AUTORINIAI STRAIPSNIAI
lapkričio 6, 2016

Audrius Nakas: „Po rinkimų tikėtis esminių permainų yra naivu, bet žmonės vis tiek tikisi!..“

Audrius Nakas: „Po rinkimų tikėtis esminių permainų yra naivu, bet žmonės vis tiek tikisi!..“

Apžvelgiant tik ką įvykusius Seimo rinkimus bei porinkiminę situaciją Lietuvoje, praeitos savaitės išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas teigė:

„Dažnai girdžiu kalbant: „kol valdžia bus tokia, tol nieko gero Lietuvoje nebus“. Tie patys aimanavimai prie „konservatorių“ ir prie „socdemų“ valdžios. Žmonės reikalauja permainų tik iš valdžios, tačiau pamiršta, kad esama valdžia tai, viso labo, jų pačių atspindys!.. Valdžia atspindi visuomenę. Juk ne kas kitas, o tie patys rinkėjai, kurie paskui smerkia politikus ar valdžios institucijas, per kiekvienus rinkimus už sisteminius politikus balsuodami, ir suteikia jiems mandatą. Todėl pirmiausia reikėtų pažvelgti į save savikritiškai ir tik po to kažką kaltinti.

Susimąstykime, kas tie nekenčiami „valdžiagyviai“, iš kur jie atsirado? Juk ne iš dangaus į Lietuvą nukrito, ne iš pragaro gelmių išniro. Keista, jog žmonės nesuvokia tokių elementarių dalykų: už ką per rinkimus prabalsavo, ką išsirinko, tokią valdžią ir turi. Seimas – rinkėjų atspindys!..

… Juk patys lietuviai išrenka valdžią, kuri valdo jų gyvenimus, o paskui nuolat skundžiasi, aimanuoja, kad valdžia bloga, kad gyventi Lietuvoje blogai. Mazochizmas – lietuvių nacionalinis bruožas. Kas apskritai gali balsuoti už landsbergistus? Tai reiškia, kad blaivaus proto pas žmones visai nebeliko! Reiškia, kad žmones patys nori gyventi Lietuvoje kuo sunkiau. Paaiškinkit mano durnai galvai: kodėl absoliuti dauguma lietuvių yra nusivylę, nepatenkinti esama valdžia, kiekvieną dieną kaltina valdžią dėl visų blogybių, o atėjus naujiems rinkimams vėl renka tą pačią valdžią?.. Nors nušaukit mane, šito aš nesuprantu!..

… Apie kokius „demokratiškus“ rinkimus Lietuvoje apskritai galime kalbėti, kai žmonėms suteikiama galimybė rinktis tarp LANDSGRYBIŲ ir į juos labai panašių „ančiukų“?!.. Taigi, patiklią liaudį, regis, ir vėl eilinį kartą „išdūrė“!..“, – gan skeptiškai Seimo rinkimų rezultatus įvertino V. Anelauskas.

Na, o šį kartą „Laisvo laikraščio“ skaitytojų dėmesiui pateikiame su Seimu atsisveikinančio parlamentaro Audriaus NAKO vertinimus, įžvalgas, prognozes – kokių permainų šalyje galime tikėtis iš naujosios valdžios, „žaliųjų valstiečių“ galimai drauge su socdemais suformuoto ministrų kabineto, premjeru tapus Sauliui Skverneliui?..

___________________________________

— Kaip vertinate Seimo rinkimų rezultatus bei porinkiminę situaciją Lietuvoje? Kaip žinote, Raudonoji Dalia agitavo balsuoti už permainas, tačiau, ko gero, tikrai ne už tokias, kurių neatneš Tėvynės sąjungos „patriotų“ – konservatorių kregždės?

— Rinkimus vertinu teigiamai. Žinoma, galutiniai Seimo rinkimų rezultatai labiausiai netikėti didžiausiems Lietuvos kenkėjams konservatoriams. Nors ši partija kaip niekas kitas moka versti kailį, atsižvelgdama, iš kur vėjas pučia, tačiau yra nedidelė viltis, kad pagaliau šitai prieš Lietuvą įvykdytų nusikaltimų lyderei kada nors prasidės pabaigos pradžia. Antrasis Seimo rinkimų turas akivaizdžiai patvirtino, kad žmonės balsavo prieš valstybės naikintojus ir skurdo garantus, prieš tuos, kurie daugelį metų ciniškai ir viešai šlapinosi ant Lietuvos ir jos žmonių. Todėl bus labai apmaudu, jeigu „žalieji valstiečiai“ nepateisins tautiečių lūkesčių.

