Apie plastiko karstus

Viskas prasidėjo nuo to, kad netoli Atlantos, truputį nuošaliau pagrindinės trasos, vienas amerikietis atsitiktinai užtiko keistą, niekieno nesaugomą sandėlį po atviru dangumi. Dykynėje, tarp saulės išdegintų žolių ir retų krūmokšnių driekėsi nesibaigianti siena iš kruopščiai sudėtų vienas į kitą (po 17 vnt) stačiakampių konteinerių iš juodo plastiko. Jų ten buvo nuo pusės milijono iki milijono vienetų, suskaičiuoti buvo neįmanoma. Ir atrodė visa tai taip, tarsi konteinerius atvežė tik vakar – nei dulkių, nei purvo, nei užkritusių lapų.

Sandėliuojamos talpos galėjo turėti kokią tik nori paskirtį, tarkim, vandeniui, šiukšlėms laikyti, transportuoti kokius nors birius, tąsius ar skystus krovinius. Savo forma jie priminė daug kartų padidintus produktų konteinerius šaldytuvuose. Talpa laisvai leido įkišti vidun begemotą. Tačiau viso šio turto atradėjas kažkodėl iš karto nusprendė, jog tai ne kas kitas, o… karstai.

Savo atradimą, pailiustruotą nuotraukomis ir mėgėjišku video, jis įkėlė į internetą ir plūstelėjo, nubangavo banga per susijaudinusius internautus. Iš pradžių angliškai kalbančius, o paskui ir per likusius. Jaudinantys įvykiai išnagrinėti iš visų pusių. Kokių tik hipotezių ir versijų neprikurta, kokių tik išvadų nepadaryta.

Šia proga buvo prisiminta apie AIDS, paukščių ir kiaulių gripo dirbtinę kilmę, apie Trečiojo pasaulinio karo pavojų, susidūrimą su planeta Iks, bręstančio supervulkano Jeloustoune ir Kalifornijoje pavojų, teroristų atakas… Ir apie pilietinį karą… Nepriklausomai nuo pateikiamos versijos, visi internetinių diskusijų dalyviai sutinka su vienu dalyku: vyriausybė iš anksto žino apie kažkokius neišvengiamus įvykius, kurie nusineš daugybę aukų, ir iš anksto ruošiasi tam, sandėliuodama nuošaliose vietose didžiules karstų partijas.

Kai kurios ypač priekabios asmenybės mėgina atlikti nuosavus tyrimus. Taip internete atsirado iš lėktuvo fotografuota minėtoji vietovė su tiksliomis geografinėmis koordinatėmis ir su gerai matomu kelių tinklu, užtikrinančiu gerą sandėlio pasiekiamumą iš visos Atlanto pakrantės. Paaiškėjo, kad šalia paslaptingo sandėlio yra CDC – Center for Disease Control (Ligų kontrolės centras). Buvo suieškota ir konteinerinių karstų gamybos firma – Polyguard and Co, kuri lyg ir patvirtino, kad gavo iš federalinės valdžios stambų užsakymą pagaminti… keturviečius (?!) karstus.

Aš irgi žvilgtelėjau į firmos svetainę ir radau tų pačių Džordžijoje sandėliuojamų konteinerių nuotraukas ir brėžinius, ir perkaičiau maždaug štai ką: „Firma Polyguard and Co gamina kapinių koplyčias, jų išmatavimai gali būti įvairūs – nuo skirtų suaugusiems, iki vaikiškų. Laidojimui skirti konteineriai pagaminti iš ypatingo, itin tvirto plastiko polyguard. Jis tris kartus tvirtesnis už plieno lydinius ir laikantis laidojimo procedūros taisyklių, užtikrina maksimalią izoliaciją nuo aplinkos garantiniam 100 metų laikui.“ Išeina, kad karstų atradėjas buvo beveik teisus?

Sekliai-savanoriai atrado ir daugiau plastiko konteinerių sandėlių pačiose netikėčiausiose vietose. Dar daugiau – jie nufilmavo nežinia kur lėtai patamsiais važiuojančius ilgus sąstatus geležinkeliuose, vežančius ant neįprastai ilgų platformų surenkamų stovyklų blokus, konteinerinius karstus ir tuščius kalėjimus ant ratų.

Youtube galima atrasti daugiau kaip tuziną video su kraują stingdančiomis antraštėmis ir komentarais. Štai tik keli iš jų: „Artėja amerikietiškas Holokaustas“, „Tavo karstas, pirktas už tavo paties pinigus, laukia tavęs“, „Galbūt vienas iš jų skirtas tau“…

Populiarus Amerikoje nepriklausomas žurnalistas ir tyrėjas Aleksas Džonsas tvirtina, kad didžiulis karstų kiekis buvo pagamintas, užsakius federalinės vyriausybės užsakymu ir paskirstytas po uždaras FEMA (Federal Emergency Management Agency) bazes. Daugelyje valstijų, rašo jis, kariškiai stato naujas kapines masiniams laidojimams ir požemines neaiškios paskirties bazes.

