ISTORIJA - MŪSŲ LAIKAI
vasario 6, 2017

CŽV melas. Tikrosios Huseino tardymo detalės

CŽV melas. Tikrosios Huseino tardymo detalės

Peaėjus 10 metų nuo Sadamo Huseino nužudymo, buvo išleista CŽV darbuotojo Džono Niksono, kuris tardė Irako lyderį iškart po jo arešto, knyga. Joje amerikiečių žvalgybos pareigūnas tvirtina, kad viskas, ką Vašingtonas pasakoja amerikiečiams apie Huseiną, yra melas. Jis teigia, kad Bagdadas neplanavo karinių veiksmų nei prieš JAV, nei prieš kaimynus, o pas Sadamas faktiškai pasitraukė nuo šalies valdymo. Be to, jis įspėjo apie katastrofiškas valdžios pakeitimo Irake pasekmes.

„Tai įvyko 2003 gruodžio 13 dieną (Huseino areštas), tuo metu aš buvau Irake jau 8 savaites. Ieškojau įkalčių, kurie atvestų mus pas Huseiną ir jo bendrininkus“. – pateikia Niksono žodžius britų Daily Mail.

Tuo metu karas prieš Irako lyderio režimą tęsėsi jau 9 mėnesius.

Amerikiečių kareiviai aptiko barzdotą vyriškį viename iš nedidelių požeminių bunkerių. Būtent Džonas Niksonas, CŽV analitikas, atpažino jame valstybės vadovą pagal tatuiruotę ant kūno ir randą nuo sužeidimo.

Pirmasis mitas. Sadamo antrininkai

Niksono žodžiais, vienas iš mitų bylojo apie tai, kad Huseinas turėjo kelis antrininkus savo saugumo labui.

„Mums tai sukėlė juoką – tiems, kurie dirbo žvalgyboje. Ir aš ėmiau sudarinėti klausimų sąrašą.“ – pasakoja CŽV karininkas.

Antrasis mitas. Ryšiai su teroristais

Per tardymą Sadamas pareiškė, kad „Irakas – tai ne teroristų tauta“. „Mes nesusiję su ben Ladenu ir nekeliame grėsmės kaimynams“ – teigė Irako lyderis.

Apie rugsėjo 11-osios įvykius jis pasakė: „Pasižiūrėkite, kas buvo į tai įtraukti ir iš kokių šalių atvyko teroristai. Saudo Arabija. Egiptas. Iš kur jūs apskritai ištraukėte, kad aš su tuo kažkaip susijęs?“

Dar daugiau. Niksonas teigia, kad iš pradžių Huseinas netgi tikėjo, kad tragedija Niujorke leis sureguliuoti santykius su Amerika, kadangi Vašingtonui galėjo prireikti sąjungininko kovoje su radikalais.

„Kaip smarkiai jis klydo“. – priduria CŽV pareigūnas.

Priminsime, kad po kelių metų, 2006 rugsėjo 9 dieną, JAV Senato žvalgybos komisijos paskelbtoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad Huseinas neturėjo jokių ryšių su al Kaida, kurią įkūrė ben Ladenas.

Be to, ataskaitoje buvo nurodyta, kad Huseinas atmetė ben Ladeno pagalbos prašymą 1995 metais per pilietinį karą Irake.

Trečiasis mitas. Masinio naikinimo ginklas

Be to, Huseinas iškart pabrėžė, kad Bagdadas neturi masinio naikinimo ginklo, dėl kurio jį tada kaltino Amerika.

„Tačiau Amerikos prezidentas pareiškė, kad Irakas norėjo atakuoti jo tėvuką (Bušą vyresnįjį), ir kad jis turi masinio naikinimo ginklą“ – papasakojo arešto dieną buvęs Irako lyderis.

„Mes niekada negalvojome naudotis tokiu ginklu. – tęsė jis. – Tai netgi nebuvo aptarinėjama. Naudoti cheminį ginklą prieš visą pasaulį? Ar yra tokių, kurie tam ryžtųsi?“

Priminsime, kad 2003 vasario 14 Sadamas Huseinas pasirašė įsaką, draudžiantį įvežti ir gaminti masinio naikinimo ginklą, tačiau Vašingtonui tai nepadarė jokio įspūdžio. Jau kovo 18 Bušas iškėlė Huseinui ultimatumą ir pasiūlė savanoriškai palikti šalį per 48 valandas.

Ketvirtas mitas. Žiaurus patėvis

Dar vienas mitas, apie kurį kalbėjo amerikiečių ekspertai, buvo tai, kad Sadamo patėvis patoviai jį mušė. Atseit, būtent tai suformavo būsimą Irako diktatoriaus žiaurumą ir jo siekį užvaldyti masinio naikinimo ginklą.

Tačiau tardymo metu Huseinas pareiškė Niksonui, kad kjo patėvis buvo puikus žmogus, vienas iš geriausių, kokius jis kada nors sutiko.

„Ibrahimas Hasanas, telaimina jį Dievas, patikėdavo man visas paslaptis. Aš buvau jam artimesnis už jo nuosavą sūnų“. – papasakojo nuverstas diktatorius.

Penktasis mitas. Geležiniai gniaužtai

„Mūsų prielaida, kad jis buvo suėmęs šalį į savo geležinius gniaužtus, irgi buvo klaidinga“. – tęsia tardytojas.

Jis teigia, kad suprato tai per tardymą. Huseinas paskutiniais valdymo metais mažai domėjosi tuo, ką aptarinėjo vyriausybė. Faktiškai jis pasišventė savo romanų rašymui ir menkai susigaudė, kas vyksta valstybėje.

Huseinas – amerikiečiams

Džonas Niksonas pateikė frazę, kurią Huseinas adresavo Amerikos vyriausybei: „Jūs suprasite, kad ne taip paprasta valdyti Iraką. Jūs nežinote kalbos, istorijos ir nesuprantate, kaip mes mąstome. Neįmanoma suprasti irakiečių, nežinant mūsų klimato ir mūsų istorijos“.

Versija Bušui

Praėjus kiek laiko po Irako lyderio nužudymo, pokalbyje su prezidentu Bušu Jaunesniuoju, Niksonas pasakojo jau visai kitą asmeninės pažinties su Huseinu istoriją.

„Aš sakiau, kad jis elgėsi kukliai ir savikritiškai, kas ramino pašnekovą. Tačiau po to prezidentas pažvelgė į mane tokiu žvilgsniu, tartum tuojau įsius. Tada aš greitai paaiškinau, kad tikrasis Sadamas buvo sarkastiškas ir išpuikęs sadistas, ir tai nuramino Bušą“ – prisimena tardytojas.

„Kai jau ėjau iš Ovaliojo kabineto, Bušas netikėtai paklausė: „O jis tikrai nepapasakojo, kur laiko savo menzūrėles su juodlige?“ Visi buvę kabinete nusijuokė. Man neatrodė, kad tai juokinga. Amerika neteko tame kare daugiau kaip 4000 kareivių“. – rašė Niksonas. Jis teigia, kad nemėgina pateisinti „negailestingo diktatoriaus“, tačiau jo nuvertimas vargu ar buvo vertas Amerikos kariškių pastangų bei trilijonų dolerių, kurie paskui buvo išleisti Irako atkūrimui.

Pauelo menzūrėlė

Priminsime, kad 2001 metais JAV Valstybės sekretorius Kolinas Pauelas pareiškė, kad sankcijos Irakui neleis Sadamui Huseinui sukurti masinio naikinimo ginklą. Vėliau, kad žodžiai būtų įtikinamesni, jis netgi parodė JTO Generalinėje Asamblėjoje menzūrėlę su biologiniu ginklu, kurį atseit gavo amerikiečių žvalgybininkai Irake. Vėliau tai buvo paneigta.

Šaltinis

Comments are closed.