SĄMOKSLO ABC
rugpjūčio 3, 2016

Ar gėda tikėti sąmokslo teorijomis?

Ar gėda tikėti sąmokslo teorijomis?

Kodėl padorioje draugijoje nepriimta tikėti sąmokslo teorijomis? Ogi dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mokslas neaptarinėja viso to, kas atkirsta Okamo skustuvu.

Okamo skustuvas – tai instrumentas, skirtas greitam hipotezių patikrinimui. Jis reikalauja atkirsti visas pernelyg sudėtingas detales, kurios aiškina kokį nors fenomeną. Kitaip sakant, jeigu, pavyzdžiui, Egipto piramidžių atsiradimą galima paaiškinti žmogaus rankų darbu, tai nebėra jokio reikalo mėginti ieškoti ten kokių nors nežemiškos civilizacijos pėdsakų.

Okamo skustuvas nėra absoliutus principas, tai būdas sutaupyti atliekant tyrimus ir eksperimentus. Galima kiek tik nori ieškoti reptiloidų pėdsakų piramidėse, tačiau egzistuoja 99,99% tikimybė, kad ten bus aptikti tik senovės egiptiečių pėdsakai. Tai pati akivaizdžiausia hipotezė.

Okamo skustuvas lemia hipotezių tikrinimo tvarką, eiliškumą. Dėl to, jeigu neradome egiptiečių piramidėse bei surandame pėdsakus tų, kurie yra garantuotai ne egiptiečiai, privalome paskelbti „egiptietišką“ teoriją klaidinga ir imtis nagrinėti sekančią hipotezę, kuris turi minimumą atliekamų, į bendrą vaizdą neįsipaišančių detalių. Viskas daroma būtent tokia tvarka ir jokiais būdais ne kitokia. Nuo egiptiečių pereiname prie šumerų, asirų, hetitų. Paskui – istorijos falsifikatoriai žydai, rusai, anglai. Ir kažkur pačiame sąrašo gale glaudžiasi reptiloidai ir ateiviai.

Tai štai, sąmokslo teorija politikoje yra kaip tik tai, ką atkerta Okamo skustuvas.

Tačiau politika turi vieną didžiulį skirtumą, lyginant su mokslu ir dėl to joje Okamo skustuvo principo naudoti neįmanoma. Kodėl šio principo naudojimas gamtos moksluose yra efektyvus 99 procentais? Todėl, kad mokslo fenomenus lemia natūralios priežastys ir gamtos mokslams tos priežastys yra fundamentalios.

Tuo tarpu politikoje mes natūralia įvykių priežastimi laikome žmonių – tautos, organizuotų grupių, politikų, verslininkų troškimus. Vadinasi, jeigu kažkas atsitinka žmonių pasaulyje, mes užduodame klausimą: „Kam tai naudinga?“ Ir jeigu tarp įvykio dalyvių nerandame akivaizdaus beneficiaro, naudos gavėjo, tenka kelti prielaidą, kad egzistuoja dar ir neregimi, nesiafišuojantys įvykių dalyviai, turintys savų interesų.

Stop. Bet juk tai jau sąmokslo teorija, apie kurią nepriimta kalbėti!

Tačiau tai Okamo skustuvo metodo nepažeidžia. Mes tik greičiau peršokame prie kitos hipotezės, negu tai daroma gamtos moksluose. Kodėl? Todėl, kad įvykiai irgi greitai keičiasi, sunku paskui juos suspėti.

Vienas svarbiausių Ukrainos Maidano sėkmės faktorių kaip tik buvo sąmokslo teorijos neigimas. Prisiminime, kaip garsiai iš visų ruporų skambėjo žodžiai apie tai, kad viskas, kas vyksta – vyksta dėka žmonių lūkesčių. „Mes pavargome nuo korupcijos“, „Mes daugiau nenorime kęsti korumpuoto prezidento“, „Mes norime į ES ir geresnio gyvenimo“.

Aš jų tada klausinėjau: o nieko, kad 2012 metais Ukraina pademonstravo patį aukščiausią tarp visų buvusių tarybinių respublikų BNP augimą ir užėmė 4 vietą pagal pajamas vienam gyventojui? O jie vis kartojo: „Mes pavargome. Šalin prezidentą. Į Europą“. Po šitokių dalykų racionaliai mąstantis žmogus tikrai atmes natūralių priežasčių hipotezę ir jam užgims dvi kitos: arba tai keista žmonių degradacija, arba kažkas paslapčia jais manipuliuoja.

Tačiau į propagandą, kaip mes dabar žinome, buvo investuoti didžiuliai pinigai. Kažkokie nekvaili žmonės pasirūpino ir tuo, kad racionalus žmogus pirmiausiai ims gėdintis sąmokslo teorijų ir jam beliks tik patikėti staugiančia minia. Prisiminkite, kaip tada visus, kurie bandė išsiaiškinti kas vyksta, garsiai užčiaupdavo garsiu rėkimu ir užplepėjimu. Buvo laikoma nepadoru ieškoti priežasčių, o padoru – solidarizuotis su revoliucionieriais.

Tai kaip gi mums žvelgti į sąmokslo teoriją? Reikia paprasčiausiai prisiminti, kad Okamo skustuvas – tai viso labo hipotezių nagrinėjimo tvarka ir eiliškumas. Visada reikia pradėti nuo pačios paprasčiausios iš visų natūralių priežasčių. Jeigu matome, kad natūralios priežastys negali sukelti tų įvykių, kurie vyksta, iškart pereiname prie sekančios hipotezės. Nėra taip svarbu – esama joje sąmokslo, ar ne. Svarbiausia, kad hipotezė kiek galima daugiau atitiktų tiesą.

Okamo skustuvo principas kaip ir anksčiau skatina mus nenagrinėti (bent jau iškart) neaiškių jėgų, įvairiausių masonų, dėl vienos labai paprastos priežasties: iš pradžių reikia išnagrinėti realias jėgas – valstybes, finansinius sluoksnius. Tas, kurios aiškiai veikia pasaulyje.

Galimas analizės algoritmas:

1. Ar susidaro įspūdis, kad žmonės veikia savo valia?

2. Jeigu ne, tai kam vykstantys įvykiai naudingi, kas juos gali finansuoti?

Yra begalė pavyzdžių istorijoje, kai sąmokslo teorijų šalininkai pasirodydavo esą teisūs.

Šaltinis

Comments are closed.