Atvirkščias Lendlizas

Anaiptol ne visi žino, kad tokios Amerikos kompanijos, kaip pavyzdžiui, Otis arba American Express per II Pasaulinį karą investavo milžiniškas sumas į… nacių Vokietijos vystymą. Nors šių kompanijų indėlis, lyginant su kitomis kompanijomis, atrodo juokingai. Dešimtys milijonų dolerių – štai tos sumos, kurios nukeliavo į III Reichą iš Rokfelerių, Rotšildų ir Diuponų kompanijų. Apie jas ir pakalbėsime.

Tai tik verslas, nieko asmeniško

Pasakojimą pradėti vertėtų tikriausiai nuo kertinio prekybos su priešu akmens – Tarptautinių atsiskaitymų banko (šiais laikais tai TVF ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir vystymo banko pagalbinis organas Europoje). TAB buvo įkurtas 1930 metais, tarp įkūrėjų buvo Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos centriniai bankai, trys privatūs bankai iš Amerikos ir privatūs Japonijos bankai.

Vykstant kariniams veiksmams Europoje, TAB akumuliavo ir pervedė Reichsbankui didžiąją dalį vokiečių okupuotų šalių aukso atsargų. Tų šalių finansininkams galvoje netilpo, kad vokiečiai ir sąjungininkai gali darbuotis išvien, dėl to naiviai mėgino pervesti savo kapitalus į Vakarų bankus per TAB.

Be to, nuo 1942 metų Reichsbanke pradėtos deponuoti vertybės, rekvizuotos iš žydų. Aukso dirbiniai – monokliai, akinių rėmai, laikrodžiai, portcigarai ir dantų karūnėlės – viskas, ką „parūpindavo“ gestapas, buvo perlydoma į 20 kilogramų lydinius ir siunčiama į TAB. Iš viso tokiu būdu buvo gauta aukso bendrai 378 mln$ sumai.

Kalbant apie transnacionalines korporacijas, tai pirmenybė bendradarbiaujant su naciais teko kompanijai Standart Oil of New Jersey, kurios degalinėse Esso jūs galbūt ir šiandien pilatės benziną. Ši kompanija padėjo tiek pastangų Hitleriui paremti, kad kartais galima susipainioti, kam iš tikrųjų dirbo Rokfeleriai, kuriems priklausė ši korporacija.

Riedučiai kuro taupymui

Pavyzdžiu gali pasitarnauti patentas tetraetilui, aviacinio kuro komponentui. Patentą valdė Standard Oil Co. of New Jersey. Visa ironija slypi tame, kad britų karinės oro pajėgos, atskaičiuodamos autorinius pinigus už patentą britų firmai Ethyl, faktiškai pylė kurą vokiečių lėktuvams, bombarduojantiems Londoną. Juk Ethul čia pat deponuodavo gautus pinigus į vokiečių koncerno InteressenGemeinschaft Farbenindustrie AG bankus.

Tačiau svarbiausias Standart Oil bendradarbiavimas su priešu vyko prekybos nafta srityje. Kompanijos tanklaiviai su neutralios Panamos vėliava (apeinant britų blokadą) tūkstančiais barelių vežė naftą į ispanų Kanarų salas, kur ji buvo perpumpuojama į vokiečių tanklaivius, plaukiančius į Hamburgą. Dar daugiau, amerikietiškas dyzelinas tiesiog ten pat buvo pilamas į vokiečių povandeninius laivus, kurios tuojau pat leisdavosi į medžioklę Atlanto vandenyne.

Visa tai atrodė itin keistai degalų deficito Amerikos kariuomenėje fone. Tuo metu kai JAV generalinis štabas visiškai rimtai svarstė ar neaprūpinus kareivių riedučiais – kad susitaupytų kuro – Standart Oil tiekė vokiečiams naftos daugiau negu Amerikai. Įdomu, beje, kad didžioji dalis perdirbtos amerikietiškos naftos atiteko Vermachto kareivių permetimui į Rytų frontą.

1942 metais įsiplieskė nedidelis skandalas: Standart Oil tyčia sumažino metanolo tiekimą JAV armijai. Metanolas buvo naudojamas kaip degalai, taip pat tepalų gamybai (reikalingų aviacijai, skrendant dideliuose aukščiuose), bei gaminant sintetinį kaučiuką. Ir, pagaliau, 1943 metais Rokfeleriai okupuotai Prancūzijai pardavė 25 000 tonų amonio sulfato (sprogmenų komponentas) ir 10 000 tonų medvilnės, nežiūrint į tai, kad šių prekių trūkumas buvo aštriai jaučiamas Amerikoje.

Ryšiai su naciais

Gana įdomi buvo ir amerikiečių kompanijos ITT (International Telephone and Telegraph) veikla per II Pasaulinį karą. Jos direktoriais buvo Valteris Šelenbergas (Reicho žvalgybos politinės tarnybos viršininkas) ir brigadenfiureris Kurtas fon Šrioderis. 1938 metais ši kompanija įsigijo 28% firmos Focke-Wulf akcijų, įnešdama juntamą indėlį į oro antskrydžius prieš Britaniją.

