Apklausos ir smegenų plovimas

Apklausos

Sąmokslas būtų ne toks efektyvus, jei neegzistuotų viena svarbiausių bendradarbiavimo formų tarp įstaigų, kurias kontroliuoja Bilderbergo klubas ir valstybinės politikos. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos ir ta didžiulė apgaulė, kuria Bilderbergo klubas užsiima pastaruosius 50 metų, padaro visą šią operaciją teisėta visuomenės akyse. Būtent šios kompanijos formuoja visuomenės nuomonę taip, kaip reikalinga sąmokslininkams. Dauguma apklausų, kurias atlieka stambioji žiniasklaida (CBS, NBC, ABC, CNN, „Fox“, laikraščiai «The New York Times», «The Washington Post», «The Financial Times», «The Wall Street Journal», žurnalai «Time», «Newsweek» (visi jie priklauso Bilderbergo klubui) iš tikrųjų yra koordinuojamos Nacionalinio visuomenės nuomonės tyrimo centro, kur sukurtas psichologinis šablonas visoms ir kiekvienai valstybei pasaulyje.

Aktyviausiai Bilderbergas naudoja dvi priemones: „Gallup“ ( apklausų metodika, pavadinta kūrėjo, amerikiečių statistiko Džordžo Gelapo vardu, ją dažniausiai naudoja stambioji žiniasklaida tam, kad kaip teigiama, atspindėtų visuomenės nuomonę ir monitoringo sistemą, kurią sukūrė Jankelovičius, Skelis ir Vaitas. Danielius Jankelovičius pasisėmė šią idėją ir Džono Neisbito knygos „Ataskaita apie tendencijas“ („Trend Report“), kurią užsakė Romos klubas, viena iš Bilderbergo atšakų, kurios nariams priklauso Gorbačiovas, Ispanijos karališkoji šeima, Olandijos karalienė Beatričė, Belgijos princas ir Chuanas Luisas Sebrianas iš PRISA grupės. Tais tas pats didžiulis aparatas, kuris pavertė daugumą amerikiečių, niekad anksčiau negirdėjusių apie Sadamą Huseiną ir miglotai įsivaizdavusių, kad Irakas yra kažkur Artimuosiuose Rytuose, žmonėmis, trokštančiais jo kraujo ir reikalaujančiais išnaikinti irakiečius kaip naciją.

Dauguma mūsų nesupranta, kad „daug kas iš to, ką skaitome laikraščiuose ar matome per TV, iš pradžių yra perfiltruojama visuomenės nuomonių tyrimo kompanijų, – tvirtina Džonas Kolemanas, buvęs MI 6 agentas, knygoje „Sąmokslininkų hierarchija: Komiteto 300 istorija („Conspirators Hierarchy: The Story of the Committee of 300″). – Mes matome tiktai tą, ką, kaip mano visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos, mes turime matyti. Tai vadinama „visuomenės nuomonės formavimu“. Visa tokio socialinio apdorojimo esmė yra ta, kad reikia sužinoti, kaip visuomenė reaguoja į politines direktyvas, nuleistas žemyn iš Bilderbergo klubo. Jas vadina „tikslinėmis gyventojų grupėmis“, o apklausos įvertina „pasipriešinimo tam, kas pasirodo naujienose, laipsnį“. – daro išvadą Kolemanas. Visa tai yra dalis sąmonės apdorojimo, kurį kruopščiai suprojektavo Tavistoke, proceso, kurį techniškai apibūdina kaip „pranešimai, pasiekiantys suvokimo organus tų asmenų, kuriems reikia padaryti įtaką“.

