Dėl šio žmogaus kvapo buvo neplanuotai nutupdytas lėktuvas, o dabar jis mirė – kuo sirgo nemaloniai pagarsėjęs keleivis?

Gegužės pabaigoje lėktuvas, skridęs iš Kanarų, turėjo imtis neplanuoto nusileidimo Portugalijoje. Taip teko daryti tam, kad būtų išlaipintas keleivis, kurio kūnas skleidė tokį stiprų ir nemalonų kvapą, kad nuo jo bloga darėsi net kitiems. Šią savaitę paaiškėjo visos nelaimingo įvykio aplinkybės – ir jos tikrai tragiškos.

Praėjusią savaitę minėtas keleivis, žymus rusų roko gitaristas Andrėjus Suchilinas mirė nuo mėsa mintančios bakterijos, kuri pūdė kūną iš vidaus. Skrydžio metu kvapas nuo 58 metų muzikanto buvo toks stiprus, kad keletą keleivių net supykino.

„Kvapas buvo toks, tarsi jis būtų nesiprausęs keletą savaičių“, – prisimena kitas reiso keleivis Pietas van Hautas. Stiuardesės buvo net prikalbinusios A.Suchiliną skrydžio metu persikelti į tualetą, bet tai irgi nepadėjo. Lėktuvas turėjo nusileisti Faro mieste Portugalijoje, ir tik išlaipinęs rusų muzikantą, skrido toliau.

Viename paskutinių A.Suchilino įrašų „Facebook“ tinkle – kurį jau rašė jo žmona Lida, pasakojama, kad muzikantas gydymą pradėjo dar Ispanijoje, ir kreipėsi į medikus, bet atsisakė gultis į ligoninę. Gydytojai prirašė vartoti antibiotikus ir leido skristi namo, sakydami, kad tai „įprasta paplūdimio infekcija“.

Muzikantas buvo paguldytas į ligoninę Portugalijoje, bet situacija greitai blogėjo ir jam buvo diagnozuotas audinių nekrozė, nekrozinis fascitas. Buvo priimtas sprendimas A.Suchilinui sueklti medikamentinę komą, kurios metu gydytojai bandė išgelbėti ruso gyvybę – bet birželio 25, taip ir neatsibudęs iš komos, rusas mirė. Iki šiol tiksliai nežinoma, kas ir kaip tiksliai sukėlė nekrozę – kas iš tiesų yra pernelyg ankstyva ląstelių mirtis – puvimas, kai pacientas dar yra gyvas.

Išorinės priežastys dažniausiai būna infekcija, deguonies nepakankamumas, sužeidimai ar prastas rūpinimasis žaizdomis, dažniausiai būnant arti vandens. Paplūdimio aplinkoje susižeidimas į koralinį rifą gali sukurti sąlygas nekrozę sukeliančioms jūrų bakterijoms patekti į kūną, kur anaerobinėje aplinkoje jos tiesiog klesti ir atkerta kraujo tiekimą į audinius – kas ir sukelia puvimą. Šis procesas sukelia labai stiprų kvapą, ir pažeisti audiniai jau nebegali būti išgelbėti, bet jei nekrozinis fascitas diagnozuojama anksti, bakterijų plitimą įmanoma sustabdyti.

Deja, ankstyva stadija dažnai nediagnozuojama, nes simptomai – karščiavimas, tinimas ar audinių suminkštėjimas – yra gana bendri ir atitinka daug kitų infekcijų ar susirgimų. A.Suchilino atveju būtent taip ir nutiko, ir liga atpažinta buvo tik tada, kai bakterijos jau apėmusios jo širdį, inkstus ir plaučius.

Reta liga

Nekrozinis fascitas – ganėtinai reta liga: 2006 m. tyrimas rodo, kad kasmet šią infekciją pasigauna tik 1 iš 100 000, nors duomenys varijuoja priklausomai nuo regiono. Taip pat pastebėta, kad didesnę riziką turi asmenys, turintys antsvorį ar diabetą, o taip pat – vartojantys intraveninius narkotikus.

„Vienas iš ligos požymių – daug didesnis skausmas, nei būtų nuo tradicinės infekcijos, – teigia infektologas Allenas Chengas. – O kai liga progresuoja, oda pasidaro įsitempusi (ir įgauna spalvą, lyg būtų nubrozdinta), krenta kraujo spaudimas, o pacientas jaučiasi sutrikęs.“

Parengta pagal „Science Alert“.

Technologijos.lt

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!