Žmonijos saulėlydis
sausio 15, 2012

Dabartinės degradacijos unikalumas

Dabartinės degradacijos unikalumas

Dvasingumo ir žmogiškumo naikinimas šiandien vyksta pilnu tempu. Kas gi bus toliau? Dvasingumo mirtis, lydima hedonizmo ir egoizmo suklestėjimu – tai pirmas etapas, po kurio neišvengiamai prasidės antrasis – jo pagrindinis procesas bus intelektualinė primityvizacija. Kodėl tai vyksta?

Dvasingumas visuomet skatina žmogų pažinti būtį, nepaisant praktinės naudos. Žodis „filosofija“ pažodžiui verčiamas kaip „meilė išminčiai“, kitaip sakant – išminties kaipo tokios siekimas, ir šis siekimas nesusijęs su jokiais praktiniais uždaviniais. Pirmieji filosofai stulbino paprastus žmones tuo, kad siekė žinių vardan pačių žinių, samprotavo tam, kad suprastų, o ne siekdami kažkokios praktinės naudos. Filosofų gyvenime ne žinios tarnavo gyvenimui, o priešingai, gyvenimas būdavo pašvenčiamas išminčiai ir žinioms. Pirmasis mokslo istorikas Aristotelis manė, kad mokslą pirmieji sukūrė Egipto žyniai. Tuomet daug kam tai galėjo pasirodyti keista. Bet būtent iš šito keistuoliškumo užgimė visas mokslas, tame tarpe ir tas, kuris vėliau sukūrė automobilius, lėktuvus, kompiuterius, mobilius telefonus ir visa kita, be ko šiandien neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio žmogaus gyvenimo.

Žmogus kaip tik ir skiriasi nuo gyvūno tuo, kad jo žinios išeina už praktiškumo ribų. Voverei neegzistuoja skruzdėlė, ropojanti tuo pačiu medžiu. Tuo tarpu žmogui egzistuoja ne tik jos abi, bet taip pat ir tolimi kalnai bei žvaigždės, kas biologiniu ir praktiniu požiūriu jam yra visiškai nereikalinga.

Dvasingumas – tai interesų platumas, tai veržimasis į intelektualų, dorovinį augimą nepriklausomai nuo kasdienybės poreikių. Ir priešingai – dvasingumo nebuvimas susiaurina akiratį, intelektualiai primityvizuoja. Būtent todėl didieji mąstytojai praeityje visuomet buvo aukšto dvasingumo žmonės. Neatsitiktinai Rusijoje, priešingai nei Amerikoje, inteligentais buvo vadinami ne tik intelektualūs, bet ir moralūs žmonės. Amerikiečiai apskritai visada siekia susirinkti tik tą informaciją, kuri jiems reikalinga konkrečiam, šiuo metu sprendžiamam uždaviniui. Esant šitokiai situacijai, nežinojimas, kad Rusija neturi sienos su Meksika yra visiškai pateisinamas. Koks skirtumas, su kuo ji turi sieną, juk šitos žinios nepadeda darytis pinigų.

Amerikiečiai siekia rinkti informaciją, reikalingą priimti sprendimams, intuityvūs aspektai čionai atmetami. Tuo tarpu rusai turi tendenciją rinkti nereikalingą informaciją, nepadedančią priimti sprendimo. Priimant sprendimus pas rusus dominuoja intuityvieji mechanizmai.

Lygiagrečiai su intelektualine primityvizacija, dvasingumo praradimas veda į moralinių apribojimų likvidaciją. Galiausiai moralinis palaidumas atveda į įvairiausius iškrypimus.

Dvasinė degradacija, intelektualinė primityvizacija, nenormalumo ir egoizmo augimas palaipsniui klibina visuomenės pamatus. Dėl to prasideda socialinės struktūros irimas. „Kiekvienas už save“ tampa individo gyvenimo tokioje visuomenėse principu. Paskui prasideda šeimos irimas. Didėja iškrypėlių skaičius. Progresuojant psichologiniam hermafrodizmui, moterys užsimano tapti vyrais. O vyrai, kaip žinia, negimdo. Dėl to smunka gimstamumas. Visuomenė miršta.

Iš esmės visas čia aprašytas degradacijos procesas nėra naujas. Būtent pagal tokį scenarijų degradavo dauguma civilizacijų. Kaip taisyklė, žūstančią visuomenę pavergdavo kita tauta. Taip buvo visuomet, šiuolaikinės degradacijos unikalumas slypi kitkame.

Kaip žinia, Senovės Roma pavergė Judėją, padarė tai karine jėga. Tačiau Judėja galiausiai pavergė Romą, kadangi bėgant laikui Roma priėmė Judėjoje užgimusią krikščionybės doktriną. Roma nušlavė nuo postamentų savo dievus ir suklupo prieš svetimus. Analogiška situacija klostosi dabar. Tiktai tuomet, nepaisydama valstybių sienų, plito krikščionybė, o dabar – dvasinis išsigimimas.

Nemažai šalių atvirai ar paslapčia priešinasi Vakarams. Tačiau visos be išimties priima vakarietiškas vertybes: kopijuoja politinę sistemą, konkuruoja ekonomikoje ir orientuojasi į tuos pačius rodiklius, į kuriuos orientuojasi Vakarai. Turtingi žmonės siekia įsigyti nekilnojamo turto Vakaruose, kreipiasi į Vakarų mediciną, mokslina savo vaikus presitižiniuose Vakarų universitetuose. Mes jau rašėme, apie tai, kaip rūsčiai pravoslavų Patriarchas Aleksijus II pasmerkė Vakarų civilizaciją. Tačiau konferencijos, susirinkimai, suvažiavimai, soborai vyksta toliau, gyvenimas tęsiasi ir štai mes sužinome, kad 2007 gegužės 1 dieną Maskvos ir visos Rusijos Patriarchas grįžta į Maskvą po PLANINIO sveikatos patikrinimo ir poilsio Šveicarijoje.

Daugelis šaukia, kad neapkenčia Vakarų ir tuo pat metu važinėja vakarietiškais automobiliais, rengiasi vakarietiškais drabužiais. Paradoksalu, kad net aršiausi Vakarų kritikai siekia gauti prestižines vakarietiškas premijas. Vakarų vertybės neregimai pavergia pačių įvairiausių tautų sąmonę. Degradacijos metastazės pažeidžia vis daugiau ir daugiau valstybių.

Žmonijos saulėlydžio problema slypi netgi ne degradacijoje, o būtent globalizacijoje. Jeigu mes apžvelgsime žmonijos istoriją, pamatysime, kad vienos ar kitos tautos degradacija nėra retas istorinis reiškinys. Šiandieninio momento unikalumas slypi tame, kad degradacijos niekad nelydėjo šitos pačios degradacijos globalizavimas.

 

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.