Didžioji XX amžiaus afera

Lindonas Larušas (Lyndon Hermyle LaRouche) – žymus amerikiečių ekonomistas ir politikas, vienas pirmųjų pradėjęs kovą su finansine oligarchija ir jos pagrindiniais institutais – Pasaulio Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu. Jam nėra lygių finansinių politinių prognozių srityje. Larušas išpranašavo 1998 metų Rusijos ir 2008 metų visuotinę krizes. Dabar, kai pas mus vis garsiau skamba kalbos apie taip vadinamos globalizacijos neišvengiamumą, yra prasmės išklausyti šio žmogaus nuomonę.

Jūs pradėjote priešintis Pasaulio banko ir TVF politikai tais laikais, kai dauguma mūsų piliečių net nebuvo girdėję apie tokių organizacijų egzistavimą. Kokia buvo jūsų kovos esmė?

Jau 7 dešimtmetyje mane neramino taip vadinamas „pasaulinis ekonominis vystymasis”, ir visa mano veikla buvo nukreipta tam, kad atkalbėti valstybes, norinčias sekti griaunančiu kursu, kurį sukūrė Miltonas Fridmanas. Jis propaguoja absoliučiai fašistines ekonomines pažiūras. Pagal Fridmano receptus sukurtą ekonominę politiką neįmanoma ilgai vykdyti, neįvedus diktatūros.

Situacija ypač įkaito 8 dešimtmečio pradžioje, kadangi TVF ir Pasaulio bankas faktiškai nusprendė grįžti į feodalizmą, kuris buvo gražiai pavadintas „globalizacija” arba „laisva prekyba”. Itin didelį mastą reiškinys įgavo 1989-1999 metais, susijungus Vokietijai ir žlugus Sovietų sąjungai. M. Tečer, F. Miteranas ir Dž. Bušas Vyresnysis įpiršo pasauliui naujosios Romos imperijos idėją – pasaulinės angliškai kalbančios valstybės, kuri bus valdoma iš Londono ir Niujorko. Kadangi pasaulyje daugiau nebeliko realios pasipriešinimo jėgos globalizacijai, Pasaulio bankas ir TVF jau nesidrovėjo atvirai demonstruoti savo fašistinės esmės. Jie pradėjo pasaulinę genocido politiką, šaltakraujiškai naikindami įvairių šalių gyventojus organizuodami lokalius karus, badą, gimstamumo sumažėjimą, vadovaujantis „šeimos planavimo” lozungais.

Naujos utopijos ideologų uždavinys – sukurti vieningą valstybę, kurią iš vieno centro kontroliuotų bankininkai, pagal savo kaprizus sprendžiantys, kam reikia mirti, o kam – gyventi ir vystytis. Kitaip sakant, oligarchai stengiasi tapti vienvaldžiais pasaulio šeimininkais.

O kaip atsirado naujosios utopijos idėja?

Pagrindiniais ideologais buvo Herbertas Velsas ir Bertranas Raselas. Projektas gimė dar XX amžiaus pradžioje. Savo laiku Raselas ir Velsas sukūrė principus, kurie vėliau buvo įgyvendinti šiuolaikinėje branduolinėje politikoje. Jie padarė teorinę išvadą, kad gali būti išrastas atominis ginklas. Ir 1913 metais Velsas pasiūlė vykdyti branduolinę politiką, pareiškęs, kad tai bus baisus ginklas, kuris privers tautas atsisakyti savo nepriklausomybės, atiduoti valdžią pasaulinei vyriausybei. Amerika ir Anglija pradėjo įgyvendinti politiką pagal šį receptą. O truputį vėliau, ne be Čerčilio pagalbos, atominės bombos buvo numestos Hirosimoje ir Nagasakyje. Tai padaryta buvo tik tam, kad įbauginti pasaulio tautas. Jokios karinės būtinybės bombarduoti nebuvo, karas ir taip ėjo į pabaigą.

Ir tada, ir vėliau Raselas reikalavo iš Anglijos ir Amerikos, kad būtų ruošiamasi preventyviam Sovietų sąjungos bombardavimui, kadangi Stalinas pasipriešino idėjai paversti Jungtinių Tautų organizaciją pasauline vyriausybe, dėl ko suverenios valstybės būtų sunaikintos. Greitai po to prasidėjęs „šaltasis karas” su Sovietais buvo pradėtas būtent turint tikslą realizuoti Raselo planą, reikalavusį kurti atominį ginklą, kuris padės nutiesti kelią pasaulinei vyriausybei.

Tikroji politinio žaidimo esmė slypėjo tame, kad po prezidento Franklino Ruzvelto mirties Britų imperija ir jos sąjungininkai, priklausantys taip vadinamai britų-Amerikos-Kanados asociaciją (BAK), pamėgino vėl užvaldyti savo buvusią koloniją – JAV.