„Šiandien žmonės laiko save gerai informuotais, bet neįsivaizduoja, kad nuomonės, kurias jie laiko savomis, faktiškai yra sukurtos Amerikos tyrimų institutuose ir centruose, ir nė vienas iš mūsų nėra laisvas turėti savos nuomonės tame informacijos sraute, kurį užverčia mums ant galvų žiniasklaida ir visuomenės nuomonių tyrimų kompanijos“. – rašo Kolemanas. Vienas tokių centrų yra, pavyzdžiui, Analitinė tyrimų korporacija, įsikūrusi Makline, Virdžinijos valstijoje. Įkurta 1948 metais, ji tapo Džono Hopkinso universiteto padaliniu ir perėjo Bilderbergo klubo kontrolėn. Korporacija dalyvavo beik šešiuose šimtuose projektų, įskaitant juodaodžių integraciją į armiją, taktinio branduolinio ginklo panaudojimo ir gyventojų kontrolės programas, taip pat kituose tyrimuose su išsišakojusiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Sausumos mūšių laikotarpyje tarp 1605-1918 metų analizė ir jos rezultatų panaudojimas šiandieniniuose karuose“.

Ši organizacija glaudžiai susijusi su korporacija „Rand“ ir daugeliu kitų panašių įstaigų (1). „Rand“ yra svarbus idėjinis CŽV centras, susijęs su Tavistoku (2). Visos ir kiekviena iš šių organizacijų, tiek valstybinių, tiek privačių, susijusios tarpusavyje ir yra dalis gigantiško ir visur esančio sąmokslo, kurio epicentras – visagalis ir superslaptas Bilderbergo klubas bei jo filialas smegenims plauti – Tavistoko žmogiškųjų santykių institutas. Vienas pirmųjų Tavistoko tyrimų, atliktas 1921 metais, vadovaujant Britų psichologinio karo biurui, buvo susijęs su pokarinės neurozės efektu britų kareiviams, išgyvenusiems I Pasaulinį karą. Šio tyrimo tikslas buvo ne tiek išgydyti juos, kiek nustatyti, kas būtent tapo lūžio momentu žmonėms, išgyvenusiems spaudimą.

Tokio pobūdžio neįsivaizduojama valdžia leidžia Bilderbergo nariams, naudojantis tarpusavyje susijusiomis ir jam priklausančiomis organizacijomis, pramoniniais konglomeratais, draudimo bendrovėmis, bankais, finansų įstaigomis, naftos kompanijomis, laikraščiais, žurnalais, radiju, televizija ir tūkstančiais socialinių inžinierių (3) aktyviai dalyvauti kūrime viso to, ką mes matome, girdime ir skaitome, o taip pat vos per kelias savaites sukurti ir įdiegti NAUJĄ visuomenės nuomonę praktiškai bet kokia tema.

Propaganda=karas

XX amžiaus pradžioje žodžiai „propaganda“ ir „karas“ tapo sinonimais. Taip įvyko neatsitiktinai. Atsakingas už šį semantinį sutapatinimą buvo Volteris Lipmanas, vienas populiariausių politinių komentatorių ir pirmas Froido knygų vertėjas į anglų kalbą, kuris, be to, I Pasaulinio karo metu buvo Britų karinės politinės propagandos biuro darbuotojas. O taip pat Edvardas Berneisas, Froido giminaitis ir vienas iš manipuliavimo visuomenės nuomone technologijų kūrėjų.

Berneisas parašė „Propagandoje“ štai ką: „Be abejonės, būtent stulbinantis propagandos pasisekimas I Pasaulinio karo metu atvėrė akis kai kuriems protingiems žmonėms, kokias galimybes suteikia manipuliavimas visuomenės sąmone… Mus valdo, mūsų sąmonė yra tikslingai formuojama, mūsų skoniai unifikuojami, mūsų idėjas mums primeta žmonės, apie kuriuos niekad negirdėjome. Kad ir kaip į tai žvelgtume, faktas lieka faktu: beveik kiekviename mūsų gyvenimo akte (politikoje, versle, visuomeniniame elgesyje, etiniame mąstyme ir t.t.) virš mūsų viešpatauja palyginus nedidelis asmenų skaičius, sudarantis mažą dalelę dešimčių milijonų (amerikiečių), tačiau suprantančių masinės sąmonės dėsnius ir masių elgesio socialinius modelius. Būtent jie laiko rankose vadeles, valdo visuomenės sąmonę ir reguliuoja socialines jėgas, o taip pat išranda naujus būdus, kaip kontroliuoti pasaulį“.

Iš tikrųjų Berneisas ir Lipmanas kartu dalyvavo slaptame tyrime, kurį atliko Karališkasis tarptautinių santykių institutas (jo būstinė įsikūrusi Čatem Hauze), kurio tema buvo manipuliavimas karine informacija, turint tikslą pasiekti masinį pritarimą karui. Propagandos lavina, plūstelėjusi per laikraštį, kuris priklausė lordo Rotmero šeimai, stebuklingu būdu padarė poveikį, ypač darbininkams, kurių aplinkoje praktiškai nekilo pasipriešinimo tam, kas vėliau virto kruvinomis skerdynėmis Flandrijos laukuose. I Pasaulinio karo metu Berneisas, kuris tuo momentu buvo dar labai jaunas, dirbo Visuomenės informavimo komitete Amerikoje, sukurtame 1917 metais ir skirtame propaguoti pasiruošimą būsimam karui, kaip svarbiausią pasaulio demokratizacijos aktą. Visuose karuose, kurie vyko nuo tų laikų, įskaitant šiandieninį „karą prieš terorizmą“, buvo naudojami tie patys metodai.

Prisiminkime, kad Bilderbergo klubas, Tarptautinių santykių taryba ir Romos klubas uždirba pinigus smulkiuose ir stambiuose karuose, taip pat parduodant ginklus ir maisto produktus abiems kovojančioms pusėms. Nesvarbu, koks konflikto mastas: pasaulyje, kurį kontroliuoja Bilderbergas, visada yra iš ko apsipelnyti. „Nežiūrint į šimtų tūkstančių britų jaunuolių mirtį mūšių laukuose Prancūzijoje, pasipriešinimo kruvinam karui beveik nebuvo. To laiko užrašai rodo, kad 1917 metais, kaip tik prieš JAV įstojimą į karą, 94 procentai britų darbininkų, kurie tempė pagrindinę karo naštą, neturėjo jokio, net migločiausio supratimo apie tai, už ką jie kaunasi, išskyrus manipuliatorių sukurtą vaizdinį, kad vokiečiai – siaubinga rasė, sumaniusi sunaikinti jų monarchą ir valstybę, todėl juos reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus“. – rašo Kolemanas. (4)

Tyrinėtojai atrado (po 6 mėnesių, per kuriuos vyko eksperimentas), kad tik 10 procentų gyventojų sugeba logiškai svarstyti ir suvokti problemą, o ne vien išsakyti apie ją nuomonę. Nuo to laiko visi, kas užsiima smegenų plovimu, laiko šį principą teisingu karo ir bet kokios problemos apskritai atžvilgiu. Paimkim, pavyzdžiui, šiuolaikines kampanijas prieš rūkymą, nacionalinį judėjimą Katalonijoje, Europos konstituciją, emigracijos problemą Europoje, karą Afganistane ar Irake, impulsyvų bandymą atskirti Kvebeką, varganus naftos likučius Azijoje ir tiesiogines to pasekmes Europos gerovei. 1991 metais buvo ta pati situacija kaip ir paskutinio karo Irake metu, kai daugiau kaip 87 procentai amerikiečių palaikė tą neteisėtą užpuolimą, atvedusį į genocidą ir prieštaravimus konstitucijai. Tai ne tik lokalus reiškinys. Pavyzdžiui, toks pat didelis ispanų procentas nubalsavo už Europos konstituciją, nežiūrint į tai, kad apklausos nuolat rodė, jog tik nedidelė dalis gyventojų perskaitė tekstą, už kurį paskui balsavo.

Kolemanas rašo: „Tokiu būdu iracionalumas buvo iškeltas iki visuomenės sąmonės lygio. Manipuliatoriai ėmė tuo žaisti, kad susilpnintų ir nukreiptų kita linkme žmonėms būdingą realybės jausmą, kuris lemia jų veiksmus bet kokioje situacijoje. Kuo sudėtingesnės darėsi šiuolaikinės industrinės visuomenės problemos, tuo lengviau buvo keisti visuomenės sąmonę, dėl ko mes atsidūrėme situacijoje, kai absoliučiai nemotyvuotos masių nuomonės, sukurtos manipuliatorių, buvo pradėtos laikyti objektyviais moksliniais faktais“.

Įdomu, kad Tavistoko institute Tristas ir Emeris sukūrė „socialinio turbulentiškumo“, taip vadinamo „socialinio apdorojimo būsimiems sukrėtimams“ teoriją, pagal kurią gyventojai patirs nuolatinį stresą dėl globalinio energijos trūkumo, ekonominio ir finansinio kolapso bei teroristų atakų. „Jeigu „sukrėtimai“ vyksta greitai ir darosi vis intensyvesni, visą visuomenę galima įvesti į masinės psichozės būseną“ – tvirtina Tristas ir Emeris. Be to, stengdamiesi pabėgti nuo artėjančios realybės, individai jausis morališkai pakrikę; juos užvaldo nihilizmas, pyktis ir nenumaldomas pramogų troškimas.

Iš tikrųjų mes kalbame apie dvi tos pačios monetos puses. Iš vienos pusės – paslėptas ir miklus manipuliavimas, minčių ir sąmonės kontrolė, padedant televizijai, „o iš kitos, – rašo Džonas Kvinas 1999 spalio 10-osios „News Hawk“. – tiesioginis ir neužmaskuotas paradigmos pakeitimas, pagrindinių koncepcijų transformacija, parametrų išplėtimas, žaidimų aikštelės ir taisyklių pakeitimas, dėl ko visuomenė transformuojasi per nepaprastai trumpą laiko tarpą“.

Akivaizdžiu šiuolaikinio mąstymo paradigmos pakeitimo pavyzdžiu gali pasitarnauti legendinė roko grupė iš Liverpulio „Beatles“, kurią bendromis pastangomis sukūrė Bilderbergo klubas, Tarptautinių santykių taryba ir naujoji pasaulio tvarka, kuri dėka Tavistoke sukurtos mąstymo kontrolės metodikos, tapo tobulumo pavyzdžiu.

(apie tai – kitoje dalyje)

PAAIŠKINIMAI:

1. Stenfordo tyrimų institutas, Hadsono institutas, Žmogiškųjų resursų tyrimo tarnyba ir Žmogiškųjų resursų tyrimo institutas savo ruožtu susiję su Fordo, Rokfelerio, Fulbraito, Karnegio fondais, Masačiusetso technologijos institutu, kuris yra viena pagrindinių Bilderbergo tyrimų įstaigų. Visos aukščiau išvardintos įstaigos kontroliuojamos Bilderbergo klubo. Masačiusetso technologijos instituto, susijusio taip pat su Trišale komisija, Tarptautinių santykių taryba ir Amerikos verslo institutu, kurį kontroliuoja Rokfelerio šeima, direktoriai Džėjus Foresteris ir Denisas Medouzas atliko tyrimą ir parašė darbą „Augimo ribos“ („The Limits to Growth“), pirmą ataskaitą Romos klubui.

2. Dike, britų žvalgybos psichiatras, 1950 metais paliko Tavistoko institutą, kad atliktų ypatingą misiją korporacijai „Rand“.

3. Senajai socialinių inžinierių mokyklai priklausė Kurtas Levinas (vokiečių psichologas), profesorius Hedlis Kantrilis (socialinis psichologas ir visuomenės nuomonės tyrėjas), Margaret Mid (abtropologė) ir brigados generolas Džonas Roulingsas Rizas (Tavistoko instituto direktorius).

4. „Sekdamas novatoriškais kareivių su neurozėmis, sukeltomis karo, reakcijų tyrimais, Tavistko institutas sukūrė teoriją apie psichologinės krizės sukėlimą taikos metu. To rezultatas – „iššaukto atspindžio“ teorija, t.y. masinio smegenų plovimo kaip grupinio eksperimento, kurį galima buvo naudoti modeliuojant žmogiškas vertybes ir to dėka suvesti socialinių aksiomų suvokimą į siaurą totalitarinio pasaulio koncepciją“. (L. Vulfas. „Smegenų plovimas: kaip britai naudoja žiniasklaidą masiniam psichologiniam karui“ – [«Brainwashing: How the British Use the Media for Mass Psychological Warfare»], «American Almanac», 1997 gegužės 5).

Ištrauka iš knygos „BILDERBERGO KLUBO PASLAPTYS“

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą