Ar žinote, kas toks yra Johnas Draperis? Kaip su švilpuku nulauždavo telefoninius tinklus, o pats Jobsas teigė, kad jei ne ši išskirtinė asmenybė, turbūt nebūtų ir pačios „Apple“

Tikriausiai visi žino, kas įkūrė „Apple“ – centrinės asmenybės kompanijos istorijoje visada buvo Steve’as Jobsas ir Steve’as Wozniakas. Bet ar žinote Johno Draperio vardą? Jis kadaise švilpuku apgaudavo telefonų tinklus, vėliau sukūrė dokumentų kūrimo ir redagavimo programą ir net kelis kartus sėdėjo kalėjime. Draperis iki šiol laikomas vienu pirmųjų hakerių, o Jobsas teigė, kad be jo kūrinių turbūt nebūtų ir „Apple“.

Dabar hakeriai stengiasi įsilaužti į kompiuterių tinklus, pagrobti jautrią informaciją, užvaldyti sistemas ir reikalauti išpirkos. Tačiau kadaise, septintojo dešimtmečio pradžioje jie buvo labiau susidomėję telefonų tinklais. Jie stengdavosi apgauti telekomunikacijų kompanijų sistemas, kad galėtų skambinti į tolimas šalis visiškai nemokamai. Dažnai – dėl sportinio intereso.

Johnas Draperis buvo vienas iš tokių žmonių. Jis nuo pat vaikystės domėjosi radijo sistemomis bei telefonu. Kai pradėjo bandyti įvairiais būdais apgauti telekomunikacijų kompanijas jis susipažino su grupe aklų hakerių, kurie turėjo nemažai žinių. Draperis tuo metu buvo tik labai jaunas paauglys. Vienas iš naujųjų Draperio draugų turėjo puikią klausą – vien paklausęs galėjo pasakyti girdimo garso dažnį. Telekomunikacijų kompanijų darbuotojai turėjo specialius įtaisus, kurie į linijas paleisdavo tam tikro dažnio akustinius signalus, kurie leisdavo šiomis linijomis naudotis nemokamai – sistema persijungdavo iš vartotojo į operatoriaus režimą. Taigi, hakeriams tereikėjo atkartoti šį toną, kad galėtų skambinti kur tik panorėję visiškai nemokamai.

Aklasis Draperio draugas padėjo hakerių grupei išbandyti įvairius skirtingus garsus, ieškant to tobulo tono, kuris tarsi atvertų prieigą prie telefono linijų. Į hakerių rankas pateko ir sausų pusryčių „Cap’n Crunch“ dėžutėje tuo metu rastas švilpukas. Pasirodo, jis skleidė tobulą 2600 Hz toną, kuris ir tapo raktu į tolimus skambučius. Atradimas Draperį tiesiog užvedė. Jis pastebėjo, kad šiuo tonu būdavo atveriamos tik kai kurios linijos – kitoms reikėjo kitokio dažnio akustinio signalo. Todėl Draperis ėmėsi gaminti vadinamąsias „mėlynąsias dėžutes“ – elektroninius prietaisus, skleidusius reguliuojamo dažnio garsus.

Tuo metu apie Draperio šutvę išgirdo ir Steve’as Jobsas bei Steve’as Wozniakas. Jobsas žavėjosi Draperio protu – „nemanau, kad būtų atsiradęs „Apple“ kompiuteris, jei nebūtų buvę mėlynųjų dėžučių“ – taip kartą prasitarė Jobsas. Tačiau pats Draperis pateko į kalėjimą – po kelis mėnesius už savo darbelius jis atsėdėjo 1976 ir 1978 metais. Išėjęs jis parašė dokumentų redagavimo programą, kurią naudojo „Apple“, o vėliau – ir IBM.

Draperis visą savo gyvenimą buvo neeilinė asmenybė. Nors iš savo programavimo gabumų jis galėjo susikrauti didžiulius turtus, jis būdamas 47 metų amžiaus pasinėrė į reivo kultūrą – lengvus narkotikus, vakarėlius, šokius didžiulėje minioje nesibaigiančiuose festivaliuose. Tam, kad užsidirbtų pinigų, Draperis rašė smulkias programas ir kūrė tinklapius. Na, o pernai pradėjo ryškėti ir dar kitoks paveikslas – Draperis galimai seksualiai priekabiavo prie kolegų ir net iš jo interviu ėmusių žurnalistų. Pats hakeris neigia tik dalį šių kaltinimų, o kitus teisina – juk jis tik užsiiminėjo chiropraktika ir masažais.

Visgi, švilpukas iki šiol yra vienas iš hakerių simbolių. Sunku patikėti, kad kažkada toks paprastas daiktas leido įsilaužti į apskritai kokius nors tinklus. Tačiau ir hakeriai buvo neeiliniai – iš savo veiklos jie negavo beveik jokios naudos.

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!