Bilderbergas-2013

Tarp birželio ir viso pirmojo pusmečio pasaulinių įvykių faktiškai nepastebėtas plačiai publikai liko tradicinis Bilderbergo klubo posėdis. Nors, tiesą sakant, šie posėdžiai visada vyksta už uždarų durų, slaptai ir nesusilaukia jokio ažiotažo žiniasklaidoje.

Šį kartą 140 „bilderbergerių“ susirinko birželio 6-9 dienomis „Grouv“ viešbutyje Hartfordšyro grafystėje, pietryčių Anglijoje. Tarp svečių buvo buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris, kuris iki šiol tebelaikomas vienu iš pasaulinės politikos banginių, įtakingi finansininkai Timotis Gaitneris ir Robertas Rubinas, savo laiku vadovavę JAV finansų ministerijai, TVF vadovė Kristina Lagard, Eurokomisijos pirmininkas Žozė Barozas, Olandijos princesė Beatričė, amerikiečių „vanagas“ Ričardas Perlas, Google direktorių tarybos pirmininkas Erikas Šmitas ir daug kitų žymių politikų, verslininkų, bankininkų. Trumpiau sakant – pasaulinis elitas. Ir klausimai buvo svarstomi atitinkami. Globalinės pandemijos ir kiber-karų grėsmė, interneto kontrolė, JAV užsienio politika, įvykiai Artimuosiuose Rytuose, Afrikos problemos ir dar daug kitų.

Šitas elitinis klubas laikomas pačiu paslaptingiausiu, apie jį prikurta daugybė mitų. Kalbamės su Sisteminės strateginės analizės instituto direktoriumi Andrejumi Fursovu.

-Klubą 1954 metais įsteigė tam, kad būtų kur suderinti įvairius klausimus, iškylančius aristokratų dinastijų aplinkoje. Ir tik vėliau į jį įsiliejo buržuazija. Pirmuoju klubo kuratoriumi buvo aristokratas Bernardas, Olandijos princas, kilęs iš senos vokiečių didikų giminės, kurios ištakos siekia XII amžių. Labai įdomi asmenybė. Manoma, kad būtent jis tapo Džeimso Bondo, anglų rašytojo-žvalgybininko Jano Flemingo, gerai pažinojusio princą, herojaus prototipu. Agentas 007 toks pats galantiškas, narsus, seksualus kaip Bernardas. Mūsų herojus irgi darbavosi žvalgyboje – vokiečių chemijos koncerno IG Farben, kuris tapo matrica visam korporatyviniam XX amžiui. Pagal koncerno žvalgybos modelį buvo kuriamos III Reicho specialiosios tarnybos.

Vėliau Bernardas tarnavo SS karininku, vedė Olandijos princesę Julianą, būsimą karalienę. Per II Pasaulinį karą atliko eilę įvairių delikačių užduočių. Tame tarpe, ne sykį III Reicho vardu mėgino užmegzti ryšius tarp Hitlerio režimo ir britų isteblišmento. Manau, jis palaikė glaudžius ryšius ir su IV Reichu. 1954 metais princas asmeniškai pakvietė pasaulinio elito atstovus į pirmą uždarą susitikimą olandų viešbutyje „Bilderbergas“, kuris ir suteikė vardą vienam iš uždariausių ir prestižiškiausių planetos klubų. Nuo septintojo dešimtmečio klubas prarado savo aristokratiškumą, jame atsirado stambiojo kapitalo atstovų. Princas buvo Klubo siela iki 1975 metų. Dėl skandalingos „Lokhido“ bylos jam teko pasitraukti į šešėlį. „Bilderbergerių“ posėdžiuose jį pakeitė dukra Beatričė, Olandijos karalienė. Ir nors šį balandį ji perdavė sostą sūnui, birželio susitikime ji dalyvavo. Kurgi be jos…

-Konspirologai teigia, kad „bilderbergeriai“ – tai ir yra toji pasaulinė vyriausybė, būtent jie, atseit, sprendžia planetos likimą. Skeptikai gi laiko šituos slaptus posėdžius butaforija. Susirinko sau pasaulio VIP personos, ponios ir ponai, siurbčioja kavutę ar kažką stipresnio ir kalbasi apie šį bei tą, žaidžia sąmokslininkus, kvailina žmones.

-Žinoma tai ne pasaulio vyriausybė. Bet ir priskirti kasmetinius susitikimus už uždarų durų paprastiems pasisėdėjimams negalima. Reikia suprasti, kad Bilderbergo klubas, kaip ir Romos klubas, visa eilė tarptautinių VIP struktūrų – tai fasadinės organizacijos. Čia iš tiesų aptarinėjami ir derinami pasaulinės svarbos klausimai. Tačiau darbotvarkė kuriama visiškai kitose vietose. Ir iš esmės visiškai kiti žmonės. Nors jie gali būti atstovaujami Bilderbergo klube, bet išlieka ne pirmame plane. Asmeniškai man visa tai primena TSKP suvažiavimus, kuriuose klausimai buvo svarstomi pagal iš anksto numatytą scenarijų. Manau, iš 140 „bilderbergerių“ realiai problemas svarsto 20-25 žmonės. Likusieji – tai tik masuotė. Pavyzdžiui, stambiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių atstovai. Jie visada dalyvauja posėdžiuose, bet nieko apie tai nerašo. Iš esmės, jie ten gauna instrukcijas, kaip formuoti informacinę politiką.

Bilderbergo klubas, mano nuomone, turi dvigubą ir prieštaringą funkciją. Iš vienos pusės jis turi pridengti savimi realias struktūras, žymiai mažesnes pagal dalyvių skaičių, kuriose ir formuojama pasaulinė dienotvarkė. Ir tuo pačiu metu Klubas turi pademonstruoti, kad esama tam tikros grupės, kuri valdo globalius pasaulio procesus. Dėl to visi globaliniai klausimai, tame tarpe, susiję su ateitimi, čionai yra aptarinėjami (negaliu teigti, kad sprendžiami). Tai tarsi įstatymo priėmimas trečiuoju skaitymu. Pirmas ir antras skaitymas vyko slaptu režimu. Bilderbergas – uždaras režimas. Paskui ateina Pasaulio Aštuoneto, Dvidešimtuko ir kitų oficialių struktūrų eilė. Tai jau atviras, viešas režimas.

Atkreipkite dėmesį – vos tik paposėdžiavo Klubas, kai toje pačioje Anglijoje prasidėjo Aštuoneto susitikimas.

-Koks čia ryšys?

-Tiesioginis. Sprendžiant pagal nutekėjimus, vienas iš darbotvarkės punktų Bilderberge – karo Sirijoje pratęsimas, tiekiant ginklus prezidento priešininkams. Taip vadinamiems Sirijos opozicionieriams, o realybėje – tarptautinei teroristų gaujai. Bilderbergas baigė posėdį ir „taikdarys“ Obama tučtuojau pareiškė, kad JAV suteiks pagalbą ginklais „sukilėliams“. Pasitelkus išgalvotą pretekstą, kad Asadas, atseit, naudoja cheminį ginklą.

-Tai iš tiesų keistas pareiškimas. Kelis mėnesius Obama laikėsi, aiškiai nenorėjo aštrinti situacijos Sirijoje, atsisakė teikti pagalbą maištininkams. Ir staiga – labą dieną! Duosim ginklų!

-Šeimininkai įsakė! Beje, atkreipkite dėmesį: į slaptą posėdį buvo pakviestas buvęs CŽV vadovas generolas Petreusas, kurį Obama rudenį atstatydino. Buvo tarp dalyvių dar kelios figūros, akivaizdžiai nepalaikančios Obamos. Matyt, kažkuri Pasaulinio Lošimo šeimininkų dalis yra nepatenkinti Obama. Barakas tučtuojau sureagavo, atidavė pagarbą ir įsipareigojo pagelbėti Sirijos „sukilėliams“-teroristams.

Paskui prasidėjo Didžiojo Aštuoneto susitikimas. Jis iš anksto buvo paskelbtas lemtingu. Buvo ištrimituota, kad nuostabusis Vakarų septynetas palauš aštuntą susitikimo narį – Rusiją. Privers, pagaliau, Putiną atsižadėti Asado. Ir tam buvo visos prielaidos. Maža to, prieš susitikimą ir jo metu prieš Putiną organizavo didžiulį psichologinį spaudimą, kad Rusijai būtų įpirštas planas dėl Sirijos, patenkinantis Vakarus. Vien tik paskalos apie prieš daugelį metų pavogtą žiedą ko vertos.

Šios paskalos ne atsitiktinai pasklido būtent tuo momentu. Ganėtinai pigus mėginimas išmušti mūsų prezidentą iš vėžių, apskaičiuotas silpnų nervų prastuoliams. Išeina, kad nieko rimto prieš Putiną neturėjo, jei nepasidrovėjo pigių falsifikacijų. Prie viso to galima pridėti ir Vakarų spaudos nuosprendį, kai Putino ir Obamos susitikimas buvo pavadintas „šaltomis skyrybomis“.

-O dar tas „sensacija“, neva Obama užėmė geriausius rūmus su vienintele sporto sale, o Putinui beliko ledinis ežeras? Vėliau paaiškėjo, kad sporto salė visiems susitikimo dalyviams yra bendra. Ir ne sportas jiems rūpėjo.

-Tuo pat metu buvo paskelbta ir sensacija, kad susitikimo Londone 2009 metais metu JAV spectarnybos klausėsi prezidento Medvedevo. Tai klasikinė spaudimo forma: „Vyručiai, mes jus kontroliuojame!“ irgi pakankamai pigus triukas, kadangi, manau, amerikiečiai visą sau reikalingą informaciją iš Kremliaus gauna iš savo penktosios kolonos Maskvoje, be jokių pasiklausymo įrenginių. Susitikime „nervų priepuolį“ staiga patyrė Kanados premjeras, kuriam toks elgesys tikrai ne pagal rangą. Tačiau Putinas atsilaikė, nepalūžo, skirtingai negu Obama. Sirijos Rusija neišdavė. Neišsipildė ir prognozės, kad „nuostabusis septynetas“ apsieis be Rusijos ir priims savo antisirišką rezoliuciją. Tačiau atsipalaiduoti nevalia. Anglosaksai įsikimba kaip buldogai, ir kol tam buldogui nesulaužysi žandikaulio, tol jie liks į mus įsikibę.

Dėl to rudeniop greičiausiai reikėtų laukti dar didesnio spaudimo Rusijai. Pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Informacinis, finansinis, ekonominis karas, mūsų musulmoniškų regionų destabilizacija…

-Kokius dar pasaulio įvykius siejate su birželyje vykusiu Bilderbergo posėdžiu?

-Neramumus Brazilijoje pagal klasikinį spalvotųjų revoliucijų pavyzdį. Jie netikėtai įsiplieskė neva dėl futbolo, o dabar tęsiasi ir plečiasi jau reikalaujant reformų. Neramumai apėmė jau daugiau kaip šimtą miestų ir galo tam nesimato. O prasidėjo viskas iškart po Klubo posėdžio. Suprantama, „po posėdžio“ visiškai nereiškia „dėl posėdžio“. Tačiau labai jau įtartinas sutapimas. Visai neseniai prognozavau laikraštyje KP: žmogaus iš Argentinos paskyrimas popiežiumi gali reikšti, kad amerikiečiai nusprendė rimtai užsiimti Lotynų Amerika, atsikratyti rimtų nemalonumų, kurių jiems pridarė velionis Čavesas ir kiti kairieji regiono lyderiai. Čia vien tik onkologija pasikliauti negalima, reikia rimtesnių veiksmų. Ir jie, panašu, prasideda. Stambiausioje kontinento valstybėje, kuriai vadovauja kairieji. Be to, Brazilija drauge su Rusija, Indija, Kinija ir PAR sudaro BRIKS. Šitas valstybių blokas rengiasi vykdyti savarankišką politiką. Sutrukdyti šių šalių konsolidaciją, sukurti problemas kiekvienai iš jų – tai visiškai atitinka didžiojo pasaulinio lošimo principus.

-O neramumai Turkijoje? Jie irgi sutapo su Bilderbergo posėdžiu.

-Nesiimu vienareikšmiškai spręsti. Labai nesuprantamas dalykas. Pažįstamas aspirantas turkas grįžo iš Stambulo ir pasakojo, kad tik pirmosiomis dienomis ten buvo rimtas maištas. Dabar viskas palyginti ramu. O jeigu skaitysime Vakarų laikraščius. – teigia aspirantas. – Tai galima pagalvoti, kad Turkijoje – tikras košmaras. Žinoma, ten buvo savų priežasčių, bet viskas labai primena mūsų Chimkų mišką („ekologų“ karas su Maskvos valdžia dėl Chimkų miško, kurį turėjo iškirsti, tiesdami greitkelį į Peterburgą – Versijos). Įvykis galėjo būti panaudotas Erdogano spaudimui, kad šis užimtų griežtesnę poziciją Sirijos atžvilgiu. Tačiau tai tik mano prielaida, ji niekuo nepagrįsta.

Akivaizdu, kad Bilderbergo susitikimo pasekmės neapsiribos neramumais Brazilijoje, mėginimais palaužti Rusiją Sirijos klausimu. Ten buvo svarstoma pasaulio darbotvarkė artimiausiems metams. Lauksime, kaip plėtosis įvykiai.

-Įdomu, kad tarp šio susitikimo dalyvių nebuvo nieko iš Rotšildų ir Rokfelerių.

-Užtat buvo žmonių, glaudžiai susijusių su šiomis legendinėmis Šeimomis – Henris Kisindžeris, kuris bendradarbiauja su Rokfelerių klanu nuo šeštojo dešimtmečio, o nuo Rotšildų atvažiavo Goldmas Sachs pirmininkas Piteris Sazerlendas, vyriausias vykdomasis BP direktorius Robertas Dadlis. Nors, manau, ten būta ir kitų svarbių personų, kurių ryšiai su vienomis ar kitomis turtingiausiomis Šeimomis ne taip krinta į akis.

Reikia pasakyti, kad mes orientuojamės į oficialų Bilderbergo-2013 dalyvių sąrašą, o esama dar ir neoficialaus, neviešo. Taip kad negalima atmesti, kad ir pats Deividas Rokfeleris lankėsi Anglijoje.

-Sprendžiant pagal oficialų sąrašą Klubo tinklapyje, iš Rusijos šiemet niekas nebuvo pakviestas. Nors kitados šiuose „pasaulio galingųjų“ susitikimuose dalyvaudavo ir mūsų plieno magnatas Mordašovas.

-Mordašovas atstovaudavo Švedijai, o ne Rusijai.praeitais metais, sprendžiant pagal oficialius sąrašus, buvo pakviesti Kasparovas, Čiubaisas, buvęs užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas. Tąkart „bilderbergeriai“ svarstė klausimus, susijusius su antrąja Putino kadencija ir jiems prireikė konsultantų. Šįkart neprireikė.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!