Ir dar vienas dalykas, keliantis ne ką mažesnį nerimą: yra daugybė liudijimų apie tai, kad JAV teritorijoje per pastaruosius kelis metus yra pastatya daugiau kaip 800 uždarų stovyklų, kurios šiuo metu tuščios, tačiau yra viiškoje operatyvinėje parengtyje. Stovyklos priklauso tai pačiai FEMA, o statybos darbus, kainavusius 385 mln dolerių atliko firma Halliburton. Tokių stovyklų jau esama Teksase, Virdžinijoje, Merilende, Arizonoje… (kaip teigia kompetentingi tiesos ieškotojai – visose valstijose). Vienas toks kompleksas aptiktas ir nufilmuotas Mohavo dykumoje Kalifornijoje.

Iš toliau neįmanoma suprasti, kas tai yra – ar apleistos gamyklos, ar kalėjimo zonos su barakais ir bokšteliais, su šiuolaikiškiausiomis sekimo ir apsaugos sistemomis. Visa tai juosia tvirtos tinklinės tvoros su spygliuota viela. Ir visa tai grėsmingai tuščia. Į stovyklas nutiesti geležinkeliai ir autotrasos. Yra aerouostai ir sraigtasparnių aikštelės.

Amerikietiškame interneto segmente šį reiškinį aptarinėja žurnalistai, visuomenės veikėjai, mokslininkai ir netgi kai kurie spectarnybų atstovai. Į daugybę užklausų, nusiųstų oficialioms struktūroms, buvo gautas neįtikinantis atsakymas: projekto tikslas yra neva pasiruošimas didelio masto karui su narkotikų prekyba. Tai iškart buvo išanalizuota ir atmesta, kaip nesuderinama nei su logika, nei su tiesa. Vienas pagrindinių pateikiamų argumentų yra faktas, kad karas su narkotikų prekyba nepriklauso FEMA jurisdikcijai. Tai gelbėtojų tarnyba. Tačiau 2010 metų rugsėjį Kongresas patvirtino įstatymą apie šios organizacijos naujus įgaliojimus, dabar i tapo pusiau jėgos struktūra.

Besvarstant, iškilo klausimas ir apie armijos parengtį. Kaip žinoma iš žiniasklaidos, pagal JAV gynybos ministerijos planą šalyje buvo surengta forsuota rezervistų mobilizacija, pasibaigusi 2010 kovo mėnesį. Yra duomenų, kad vyksta armijos perprofiliavimas „vidinėms reikmėms“ tenkinti. JAV konstitucija draudžia naudoti federalines ginkuotas pajėgas teisėtvarkos užtikrinimui, tačiau pradedant spalio 1 diena, pažeidžiant konstituciją, armija telkiama šalies viduje.

Iš kareivių, grįžusių iš Irako, iš jų internete skelbiamų dienoraščių, tapo žinoma, kad Amerikos kariuomenė Irake apmokoma atlikti „vidinius valymus“ ir ginklų konfiskacijas savo tėvynėje. O taip pat kariškiai testuojami, ar sugebėtų esant reikalui šaudyti koviniais ginklais į Amerikos piliečius, įskaitant draugus ir šeimos narius.

Iš tiesų susidaro įspūdis, kad JAV vyriausybė yra informuota apie būsimus fatališkus įvykius ir slapta jiems ruošiasi. Ir sprendžiant iš šimtų pastatytų, kol kas tuščių stovyklų, ruošiamasi anaiptol ne kataklizmams. Asmeniškai man darosi akivaizdu, kad jeigu viskas, kas čia pasakyta yra tiesa, tai greičiausiai kalba eina apie visiškai dėsningą vyriausybės baimę, kad prasidės liaudies bruzdėjimai ir galbūt pilietinis karas, kaip milijonų krizės nuskurdintų amerikiečių reakcija.

Ryšium su minėtu reiškiniu, išplaukė į paviršių ir slaptas Atstovų rūmų posėdis Vašingtone, kuris lyg ir vyko už uždarų durų 2008 kovo 13 ir apie kurį žiniasklaida nieko nekalbėjo. Tai buvo šeštoji iš eilės per visą JAV istoriją uždara sesija (skaičiuojama nuo 1812 metų) ir pirmoji po 1983 metų. (Noriu pabrėžti, kad esu tik sklandančių gandų perpasakotoja, kadangi, kaip ir visi kiti apie tai kalbantys, neturiu supratimo, ką visa tai reiškia). Taigi, nežiūrint į tai, kad posėdžio dalyviai buvo prisaikdinti laikyti viską paslaptyje, šioks toks informacijos nutekėjimas visgi įvyko ir prasiskverbė į nepriklausomą spaudą, iš pradžių toli nuo Amerikos – Australijoje, paskui ir Europoje bei JAV.

Kas būtent nutekėjo? Amerikiečių pėdsekiai tvirtina, kad sesijoje buvo svarstomi šie neviešintini klausimai:

-Neišvengiamas JAV ekonomikos kolapsas 2008 metais.

-Neišvengiamas JAV vyriausybės finansinė sistemos kolapsas 2009 metų viduryje.

-Galimas pilietinis karas, kaip Sistemos kolapso rezultatas.

-Įspėjamieji „maištingų JAV piliečių“, galinčių imtis priemonių prieš vyriausybę, areštai.

-„Linkusių maištauti“ uždarymas į „The Rex 84 Camps” stovyklas, kurias numato programa Readiness Exercise 1984. (Kiek žinau, Rex 84 – tai vyriausybinė programa, treniruotės, atidirbant didelio žmonių kiekio areštavimo įgūdžius. Apmokymai, panašūs į Rex 84, Amerikoje vykdomi reguliariai).

-JAV kongreso narių apsauga nuo galimo gyventojų keršto už ekonomikos kolapsą.

-Slėptuvės kongreso nariams ir jų šeimos nariams neramumų laikotarpiui suradimas.

-Neišvengiama būtinybė Amerikai sukurti drauge su Meksika ir Kanada „Šiaurės Amerikos Sąjungą“, the NAU (North American Union).

-Naujos valiutos Amero trims „Sąjungos“ nariams sukūrimas, kaip ekonomikos problemų sprendimas.

Rašytojas Rendas Klifordas, gyvenantis Vašingone, paskelbė straipsnį-persepėjimą, pavadintą „America! Be Truly Afraid” – „Amerika! Tau yra ko bijoti“. Straipsnyje pasakojama apie slaptas JAV vyriausybės nuostatas ir represijas, kurios laukia amerikiečių tautos. Ten irgi patvirtinama versija, kad JAV teritorijoje pastatyta daugiau kaip 800 koncentracijos stovyklų, laukiančių savo kalinių.

Dabar stovyklos tuščios, praneša Klifordas, tačiau visose jose sukomplektuota apsauga, pasiruošusi priimti areštuotus JAV piliečius, nesutinkančius su vyriausybe. Stovyklos atsidarys paskelbus karinę padėtį. „Panašiai kaip nacių stovyklos, FEA lageriai irgi skirstomi į „raudonas ir mėlynas“: „Raudonasis sąrašas“ – Naujosios Pasaulio Tvarkos priešai. Dvi savaitės iki karinio valdymo įvedimo jie turi būti išsiųsti į lagerius,kur bus nedelsiant sunaikinti. Tai realūs ir potencialūs lyderiai arba aktyvistai. „Mėlynasis sąrašas“ – irgi priešai, bet ne lyderiai. Įvedus karinę padėtį, šie žmonės turi būti išsiųsti „perprogramavimui“ lageriuose. Išgyvenusieji bus naudojami daugiausiai kaip vergai.

Toliau Klifordas išvardija akivaizdų ir nevienkartinį JAV vyriausybės sukčiavimą: per rinkimus; ryšium su 9.11 įvykiais; nelegalius agresyvius karus; bankininkų sąmokslą ir trilijonus mokesčių mokėtojų dolerių, išmestų į bailout šiukšliadėžę (bailout – valstybės parama bankams ir stambioms įmonėms, kad būtų išvengta bankroto), kurie atiteks daugiausia užsienio investoriams kad būtų užkirstas kelias tokių sukčių kaip Iždo sekretorius Henris Polsonas baudžiamajam persekiojimui. Autorius pranašauja Jungtinių Valstijų kaip suverenios valstybės ištirpimą korporacinėje fašistinėje Naujojoje Pasaulio Tvarkoje.

„Pastoriai ir kitų religinių konfesijų atstovai. – rašo toliau Klifordas. – buvo apdorojami slaptosios policijos agentų, kad mokytų savo tikinčiuosius „paklusnumo vyriausybei“ karinės padėties įvedimo ir ginklų konfiskavimo situacijoje, vykdant masnės vakcinacijos ir priverstinio iškeldinimo programas.

O Klifordo vertėjas į rusų kalbą Vasilijus Ščerba, prie to, kas pasakyta apie lagerius, išnašose nuo savęs priduria: „Šie lageriai saugomi ištisą parą, nežiūrint į tai, kad yra tušti. Panašiai kaip Osvencime, kai kuriuose iš jų yra hermetiškų statinių. Dauguma lagerių apskaičiuoti sutalpinti 20 000 kalinių. Stambiausi kompleksai įkurti šalia Ferbenkso Aliaskoje. Aliaskos kompleksai gali vienu metu pataisyti „mentalinę sveikatą“ maždaug 2 milijonams žmonių. Visų šių kilnojamų ir nekilnojamų kompleksų paskirtis didžiajai daliai amerikiečių yra nežinoma.“

Half a Million Plastic Coffins

http://www.krugozormagazine.com/show/Plastikovie_grobi.636.html

Элеонора МАНДАЛЯН

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą