą laiką sukurti savo teritorijoje policinę valstybę. Tuo pačiu keliu tikriausiai vystysis įvykiai ir ES, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Japonijoje. Režimai tose šalyse rūpinsis gynyba nuo išorės ir vidaus priešų, dėl to įves vienokios ar kitokios formos policinius režimus. Apie demokratiją, teises ir laisves, apskritai apie humanitarinį vystymąsį tokiomis sąlygomis ir kalbos nebebus.
Apie tai, kad būtent toks scenarijus ruošiamas realizacijai, liudija naujausi įvykiai. Transatlantinėse ryšio linijose jau stovi distancinio valdymo užtaisai, laukiantys savo valandos. Jie buvo montuojami slapta, iš JAV povandeninių laivų. Bandomasis sprogdinimas buvo atliktas 2008 vasario 2 kabelio linijoje, kuri jungia Indiją su Artimaisiais Rytais, o 2008 vasario 5 tas pats nutiko linijoje tarp Egipto ir Italijos. Dėl to prireikė skubaus linijų remonto, kurį atlikti pasisiūlė Amerikos kompanijos. Jos ir įdiegė į linijas srauto stebėjimo įrangą, kuri buvo panaudota planuojant 2011 metų pradžios revoliucijas.
Ruošiamasi įvesti informacijos ir žiniasklaidos monopoliją. Būdinga, kad pirmomis aukomis tapo Vakarų bloko mediamagnatai. 2011 liepą nugriaudėjo skandalas dėl Ruperto Merdoko „News of the World”, kuris, kaip teigiama, nelegaliai klausėsi aukščiausių Anglijos valdininkų telefoninių pokalbių. Liepos 18 buvo rastas pakartas nuosavame bute Šonas Horas, kuris pranešė policijai apie neteisėto pasiklausymo praktiką. Keturiomis dienomis anksčiau, 2011 liepos 14 labai keistomis aplinkybėmis mirė mediamagnatas Leo Kiršas. Jam buvo jau 84 metai, iki šio laiko jis gyveno labai aktyviai, užsiėmė sportu, kiekvieną rytą važinėjo kalnų dviračiu ir nesiskundė sveikata. Kiršui priklausė holdingas, valdantis kanalus Pro7, Sat1, N24 ir DSF. Bendras Kiršo kompanijos darbuotojų skaičius jo mirties momentu buvo 10 000 žmonių. Kaip praneša žiniasklaida, Kiršas mirė savo bute nuo infarkto, tačiau nepriklausomi tyrėjai daro prielaidą, kad jis buvo apnuodytas greito poveikio nuodais.
Sakoma, kad karai neprasideda netikėtai. Numatymo meno esmė yra ta, kad reikia mokėti atpažinti karo pranašus ir pasirengti duoti atkirtį agresoriui. Ar sugebės tai padaryti mūsų politikai, kad futurošokas neužkluptų jų netikėtai?
Marija Lukjanova