Elijaus Sotomajoro radiniai

Stambų artefaktų lobį pavyko aptikti ekspedicijai, kuriai vadovavo Elijas Sotomajoras 1984 metais. Ekvadoro kalnų masyve La Mana, tunelyje, esančiame daugiau kaip 90 metrų gylyje, buvo aptikta 300 gaminių iš akmens. Tikslaus radinių amžiaus tuo momentu nustatyti nebuvo galimybės, tačiau jau aišku, kad jų negalima priskirti nė vienai iš žinomų šio regiono kultūrų. Simboliai ir ženklai, iškirsti ant akmenų, akivaizdžiai susiję su sanskritu, tačiau ne su vėlyvąja jo versija, o greičiau su ankstyvąja. Visa eilė mokslininkų laiko šią kalbą sanskrito pirmtake.

Iki šiol sanskritas niekas nebuvo siejamas su Amerikos kontinentu, jo arealu buvo laikoma Azija, Europa ir šiaurės Afrika. Pavyzdžiui, laikoma, kad senoji Egipto raštija sukurta būtent jo pagrindu. Dabar mokslininkai, gretindami mokslinius faktus, mėgina susieti šiuos kultūros centrus ir išsiaiškinti paslaptingo lobio kilmę.

Atstumas nuo La Mano iki Gizos siekia trečdalį planetos apskritimo ilgio. Pats žodis La Mana nėra būdingas vietovei, kur išsidėstęs kalnų masyvas, vietinėse kalbose ir dialektuose jis nieko nereiškia. Užtat sanskrite „mana“ reiškia protą. Mokslininkai daro prielaidą, kad vietovės pavadinimą šiandien čia gyvenančios tautybės paveldėjo iš savo pirmtakų, kurie galbūt pateko į Ameriką iš Azijos.

Neįprasti Amerikai ir patys radiniai. Kad ir kokios panašios būtų Egipto ir Amerikos piramidės, tarp jų yra visa eilė techninių skirtumų. Tuo tarpu Sotomajoro aptikta akmeninė piramidė labiausiai panaši savo forma būtent į Gizos piramides.

Dar vienas stebinantis ekspedicijos radinys – labai meniškai iš ant akmens pavaizduota karališkoji kobra. Problema netgi ne itin aukštame senovės amatininkų meno lygyje. Viskas kur kas paslaptingiau, juk karališkosios kobros Amerikos žemyne nesiveisia. Jų gyvenamasis arealas – drėgni tropiniai Indijos miškai. Tačiau paveikslo kokybė akivaizdžiai byloja apie tai, kad dailininkas yra pats matęs tokią gyvatę. Taip kad arba daiktas su tuo atvaizdu, arba pats jo autorius turėjo pabuvoti Azijoje, perplaukti okeaną seniausiais laikais, kada tokiai kelionei, kaip manoma, nebuvo jokių priemonių. Mįslių vis daugėja.

Galbūt atsakymą pasufleruos trečias radinys. La Mano tunelyje rastas seniausias pasaulyje gaublys, irgi akmeninis. Ant toli gražu ne idealaus rutulio, kurio taisyklingai formai išgauti meistras greičiausiai pagailėjo laiko ir darbo, regime pažįstamus iš mokyklos laikų žemynų kontūrus.

Tačiau netgi ne specialistas akimirksniu pastebės ir skirtumus. Jeigu Italijos, Graikijos, Persų įlankos, Negyvosios jūros ir Indijos kontūrai mažai skiriasi nuo šiuolaikinių, tai Pietryčių Azijos pakrantė Amerikos pusėje atrodo visiškai kitaip. Didžiulės teritorijos pavaizduotos ten, kur šiandien teliūskuoja jūros ir okeanai.

Karibų salų ir Floridos apskritai nėra. Šiek tiek žemiau pusiaujo pavaizduota milžiniška sala, dydžiu prilygstanti šiuolaikiniam Madagaskarui. Šiuolaikinė Japonija priklauso gigantiškam žemynui, einančiam link Amerikos ir nusidriekusiam pietų linkui.

Galbūt tai legendinis žemynas Mu, apie kurio egzistavimą spėja japonų mokslininkas M. Kimūra. Vėliau, kaip jis tvirtino, žemynas nugrimzdo į okeano dugną, panašiai kaip Platono aprašyta Atlantida. Nors visa eilė mokslininkų mano, jog būtent Mu ir aprašinėjo Platonas, kalbėdamas apie Atlantidą. Tokio žemyno egzistavimas daro keliones tarp Azijos ir Amerikos visiškai įmanomomis ir netgi įprastomis. Belieka pridurti, kad radiniai iš La Mano, gali būti datuojami ne mažiau kaip 12 000 metų amžiumi.

Ne mažiau įdomūs ir kiti radiniai. Ten pat buvo aptiktas „servizas“ iš 13 indų. Dvylika iš jų turi idealiai vienodą tūrį, o tryliktasis – žymiai didesnis. Jeigu užpildysime 12 indų skysčiu, o paskui supilsime į didįjį indą, jis bus užpildytas tiksliai iki kraštų. Visi indai padaryti iš nefrito. Jų apdirbimo kokybė leidžia daryti prielaidą, kad senovės meistrai turėjo akmens apdorojimo priemones, analogiškas šiuolaikinėms tekinimo staklėms.

Beveik visi radiniai švyti ultravioletiniame diapazone. Ir tada ant kai kurių iš jų pasirodo įvairiaspalviai piešiniai, vaizduojantys žvaigždes, o tiksliau – oriono žvaigždyną, Aldebaraną ir žvaigždes-dvynes Kastorą ir Poluksą. Kodėl būtent šios dangaus sritys domino senovės meistrus, lieka tiktai spėlioti.

Ant kai kurių radinių pavaizduoti susieinantys žiedai, kurie asocijuojasi su sanskrito mandalomis.

Kol kas radiniai, aptikti Sotomajoro, kelia daugiau klausimų, nei suteikia atsakymų. Tačiau jie eilinį kartą patvirtina tezę, kad mūsų žinios apie planetos istoriją vis dar labai tolimos nuo tobulumo.

WWW

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą