Ankstesnių imperijų kontūrai ant globalaus pasaulio griuvėsių

Neseniai šveicarų Davose vyko kasmetinis ekonomikos forumas. Tradiciškai tokiu metu suaktyvėja įvairaus plauko antiglobalistai, o informacinėje erdvėje tradiciškai prisimenamos „sąmokslo teorijos“, „oligarchų klubai“, „slaptosios vyriausybės“. Nežiūrint į tai, kad organizuoti antiglobalistų judėjimai atsirado ne taip jau ir seniai, globalizavimo projektas realizuojamas jau beveik pusantro šimtmečio. Vienintelis dalykas, kuris kiek pristabdė pergalingą jo žygį per pasaulį – priešprieša su Rusija. Apie dvi Stalino pergales prieš globalistus, apie „sąmokslo teorijas“ ir apie imperinio bei globalistinio projektų tarpusavio kovą papasakojo istorikas, sociologas Andrejus Fursovas.

KLAUSIMAS. Papasakokite, kaip ir kada atsirado globalistinis projektas, kokie buvo jo tikslai?

ATSAKYMAS. XIX amžiaus pabaigoje pasaulio politikoje ir ekonomikoje prasideda dviejų principų – imperinio ir globalistinio – priešprieša. Už globalistinio projekto stovėjo Anglija, o vėliau prie jos prisijungė JAV. Kalba ėjo apie globalinės rinkos sukūrimą, toje rinkoje nebūtų jokių kliūčių prekių ir pinigų judėjimui. Skersai kelio šiam projektui stojo stambios imperijos. Visų pirma tai buvo Vokietija ir Rusija, o taip pat Austro-Vengrija ir Osmanų imperija. Jos visiškai kontroliavo savo politines ir ekonomines erdves ir tai, savaime suprantama, trukdė tiems, kurie troško globalios rinkos, kurie norėjo „Europos be sienų“, t.y. Europos dydžio Venecijos.

KLAUSIMAS. Piramsis Pasaulinis karas tapo įrankiu šio projekto realizavimui?

ATSAKYMAS. Tiesą sakant, vienas svarbiausių I Pasaulinio karo uždavinių buvo siekis sunaikinti stambias imperijas ir jų vietoje sukurti smulkias nacionalines valstybes, kuriomis būtų labai lengva manipuliuoti. Tai ir gavosi. Reikia pasakyti kad šitų savo planų globalistinis elitas ir neslėpė – XIX amžiaus pabaigoje anglų laikraštyje Truth pasirodė pamfletas „Kaizerio sapnas“. Kaizeris pralaimėjo karą, važiuoja traukiniu į Angliją, kur nuo šiol gyvens. Ir važiuodamas žiūri į žemėlapį, kuriame vietoje Vokietijos – smulkios nacionalinės valstybės, vietoje Austro-Vengrijos – smulkios nacionalinės valstybės, vietoje Rusijos – dykuma.

Kitaip sakant tai, kad įvyko po I Pasaulinio karo – tai buvo iš dalies štai šito globalistinio plano pergalė, tačiau, kaip paaiškėjo, ne galutinė, kadangi milžiniška sistema, kurios pavadinimas „Rusija“ tuo metu pasirodė neįkandama kitai didžiulei sistemai, kurios pavadinimas „kapitalistinis pasaulis“. Šitos didelės sistemos – Rusijos – interesus išreiškė Stalinas ir tos jėgos, kurios jį rėmė. Dėl to buvo atsisakyta siekių sukelti pasaulinę revoliuciją ir trečiojo dešimtmečio viduryje Tarybų Sąjunga ėmėsi programos „socializmas vienoje atskiroje šalyje“. Pasaulinė revoliucija ir pasauliniai karai – tai svarbiausi įrankiai, kurių pagalba realizuojami globalistiniai planai. Tokiu būdu gavosi, kad Stalinas sužlugdė globalistų planus – ir ne tik dešiniųjų globalistų – finansų verteivų, bet ir kairiųjų globalistų – Kominterno veikėjų.

KLAUSIMAS. TSRS pergalė II Pasauliniame kare tapo dar viena kliūtimi realizuoti globalistinį projektą?

ATSAKYMAS. Stalinas antrą kartą sužlugdė globalistų planus, kai mes sulaužėme stuburą vermachtui ir nugalėjome Vokietiją. Nežiūrint į tai, kad II Pasauliniame kare vyko III Reicho priešprieša su anglosaksais ir rusais, III Reichas vis dėlto buvo globalistų eksperimentiniu projektu. Ir tai, kad Stalinas jį sugriovė, buvo dar vienas smūgis globalistams. Yra ir dar vienas dalykas, dėl kurio Vakarai neapkenčia Stalino: jam vadovaujant, TSRS atsigavo. Stalinas mirė ar buvo nužudytas 1953 metais, tačiau jau šeštojo dešimtmečio viduryje, t.y. dar Stalinui gyvam esant, TSRS atsigavo po karo ir tapo supervalstybe. Tai trys Stalino smūgiai globalistams, dėl ko jam ir negali atleisti.

KLAUSIMAS. Baigiantis II Pasauliniam karui globalistinis projektas pasikeitė ar buvo vykdomas pagal ankstesnį sumanymą?

ATSAKYMAS. Pagal sumanymą jis buvo toks kaip ir anksčiau, o socialinio turinio požiūriu – pasaulis nestovi vietoje. Svarbiausia globalizmo smogiamaja galia antroje XX amžiaus pusėje tapo nauja plėšri ir nauja frakcija – korporatokratinė buržuazija. Tai tasai buržuazijos sluoksnis, kuris buvo susijęs su transnacionalinėmis korporacijomis. O sumanymai buvo vis tie patys – sukurti globalų pasaulį, globalią vyriausybę, kad būtų įvesta absoliučiai visų prekybos srautų kontrolė. Ir 1991 metais, sužlugus TSRS, šis planas buvo realizuojamas. Ar buvo realizuotas galutinai? Labai tuo abejoju. Globalizacija atsidūrė krizėje drauge su visu šiuolaikiniu pasauliu. Per globalaus pasaulio įtrūkimus galime įžiūrėti anlstesnių imperijų kontūrus. Manau, kad imperinio ir globalistinio principų kova dar nebaigta. Stalinas pademonstravo labai patikimą metodą, jis parodė, kad priešintis globalistams, globalizatoriams ir globalizacijai nacionalinės valstybės negali, nes jos yra pernelyg mažos. Reikia stambių viršnacionalinių, imperijas primenančių darinių, turinčių ne mažiau kaip 200-300 milijonų gyventojų, kad jie patys viskuo apsirūpintų ekonomikos prasme. Be to, tai turi būti struktūros, kurių branduoliu taptų karinis pramoninis kompleksas, armija, mokslinis kompleksas ir spectarnybos.

KLAUSIMAS. Dažnai girdime apie taip vadinamas sąmokslo teorijas, pagal kurias pasaulį valdo šešėlinė globali vyriausybė, šimtinė oligarchų, įvairūs slapti klubai ir panašiai – variantų čia daugybė. Ar esama, jūsų nuomone, panašių struktūrų ir kokiu pavidalu jos egzistuoja?

ATSAKYMAS. Manau, kad jokia „pasaulinė vyriausybė“ neegzistuoja. Jeigu ji egzistuotų, tai nereikėtų nei Trišalės komisijos, nei Bilderbergo klubo, nei kitų panašių struktūrų. Viskas yra žymiai paprasčiau. Egzistuoja 12-15 šeimyninių-profesionalių grupių, kurios kontroliuoja pasaulinius finansų srautus. Jos tarpusavyje susitaria, jos ir konfliktuoja viena su kita. Trišalė komisija ar Bilderbergas – tai struktūros, kurios leidžia pasiekti susitarimus. Žymia dalimi jos iš tiesų valdo pasaulinius procesus, tačiau, kaip pastebėjo vienas rašytojas, Tomas Klensis, pasaulis yra pernelyg sudėtingas ir didelis, kad jį galima būtų valdyti iš vienos vietos.

Kai dėl sąmokslo teorijų kritikos, tai dažniausiai tuo užsiima arba žmonės, kurie nesupranta, kad yra sąmokslas, arba tie, kurie sąmoningai darbuojasi ta linkme, kad būtų paslėpti realūs pasaulio politikos ir ekonomikos mechanizmai. Kai man kalba apie tai, kad finansų oligarchai daro kažką slapto ir kad tai yra sąmokslas, aš visada klausiu: o Komunistinis internacionalas, III Internacionalas, kuris 20 metų slapta planavo revoliucinę veiklą, slapta finansavo komunistų partijas, darbo partijas – tai sąmokslas ar ne? Viskas priklauso nuo to, ką mes laikome sąmokslu. Jeigu turime grupę žmonių, kurie kontroliuoja informaciją, valdžią ir nuosavybę, daro tai paslapčia ir gali tai daryti viršnacionaliniu mastu, tai čia jau ne sąmokslas – tai kapitalizmo politinė ekonomika, tiktai ne vieša.

KLAUSIMAS. Ar galima kalbėti apie tai, kad štai šitos 12-15 šeimų ir stovėjo prie globalistinio projekto ištakų ir buvo jo įkvėpėjomis?

ATSAKYMAS. Be jokios abejonės. Prie globalistinio projekto ištakų stovėjo Rotšildai, Rokfeleriai, Kunai, Loebai, Šifai. Čia nėra nieko subjektyvaus. Kapitalizmo vystymosi logika slypi ekspansijoje, ir tie žmonės savo veiksmais išreiškia ilgalaikes kapitalizmo vystymosi tendencijas. Kitas reikalas, kad kapitalizmas įstrigo savo natūraliuose socialiniuose rėmuose ir išsėmė visą savo fizinę erdvę. Būtent tai nulėmė dabartinę krizę.

KLAUSIMAS. Jūs kalbėjote apie tai, kad globalizacijos projektas siekė suskaldyti imperijas į nedideles nacionalines valstybes. Tačiau šiandien, panašu, prasideda atvirkščias procesas?

ATSAKYMAS. Šiandien vyrauja dvi tendencijos. Iš vienos pusės, nacionalinės valstybės telkiasi į regionus, ką regime Europos Sąjungoje. O iš kitos pusės formuojasi stambios valstybės, sudarančios stambias viršnacionalines struktūras. Pasaulis labai prieštaringas.

KLAUSIMAS. Ar turi globalizacija ateitį? Jūs jau kalbėjote, kad šis projektas išgyvena krizę. Ar galima kalbėti apie tendencijų pasikeitimą ir apie, tarkime, globalinio islamo projekto atsiradimą, arba, pavyzdžiui, apie naują imperinį projektą su rusišku branduoliu?

ATSAKYMAS. Islamiškas projektas egzistavo visada. Kitas dalykas, kurį būtina suprasti – kokią vietą islamiškas projektas užima šiuolaikiniame pasaulyje. Šiuo momentu aš nematau globalaus islamiško projekto. Visos tos kalbos apie pasaulinį kalifatą iš esmės kalbamos tuo tikslu, kad Vakarai galėtų sau susirasti naują priešą ir pagrįstų karines išlaidas. Rusija irgi kol kas neturi jokio globalinio projekto. Devinto dešimtmečio pabaigoje Gorbačiovas, o dešimtame dešimtmetyje Jelcinas įtraukė Rusiją į Vakarų globalinį projektą tačiau paaiškėjo, kad netgi dabartinėje būklėje Rusija jiems yra pernelyg stambus kąsnis, kurio Vakarai niekaip negali nuryti. Palinkėkime, kad jie šiuo kąsniu galiausiai paspringtų.

KLAUSIMAS. Ar galima teigti, kad nepriklausomų valstybių, gyvuojančių Vestfalijos sistemos rėmuose, epocha traukiasi į praeitį ir kad jas pakeis kažkokia nauja politinė valstybių sistema.

ATSAKYMAS. Vestfalijos sistema išties traukiasi į praeitį. Suverinitetai nyksta, pildosi auksinė globalistų svajonė, nes jie jau 60 metų aktyviai kalba apie tai, kad suverinitetai riboja valstybių vystymosi galimybes, kad reikia atiduoti dalį suveriniteto viršnacionalinėms struktūroms. Išties, JTO įkūrimas iš dalies apribojo suverinitetus, tačiau apribojo tik silpnoms valstybėms. Pasižiūrėkite į JAV – argi jų suverinitetas apribotas? Tai amerikiečiai riboja kitų šalių suverinitetus. Manau, dvi šalys šiuolaikiniame pasaulyje turi pakankamai galingą suverinitetą, kurio jokios globalizacijos neapribos – Amerika ir Kinija.

KLAUSIMAS. Jei padarysime prielaidą, kad „Kaizerio sapnas“ būtų išsipildęs ir Stalinas nestotų skersai kelio globalistams – kaip plėtotųsi situacija tokiu atveju ir ar nesusivestų viskas į tai, kad globalizmo krizė prasidėtų gerokai anksčiau?

ATSAKYMAS. Problema ne tame, kad Stalinas stojo skersai kelio globalistams, o tame, kad didžiulė sistema „Rusija“ pasipainiojo globalistams po kojomis ir kad toji sistema surado savyje jėgų, kurios galėjo artikuluoti šią priešpriešą. Stalino komandos interesai sutapo su galia, kurios dar pakako pilietinio karo nusiaubtai Rusijai.

KLAUSIMAS. Ir vis dėlto, koks būtų pasaulis, jei globalistinis projektas būtų įgyvendintas prieš šimtą metų?

ATSAKYMAS. Manau, kad anksčiau ar vėliau globalizacija vis tiek pagimdytų savo priešingybes ir pro globalaus pasaulio įskilimus imtų dygti neo imperijų daigai. Tiktai šitai vyktų kitokia forma nei šiandien. O šiandien tai vyksta taip, kaip mes matome: finalinis mūšis tarp globalistų ir imperininkų akivaizdžiai regimas dienotvarkėje.

www

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!

Parašykite komentarą