Kad tai padarytų, britai pradėjo kiršinti Ameriką su Sovietais, provokuoti branduolinių ginklų varžybas. BAK teisingai manė, kad abi šalys nusilps šiose varžybose ir galiausiai suirs, atlaisvindamos vietą pasaulinei vyriausybei, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidins BAK prisidengusi britų monarchija. Velso ir Raselo liniją aktyviai palaikė Henris Kisindžeris ir Zbignevas Bžezinskis. Dabar ją atkakliai diegia Albertas Goras.

Bet juk jokia imperija negali ilgai išsilaikyti durtuvų pagalba. Reikalinga ideologija.

Taip, žinoma, reikėjo pakeisti mentalitetą. Kol žmonės supranta, kad tautos klestėjimas priklauso nuo fizinės ekonomikos vystymosi, gamybos, nuo investicijų į mokslą, technologijas, o ne nuo finansinio kapitalo, jie aršiai kaip tigrai gins savo suverinitetą ir nacionalinius valdžios institutus. Taip mūsų dienomis elgiasi Malaizija, šis „Azijos tigras“, akylai sergėjantis savo vaikus – tautą – nuo tokių plėšrūnų kaip Sorošas ar Goras.

Kad pakeistų mentalitetą, pasaulinės vyriausybės šalininkai pamėgino „išjudinti kultūrinę paradigmą“. O tam buvo paleista į mases antikrikščioniška „Niu eidž‘o“, naujojo amžiaus, ideologija. Iš pagrindinių figūrų galima išvardinti madam Blavatskają ir žymų satanistą Alisterį Kroulį. Hitlerio fašizmas, taip vadinama „konservatyvioji revoliucija“ – irgi „Niu eidžo“ kūriniai. „Pasaulinės religijos“ projektas, kurį stumia britų karališkos šeimos narys ir Alberto Goro bendramintis Edinburgo hercogas, pagal savo esmę yra to paties teosofinio judėjimo tęsinys.

„Niu eidžas“ įdiegia į masinę sąmonę įsitikinimą, kad žmogus yra ištvirkęs gyvulys. Būtent tam į mases buvo paleista taip vadinama roko, sekso ir narkotikų kultūra. Būtent tam, įkvėpti Romos imperijos pavyzdžiu, naujosios utopijos kūrėjai ėmė palaikyti ir propaguoti okultizmą, narkomaniją, homoseksualizmą ir kitus nukrypimus.

Tačiau kodėl TVF ir kitos pasaulio vyriausybės struktūros taip susirūpinusios „atliekamų žmonių“ skaičiaus augimu mūsų planetoje?

Oligarchai priprato elgtis su žmonėmis kaip su besmegeniais gyvuliais. Tačiau XX amžiuje tie „gyvuliai“, pirma, pradėjo gauti padorų išsilavinimą, o antra – smarkiai padidėjo jų skaičius dėka šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Oligarchų valdžiai iškilo grėsmė. Štai kodėl visur diegiama prastarūšė masinė kultūra, štai kodėl dabar visame pasaulyje nuleidžiama išsilavinimo lygio kartelė ir vykdoma gimstamumo kontrolė. 1966 metais JAV valdžia padarė išvadą, kad nereikia teikti ekonominės pagalbos valstybėms, kurios didina savo gyventojų skaičių. Juk tada šitų šalių gamtinių turtų išsiurbimas bus problematiškas, vietinis jaunimas gali pakelti maištą prieš nesąžiningas resursų dalybas. Ir 1974 metais pasirodė „JAV nacionalinio saugumo memorandumas“. Visa Amerikos pagalbos kitoms šalims teikimo politika buvo susieta su šeimos planavimo programomis. Ši situacija išlieka ir dabar.

Kas gi laukia pasaulio artimiausioje ateityje?

