ES - NATO
kovo 27, 2017

Der Spiegel: Šaltojo karo paranoja prives Vokietiją prie savižudybės

Der Spiegel: Šaltojo karo paranoja prives Vokietiją prie savižudybės

Branduolinio bauginimo logika niekada nedarė poveikio vokiečiams, ji tiko tik rusams ir amerikiečiams. Amerika ir Rusija tikrai nenori įbombarduoti viena kitos į akmens amžių, o štai Vokietija neturi jokių garantijų, kad eilinio karo, įprasto ar atominio, rezultate ji nebus nušluota nuo žemės paviršiaus. Dėl to ginklavimosi varžybos Vokietijai yra beprasmiškos ir savižudiškos. – įspėja Spiegel autorius Jakobas Augšteinas.

Trampas viską klibina, Putinas grasina, kai kurie su nerimu užduoda klausimą: kas mus apgins, kai ateis rusai? Pavojinga bauginimo logika vėl sugrįžo. Tik šį kartą ji gali tapti kur kas beprotiškesnė. – rašo der Spiegel.

To mes jau seniai nematėme. Vokiečių tankai važiuoja į rytus. Be to, iki 2024 metų vokiečiai skirs du procentus biudžeto gynybai. Šiandien ši suma siektų 65 milijardus dolerių. Ir šie skaičiai ne iš Trampo Tviterio, tai ne feikas. Tai mes visi elgiamės kaip bepročiai. Vokietijos kanclerė asmeniškai pažadėjo amerikiečiams, kad smarkiai padidins išlaidas gynybai iki minėto lygio.

Tai beprotiškas skaičius. 2015 metais rusai, prieš kuriuos visa tai ir nukreipta, išleido gynybai 66 milijardus. Kam reikalingi visi šie pinigai?

Gal atominiam ginklui? – samprotauja žurnalistas. – Jis beprasmiškas, bet užtat brangus. Lenkijos valdančios partijos lyderis Jaroslavas Kačinskis jau ragino kurti „europietišką bombą“. Ir jo, ir tos vokiečių žiniasklaidos, kuri pasigavo šią idėją, logika buvo ta, kad be amerikiečių Europa neturi ko priešpastatyti Rusijai. Europa turi vos 510 branduolinių galvučių prieš 7000 rusiškų.

Branduolinė Vokietija? Tokių idėjų kildavo ir anksčiau, tačiau iki šiol „Holokausto tėvynė“ laikėsi nuo jų atokiau. Branduolinė logika prisikėlė iš istorijos kapo. – rašo žurnalistas. – Tai sugrįžimas prie šaltojo karo paranojos. Juk jeigu kiekvienas vadovausis tik savais interesais, pasaulis taps ne pačia geriausia vieta, o tiksliau, jis pavirs beprotnamiu ir skerdykla.

Ką vokiečiai pametė Pabaltijyje? – klausia autorius. – Rusija gali užimti Baltijos šalis greičiau, nei mes ten atsidursime, kad jas apgintume. Apie tai kalba Amerikos kariuomenės Europoje vadas generolas Benas Hodžesas. Tai kas gi nutiks, jeigu rusai nutars užimti Estiją? Ar bus amerikiečiai pasiruošę pradėti atominį karą, pakišti po branduolinių raketų smūgiu Niujorką, kad išgelbėtų beviltiškai prarastą Tartu miestą? Patikėti tokia įvykių eiga kvaila. – mano Augšteinas.

Dabar Pabaltijui, kaip anksčiau Vakarų Berlynui egzistuoja tik viena taisyklė: kariniu būdu jo apginti neįmanoma. Vokiečiai niekada nesuprato branduolinio bauginimo logikos, ši logika niekada neveikė jiems, o visada tik kitiems. Rusai ir amerikiečiai tikrai nenori įbombarduoti vieni kitų į akmens amžių, o štai Vokietija neturi jokių garantijų, kad bet kokiame kare, atominiame ar įprastame, jos nenušluos nuo žemės paviršiaus. Iki šiol tebėra aktuali buvusio kanclerio Helmuto Šmidto frazė apie tai, kad Vokietiją galima apginti tik ją sunaikinant.

O dabar mes vėl turime investuoti milijardus į gunklus, kurie prives mus tiktai prie mūsų pačių savižudybės. Mums geriau vertėtų susimąstyti apie tai, kodėl TSRS taip ir neužėmė Vakarų Berlyno. Rusai šito paprasčiausiai nenorėjo. – daro išvadą Augšteinas straipsnio pabaigoje.

Pagal

Comments are closed.