— Kaip galėtumėte pakomentuoti „krizių premjero“ reziumė, konservatnikams gėdingai prapylus rinkimus? „Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Tai gali įveikti tik permainos pačioje Lietuvoje, žmonių generacijose ir vyraujančiame mentalitete“, – sako Andrius Kubilius. Kodėl „atsinaujinusios“ Tėvynės sąjungos plačiai išreklamuotas „gelbėjimo planas Lietuvai“ nesudomino rinkėjų?..

— Tokius „krizių premjero“ Andriaus Kubiliaus žodžius reikia taikyti visai prosovietinei konservatorių partijai. Tai partija, kuri siekė ir pasiekė, kad Lietuvoje 100-ui metų įslaptinti prieš Lietuvos valstybę veikę, Lietuvos nepriklausomybę trypę ir iki šiol trypiantys KGB’istai. Taip ir pakomentuočiau.

Manau, jei ne itin primityvus rinkimų rezultatų klastojimas pirmajame Seimo rinkimų ture, kai fantastiškai „strigo“ kompiuteriai, konservatoriai būtų surinkę gerokai mažiau balsų, negu turi dabar. Bet čia tiktai mano prielaida. Galbūt niekas nieko ir neklastojo, tiktai VRK kompiuterinė duomenų sistema nežinia kodėl „strigo“?..

— Ką manote apie Seimo rinkimus triuškinančiai laimėjusios R. Karbauskio – S. Skvernelio „žaliuosius valstiečius“?.. Turbūt labai jau naivu būtų tikėtis esminių permainų tiek šalies vidaus, tiek ir užsienio politikoje, labai tikėtina, socdemams ir „žaliesiems valstiečiams“ suformavus naują ministrų kabinetą, premjeru tapus buvusiam, liaudiškai tariant, „mentui“ Sauliui Skverneliui?

— Taip, po Seimo rinkimų tikėtis esminių permainų iš tiesų yra naivu, bet žmonės vis tiek tikisi!.. Iš kitos pusės, galima pasakyti drąsiai, jau po dviejų–trijų mėnesių bus visiškai aišku, ar „žalieji valstiečiai“ iš tiesų imasi esminių permainų, ar tai tik muilo burbulas. Pirmiausia, būtent „žalieji valstiečiai“ dabar turi visas galimybes sutvarkyti antikonstitucinį rinkimų įstatymą, kuriuo vadovaujantis jau 7 kartus iš eilės Seimas išrenkamas NETEISĖTAI. Noriu tikėti, kad „žalieji valstiečiai“ neapsimetinės kvaileliais, kaip iki šiol darė visi jų pirmtakai, vaizduodami, kad nesupranta, kas parašyta Konstitucijos 55 straipsnyje.

Nauji valdantieji dabar turi visas galimybes pagaliau padaryti taip, kad atsirastų Ypatingojo (visuomeninio) prokuroro institucija, ką iki šiol blokavo visi buvę valdantieji, tačiau be ko jokie teigiami postūmiai, skurdo mažinimas ar emigracijos sustabdymas yra neįmanomi. Nauji valdantieji turi puikias galimybes imti ir įgyvendinti taip reikalingą teismų reformą.

Žinoma, būtina peržvelgti ir svarbesnius mega projektus (tarkim, suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independnce“ Klaipėdoje ar banko „Snoras“ sunaikinimą), už kuriuos Lietuva iki šios dienos atsiskaito per neaiškius ofšorus ir t. t.

— „Žaliųjų valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvardijo kelis dabartinius ministrus, kurie galėtų būti ir būsimoje Vyriausybėje: „Aš įsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, nekiltų abejonių dėl užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kompetencijos ir galimybių toliau vykdyti šias pareigas“. Tai reiškia, jog ir toliau Lietuvos užsienio politika bus grindžiama „Dėdulės“ V. Landsbergio paranoja „rusai puola“, ir toliau dėl visų pasaulio bėdų bus kaltinama „teroristinė“ valstybės Rusija?

— Toks „žaliųjų valstiečių“ pasirinkimas – Lino Linkevičiaus galimas paskyrimas į vieną svarbiausių valstybės postų net nekomentuotinas. Jei iš tiesų paskirs L.Linkevičių užsienio reikalų ministru, tai reikš, kad Lietuva ir toliau neturės jokios savarankiškos užsienio politikos, o tai yra labai blogai. Valstybė be užsienio politikos, taip kaip yra dabar, nėra valstybė. Norisi tikėti, kad „žalieji valstiečiai“ į šį labai svarbų postą ras deramą kandidatūrą…

— Netrukus teks atsisveikinti su Seimu – kokiomis mintimis paliekate šią valdžios instituciją? Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms? Parlamentinio darbo patirtis – kuo gali pasitarnauti Audriui Nakui?

— Nesu politikas, tikrąja to žodžio prasme, tai išties nelengvas užsiėmimas. Tiesą sakant, visoje Lietuvoje nėra daug tikrų politikų. Ar aš juo tapsiu ateityje, tikrai nežinau, dabar apie tai negalvoju. Tačiau man labai naudinga buvo pamatyti viską iš vidaus ir suprasti, kad Seimas, deja, iki šiol tebuvo ir iki šios dienos tėra daugiau savivaldos lygio institucija, pernelyg žmonių sureikšminama. Pamačiau iš arti, kaip gaminamos užsakomosios politinės SRUTOS, kaip svarbūs suinteresuotoms grupėms klausimai tarsi nepastebimai prastumiami (pavyzdžiui, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas), o didžioji dalis laiko skiriama niekniekiams.

Tokios spalvingos beprasmybės šou, kuriame man teko pabūti, nėra įmanoma pamatyti per televizorių ekranus ar skaitant spaudą. Čia kaip teatre – tik nuėjus į spektaklį galima jį pajausti tokį, koks jis yra. Spektaklio dvasios žodžiu neperpasakosi, video formatu esmės neatskleisi, tai įmanoma pajausti tik stebint jį teatre. Tuo teatras ir Seimas labai panašūs, su savo aistrom, juokais, pykčiais, klastom ir visais kitais gyvenimiškais dalykais. Tokios įspūdingos puokštės skirtingų ir tuo pačiu suvienodėjusių personažų vienoje vietoje, kiek jų buvo Seime, man dar niekur neteko matyti. Puiki, tiesiog unikali masuotė. Tai sakau nieko nenorėdamas įžeisti, tiesiog tokia Seimo realybė, žvelgiant iš vidaus.

Pasakyčiau dar ir taip: būdamas Seime jaučiausi tarsi patekęs į pačią tikriausią virtualią realybę, atrodytų, mažai ką bendra turinčią su realiu Lietuvos žmonių gyvenimu ir jų bėdomis. Nors iš kitos pusės, paėmus kiekvieną atskirai, kol jie nevirsta viena klampia mase, ten didelė dalis protingų, normalių žmonių. Žodžiu, man susidarė įspūdis labai nevienareikšmiškas.

Aš nuoširdžiai linkiu, kad naujasis Seimas taptų svarbiausia ir gerbiama šalies institucija, o ne būtų butaforinė įstaiga, kaip tai buvo iki šiol. Kad kiekvienas naujasis Seimo narys, bent jau tas, kuris tai sugeba, išliktų savimi ir nepasiduotų jokioms įtakoms. Jei taip atsitiktų, tai būtų geriausia, ką galima palinkėti mums visiems!..

— Kokia veikla ketinate užsiimti dabar? Tebebūsite aktyvus pilietis – visuomenininkas, bebaimis kovotojas su politine korupcija? Dalyvausite kokioje nors partinėje veikloje ar pasuksite „į šoną“ nuo politikos?..

— Tuo, kuo iki šiol užsiėmiau, tuo užsiimsiu ir toliau, niekas nesikeičia. Mano taikiklyje ir toliau bus valatkodelfiniai konservuoti kolaborantai, parazitai, aktyviai naikinantys Lietuvos valstybingumą, kurio jau ne taip daug ir beliko!..

Manau, jei naujieji valdantieji, jeigu jie tikrai tokiais taps ir nebus marionetės, tikrai neblefuos ir norės įgyvendinti tai, apie ką mes kabėjome, jiems bus itin svarbi kuo platesnė visuomenės parama.

Norisi tikėti, kad taip ir bus, nes tiesiog kitos alternatyvos turbūt ir nėra – tik visų bendras darbas duos galimybę šitai valstybei tapti tokia, apie kokią mes svajojome Sąjūdžio pradžioje.

Labai, labai noriu, kad ateityje Lietuvos Respublikos Prezidentas nebūtų pigi parodija, kaip tai yra dabar, kad Seimas nebūtų tik smėlio dėžė, skirta daugiau vaikučiams pažaisti, kaip yra dabar, o tikrieji mūsų valstybės valdytojai – už Seimo sienų – netgi matomi, nežinomi rinkėjams!..

Labai norisi, kad toks nedidelis ir gražus Pabaltijo kraštas ir jo žmonės išliktų. Nežinau, ar tai beįmanoma, bet kodėl gi nepasvajojus?..

— Dėkoju už pokalbį.

Parengė Juozas IVANAUSKAS

Šaltinis

Comments are closed.