Prasidėjo didžiausia finansinė krizė per visą pasaulio istoriją. Jokių mėginimų suvaldyti situaciją padaryta nebuvo, todėl pakankamai greitai prasidės finansinis kolapsas ir situacija taps nebevaldoma. JAV doleris greitai gali nuvertėti, ir labai smarkiai. Dabar pažiūrėkim, kas iš to seka. Pastaraisiais metais JAV gavo didžiulius finansinius įliejimus iš Rusijos, Japonijos ir kitų Azijos bei Europos šalių. Finansinio kolapso atveju tam ateis galas. Mes artėjame prie istorinės kryžkelės ir jei nepaskubėsime sukurti naujos finansinės sistemos, prasidės chaosas. Juk normaliam šiuolaikinės ekonomikos funkcionavimo reikalinga politinė struktūra, kuri kontroliuotų kreditų teikimą ir investicijas. E šito neįmanoma organizuoti šiuolaikinės prekybos. Mes gyvename ne natūralaus ūkio epochoje. Mums prekyba reikalinga fiziniam išgyvenimui, kitaip viskas bus paralyžuota. Juk ir Europos situacija ne ką geresnė. Europa bankrutavo. Vokietija bankrutavo! Europiečiai daugeliu atžvilgių gyveno vokiečių sąskaita, Vokietija eksportavo 40 procentų gaminamo produkto į kitas Vakarų Europos šalis. Be ekonominio Vokietijos klestėjimo neįmanoma palaikyti normalaus gyvenimo lygio Europoje, ten viskas paprasčiausiai sugrius. O kas vyksta Pietų Amerikoje ar Pietryčių Azijoje? Mes ant civilizacijos kolapso slenksčio.

Ir kas gi bus? Ar galima kažką padaryti?

Katastrofa, kaip nebūtų paradoksalu, turi ir teigiamų pusių, nes ji galutinai diskredituoja ydingas idėjas, valdžiusias protus ir atveria kelią sveikam protui. Ir žmonės palaikys naujas idėjas, kadangi jų dėka galės išgyventi. Jeigu monetaristinė politika galutinai bankrutuos, tai nacijų vadovai galės susirinkti ir įsteigti naują finansinę sistemą. Kas yra TVF? Juk tai ne bankas. Tai kontroliuojantis mechanizmas, veikiantis anglo-amerikiečių interesų labui, vykdantis anglo-amerikiečių imperijos politiką. Kas atsitiks, jei TVF bankrutuos? Šiuo metu visos bankinės sistemos – Europoje, Amerikoje, Japonijoje, Rusijoje – jau bankrutavo, jų laikymasis paviršiuje – gryniausia fikcija. Todėl valstybės turi susitarti ir paleisti bankroto mechanizmą. O paskui sukurti naują finansinę sistemą, kuri veiktų mūsų visų bendrų interesų labui.

Kokie mūsų interesai? Reikia palaikyti prekybą. Reikia nestabdyti gamybos, o teikti kreditus darbo vietų kūrimui ir siekti realaus ekonomikos augimo. Savo laiku būtent tokią politiką vykdė Ruzveltas. Jei šitai nebus padaryta, susilauksime naujo Hitlerio. Bankininkų sluoksniai kol kas nenori pripažinti realybės ir visokeriopai remia liberalią sistemą. Todėl šiandien didžiausią grėsmę kelia liberalai. Visose šalyse. Liberalai pasiruošę ginti savo idėjas bet kokia kaina, jie nuves pasaulį į finansinį krachą.

Ar yra šalių, kurios priešinasi globalizatoriškiems pasaulinės vyriausybės planams?

Dabar pastebimi pirmieji poslinkiai situacijos suvokime. Kai kurių šalių vadovai palaipsniui supranta, kad pasaulinė imperija žlunga ir stengiasi išgelbėti savo tautas. Japonija, Kinija ir visa eilė kitų Pietryčių Azijos šalių imasi priemonių savo finansinių sistemų gelbėjimui. Tai bandymas sugriauti pasaulinės oligarchijos viešpatavimą vardan žmonijos išgelbėjimo.

Koks turėtų būti JTO vaidmuo naujomis sąlygomis?

Reikia grįžti prie pagarbos suverenioms valstybėms principo. Valstybės turi bendradarbiauti visų interesų labui, o ne išrinktųjų šalių interesams. JTO neturi pavirsti ekskliuzyviniu klubu, negali būti jokios viršnacionalinės valdžios. Laikas baigti su neokolonijine sistema, JAV daugiau negali pretenduoti į supervalstybės vaidmenį, kitaip viskas pasibaigs siaubingu karu ir visuotiniu chaosu.

Bet kaip to pasiekti?

Būtina suprasti, kad pasaulinės vyriausybės šalininkų veiksmai – tai ne klaidos ir neteisingi apskaičiavimai, bet sąmoningas kenkimas milijonams žmonių. Kai tai supras dauguma, blogis taps neįmanomas. Juk jis egzistuoja tik dėka to, kad dauguma žmonių iki šiol tebelaiko jį gėriu.

Kokie principai, jūsų manymu, turi sudaryti šiuolaikinės politikos pagrindą?

Politika turi būti morali. Mes privalome prisiminti, kad žmogus sukurtas pagal Viešpaties paveikslą. Vadinasi, negalima varyti amoralios politikos, pažeidžiančios šį paveikslą, darančios žalą žmonėms. Jokia ekonomika neverta to, kad aukotume jos labui žmones.

www

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą