INTERNETAS
sausio 9, 2015

Apie internetines diskusijas

Apie internetines diskusijas

Visuomenė susiskaldžiusi. Jau praėjo tie laikai, kai galima buvo sakyti „bręsta skilimas“ ir „atsidūrėme ant skilimo slenksčio“. Viskas jau įvyko.

Sąlyginai besirungiančias stovyklas galima būtų pavadinti „patriotais“ ir „Vakarų gerbėjais“. Kaip ir bet kurioje nekarinėje priešpriešoje svarbiausių kautynių lauku tampa informacinis laukas. O pagrindinis kovos būdas – agitacija. Ir štai čia tai viena, tai kita kovojanti pusė jau seniai pateko į spąstus, kuriuos išdėliojo šiuolaikinė interaktyvi, nuo realybės atsiskyrusi globalinė interneto sistema.

Pamėginsiu paaiškinti.

Susirėmimo pradžioje kovojančios pusės pateikia nepaneigiamus, kaip joms atrodo, savo teisumo įrodymus, iš koto verčiančius priešininką faktus, nepajudinamus ir darnius argumentus, nuorodas į istorinius ir šiuolaikinius šaltinius bei dokumentus. Ir, pagaliau, tiesiog apeliuoja į oponentų protą bei etiką.

Kai visa ši informacinė banga neduoda trokštamų rezultatų, prasideda tokie dalykai: dvi stovyklos be paliovos bombarduoja viena kitą kaltinimais dėl sukčiavimo, moralinio neskaidrumo, faktų iškraipymo ir abejotino jų traktavimo.

Sekančiu etapu tampa perėjimas prie tiesioginių įžeidinėjimų ir atsisakymo pripažinti, kad oponentai gali turėti nuosavą, skirtingą nei tavo paties, nuomonę. Supaprastintai šis etapas atrodo maždaug taip: „Aš manau, kad… (toliau išdėstoma kalbančiojo pozicija)“ ir atsakymas: „Tu niekingas šunsnukis, Putino agentas!!!“…

Kaip matome, šiame etape bet kokie argumentai paprasčiausiai nebepateikiami, kadangi jau buvo įveikti ankstesni etapai ir buvo įsitikinta, kad jie yra beprasmiški. Ir daro visa tai abi besiginčijančios pusės.

Čionai reikia suprasti, kad visa tai yra šiuolaikinės propagandos atitrūkimo nuo propagandos objekto rezultatas. Nebėra būtinybės susitikti su propagandos objektu gyvai, veidas į veidą. Jeigu, tarkime, XX amžiaus pradžioje agitatorius ateidavo į kažkokį sambūrį, kad įtikintų jo dalyvius savo teisumu, tai jam reikėjo kruopščiai parinkti žodžius, kad nenusiristų iki buitinio barnio lygio. Nuo to tiesiogiai priklausė ne tik jo pasisakymo rezultatas, bet ir jo fizinė būklė. Kaip pasekmė – darbuojamasi buvo vardan rezultato, o ne vardan varžybų, kas elegantiškiau ir labiau žeminančiai „pastatys pašnekovą į jo vietą“.

Kadangi asmeniškai aš priklausau greičiau „patriotų“ stovyklai, tai rašau visa tai daugiausia savo bendraminčiams. Man nerūpi, kokias klaidas savo agitacijoje daro priešinga stovykla – tai jų problemos, kurios mums, galų gale, tik į naudą. Tačiau…

Kai matau, kaip interneto diskusijose pažiūrų, panašių į maniškes, skleidėjai naudojasi visu tuo siaubingu štampų ir įžeidinėjimų rinkiniu, pradedant žodžiu „liberastas“ ir baigiant dar gražesniais, tai patiriu gilų liūdesį dėl to, kad štai šito raundo mes jau tiksliai nelaimėjome (gal ir nepralošėme, bet pergalė nepriartėjo nei per žingsnį).

Kaip elgtis praktikoje? Visų pirma niekad nereikia pamiršti, kad diskusijos tikslas yra arba oponento pažiūrų pakeitimas, arba tiesos išsiaiškinimas. Su oponentu pageidautina būti maksimaliai korektišku, kad neduotume nė menkiausio preteksto apkaltinti mus chamiškumu ir nesugebėjimu išklausyti oponento.

Jokiais būdais nereikia pamiršti ir apie grynai estetinę problemos pusę. Aš daug kartų pastebėjau, kad kažkuriuo momentu ideologinis svaigulys absoliučiai sunaikina elementariausią žmogaus skonio jausmą. Visi tie apgailėtini žaidimai žodžiais, kabinėjimasis prie nereikšmingų smulkmenų ar sarkazmas – dažniausiai absoliučiai nepasižymintis humoro jausmu – visa tai apgailėtina ir žema. Visa tai atbaido tuos žmones, kurie gyvena ne logika, o estetika. O tokie žmonės mums reikalingi. Ir jie, daugeliu atvejų, gali tapti jeigu ne svarbiausia, tai bent jau labai stipria ir veiksminga mūsų propagandos grandimi.

Man rodos, jau praėjo beprasmiškų internetinių kautynių laikai, atėjo laikas įtikinėti oponentus kitais metodais.

Dar norėčiau pridurti, kad viskas, kas čia parašyta, liečia informacinių kautynių lauką. Aš suprantu skirtumą tarp jo ir to kautynių lauko, kokį mes šiandien stebime Ukrainoje. Ten dėsniai kiti.

www

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.