Tačiau akcijų pirkimu ITT pagalba naciams neapsiribojo. Įstojus į karą Amerikai, kompanija sudarė su vokiečiais stambų kontraktą gaminti komutatoriams, telefono aparatams, oro žvalgybos sistemoms, radiolokacinei aparatūrai ir sprogdikliams artilerijos sviediniams (30 000 vnt per mėnesį). Be to, ITT tiekė gatavas detales raketoms „Fau“, kuriomis buvo apšaudomas Londonas, taip pat aukšto dažnio radijo įrangą ir aparatūrą, skirtą kariniams ryšiams.

Telefono, telegrafo ir teletaipo ryšys tarp Lotynų Amerikos ir Ašies valstybių – irgi ITT rankų darbas. Situacija kartais susiklostydavo kaip trečiarūšiame šnipų filme: amerikiečių žvalgybos duomenys, perduodami per ITT kanalus, atsidurdavo Berlyne ir Romoje greičiau nei Vašingtone. Marazmas sustiprėjo, kai 1944 metais su šios korporacijos pagalba speciali nacių saugumo tarnybos grupė sugebėjo atskleisti šifrą, kurį naudojo amerikiečiai diplomatiniame susirašinėjime ir sukurti radijo pasiklausymo tarnybą anglų ir amerikiečių pajėgoms laipinantis Prancūzijoje. Tuo pat metu ITT įnešė didelį indėlį į išsilaipinančių pajėgų ryšių užtikrinimą. Įdomius dalykus karo metais išdirbinėjo ir koncernas SKF – stambiausias pasaulyje guolių gamintojas, kurio produkcijos esama, greičiausiai ir jūsų automobilyje.

Tuo metu, kai didžiulės guolių partijos (daugiau kaip 600 000 per metus) buvo siunčiamos per Lotynų Ameriką naciams, Curtiss-Wright aviation corporation, gaminusi variklius amerikiečių karinėms oro pajėgoms, ilgą laiką apskritai negaudavo iš SKF guolių. Prat & Whitney – dar vienas aviacinių variklių gamintojas dėl guolių tiekimo iš SKF pertrūkių buvo irgi priverstas sumažinti gamybos apimtis.

Dėl susidėvėjusių detalių lėktuvai patirdavo avarijas, žūdavo žmonės, dalis naujų mašinų apskritai negalėjo pakilti į orą, tačiau SKF domino tik pelnas, o vokiečiai mokėjo daugiau.

Kai 1943 metų spalio 14 JAV aviacijos vadas generolas Henris Arnoldas įsakė surengti antskrydį prieš SKF guolių fabriką vokiečių Švainfurte, priešas kažkokiu būdu sužinojo apie operaciją ir sugebėjo parengti gynybą, dėl ko buvo numušta 60 amerikiečių lėktuvų. Spalio 19 dieną Arnoldas tiesiai šviesiai pareiškė Londono News Chronicle: „Jie nebūtų galėję suorganizuoti gynybos, jei nebūtų įspėti iš anksto“. Kas įspėjo vokišką filialą, spėlioti nėra reikalo.

Naikintuvas fiureriui

Puikiausiai su priešais prekiavo ir kompanija Ford. 1940 metais ji liovėsi gaminti aviacinius variklius anglų lėktuvams Hawker Hurricane bei Supermarine Spitfire ir permetė išsilaisvinusius gamybinius pajėgumus gaminti 5 tonų sunkvežimius vokiečių kariuomenei, pristatomiems per filialą Prancūzijoje. Tas pats fabrikas Puasi mieste pilnu pajėgumu gamino vermachtui aviacijos variklius (tuo pat metu, kai automobilių variklių tiekimas anglams buvo sumažintas) ir ištisą paletę mašinų. Padangos, gaminamos Fordo, irgi keliavo daugiausia į Reichą, nežiūrint į tai, kad jų labai trūko Amerikos armijai.

General Motors, kuriai priklausė Opel, gamyklos Vokietijoje visu pajėgumu gamino šarvuotą techniką fiureriui. Apie 50% variklių bombonešiams Junkers-88 buvo pagaminta būtent Opel gamyklose, o 1943 metais vokiškas General Motors filialas sukūrė ir pradėjo gaminti motorus lėktuvams Messerschmitt-262 – pirmiesiems reaktyviniams naikintuvams.

Kita pasaulinio masto kompanija – IBM, patrigubinusi savo kapitalą per II Pasaulinį karą, solidžią šių pinigų dalį užsidirbo visiškai ne amerikietiška valiuta. Tiekiamos per vokišką filialą skaičiavimo mašinos leido naciams per trumpą laikotarpį atlikti gyventojų surašymą okupuotose šalyse ir nustatyti žmonių, kuriuos reikia areštuoti, skaičių (aparatūra kryžminės analizės metodu padėjo išaiškinti netgi tuos žydus, kurie jau kelias kartas rūpestingai slėpė savo kilmę).

Dar daugiau – mašinomis, atsarginėmis dalimis ir specialiu popieriumi kompanija aprūpino koncentracijos stovyklas. Šiandien apskritai sunku atrasti amerikietišką kompaniją, kuri vienaip ar kitaip nevarė savo versliuko su naciais per II Pasaulinį karą. Skusdamiesi Gillette skustuvu, gurkšnodami Coca-Cola ir mėgaudamiesi Warner Bros filmukais, prisiminkite, kad už visas šias gėrybes turite būti dėkingi be kita ko ir Hitleriui, dosniai mokėjusiam amerikiečių kompanijoms už paramą…

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!