NAUJOJI PASAULIO TVARKA
rugpjūčio 7, 2012

Amerikos hegemonija ir Naujoji Pasaulio Tvarka

Amerikos hegemonija ir Naujoji Pasaulio Tvarka

Socialinis filosofas, vienas stambiausių XX amžiaus mąstytojų Aleksandras Zinovjevas (1922-2006) interviu savaitraščiui „Rusijos žinios“ (2002 kovas) pasakė, kad lemiamu gyvenimo XXI amžiuje faktoriumi taps amerikanizacija. Jinai vyksta, ir vyksta visai ne taip, kaip vaizduoja propaganda, visiškai pagal kitus kanonus ir su visiškai kitomis pasekmėmis. Amerikanizacijos esmė aiški: pasaulio pavergimas. Ir išsigalvoti čia nieko nėra reikalo, tai banalu ir visuotinai žinoma. Šis pasaulio pavergimas vykdomas, nesiskaitant su jokiomis normomis, nėra nei moralinių, nei juridinių normų. Amerikanizacija, žinoma, neturi nieko bendro su vakarietinimu. Didžioji dalis procesų, vykstančių amerikanizacijos kryptimi – tai ne vakarietinimas. Vakarietinimas, kaip mes jį suvokėme anksčiau – Vakarų Europos civilizacijos vystymasis – daugiau nebeegzistuoja.

Mes pritariame šiam požiūriui ir šiame straipsnyje paanalizuosime Amerikos hegemonijos fenomeną ir tikrąją Naujosios Pasaulio Tvarkos (NPT) doktrinos prasmę. Tačiau prieš tai, pagrįsdami argumentą, kalbantį apie JAV elito mesianistines pažiūras, pateiksime keletą faktų.

Savo antrojoje inauguracinėje kalboje Džordžas Bušas jaunesnysis ištarė tokius žodžius: „Aš žinau, kad kai kas abejoja, jog pasaulis siekia laisvės, nors mūsų laikų įvykiai per pastaruosius 40 metų, per kuriuos iki šiol neregėtais tempais plito laisvė pasaulyje – nesuteikia pagrindo tuo suabejoti. Amerikiečiai neturėtų stebėtis savo idealų galia. Anksčiau ar vėliau kiekvieno žmogaus protas ir širdis išgirs laisvės atgarsius. Mes negalime susitaikyti su tuo, kad egzistuoja amžina tironija, kadangi mes negalime susitaikyti su tuo, kad egzistuoja amžina vergija. Laisvę įgys tie, kurie ja tiki.“

Bušas taip pat tvirtino, kad Amerika naudoja visas savo jėgas palaikyti demokratiniams judėjimams, turėdama tikslą pabaigti su tironija pasaulyje.

Pagrindinis politinis Bušo patarėjas Karlas Rouvas yra pareiškęs: „Dabar mes esame imperija, ir kai mes veikiame, tai kuriame savo pačių realybę. O kol jūs tyrinėjate šią realybę – pasitelkę sveiką protą, jeigu taip norite – mes vėl veiksime, kurdami kitas realybes, kurias jūs irgi galėsite tyrinėti, štai taip viskas ir susiformuos. Mes esame istorijos kūrėjai… O jums, visiems jums, belieka tik tirti tai, ką mes darome“.

„Mes – išimtinė nacija. – pareiškė Sara Peilin, nevykusi kandidatė į JAV vice prezidentus, per mitingą Nevadoje 2009 rugsėjį. – „Amerika – išimtinė šalis“. Ir nesupratingiems klausytojams pridūrė: „Jūs visi esate išimtiniai amerikiečiai“.

Obamos išrinkimas prezidentu pagrįstas jo pažadais vėl susikoncentruoti ties Amerikos galia ir įtvirtinti jos moralinę lyderystę, pagrįstą principais, kuriais buvo sekama per šaltąjį karą.

Turint tai galvoje, ganėtinai įdomūs Roberto Kuperio samprotavimai apie planetos pasidalijimą į postmoderno pasaulį (šiuolaikinė Europa) ir likusią dalį (moderno ir premoderno zona). „Postmoderno visuomenė. – cituoja Kuperį R. Kaganas. – turi priprasti prie dvigubų standartų naudojimo“. Savo draugijoje europiečiai gali „kurti saugumą, remdamiesi atviros visuomenės dėsniais“. Tačiau išėję už Europos ribų, „mes priversti, esant reikalui, grįžti prie grubesnių praėjusios epochos metodų – jėgos, preventyvių smūgių, apgaulės“. Štai kur Kuperis mato naujosios visuomenės saugumo garantiją: „Pas save mes laikomės įstatymų, tačiau atsidūrę džiunglėse, mes turime ir gyventi pagal džiunglių įstatymus“. Kuperio receptas adresuotas Europai ir visiškai natūralu, kad jį lydi raginimas, kad europiečiai ateityje atsainiai nežiūrėtų į gynybą, „tiek fizine, tiek psichologine prasme“.

Tačiau iš tikrųjų Kuperis juk aprašo ne Europos ateitį, o Amerikos dabartį. Būtent Amerikai teko sunkus uždavinys: ji laviruoja tarp dviejų pasaulių, stengdamasi palaikyti, apginti ir išplatinti tobulesnės civilizacijos tvarkos principus, ir tuo pat metu naudoja karinę jėgą prieš tuos, kurie šiuos principus ignoruoja. Amerika jau vykdo Kuperio pasiūlytą dvigubų standartų politiką, ir vykdo dėl tų pačių priežasčių. Amerikos lyderiai, kaip ir Kuperis, įsitikinę, kad tarptautinis saugumas ir liberaliosios vertybės, taip pat kaip ir „europietiško postmoderno“ rojus neilgai tetvers, jeigu Amerika nesirems savo galia pasaulio pagal Hobsą, vis dar viešpataujančio už Europos ribų, sąlygomis.

Visa tai, kas čia buvo pasakyta, liudija apie tai, kad taip vadinamos liberaliosios demokratijos ideologija, prie kurios Amerika stengiasi pritraukti „moderno ir premoderno“ zonas, iš tikrųjų yra viso labo ne daugiau kaip sėkminga apgaulė, už kurios slepiasi utilitarūs, pragmatiški bei finansiniai ir politiniai JAV elito tikslai.

Jau antroje ataskaitoje, skirtoje Romos klubui, „Žmonija kryžkelėje“ (1974) kaip pagrindinė tezė figūravo tarptautinių krizių priežastis – gyvybinių resursų trūkumas. Pasaulis šiame modelyje buvo padalintas į 10 regioninių posistemių, kas leido spręsti vienų regionų problemas kitų regionų sąskaita. Iš čia – tautų suveriniteto jų teritorijoms ir resursams neigimas. Vakarai (JAV) atvirai paskelbė savo teisę disponuoti viso pasaulio resursais. 1991 metais žymus futurologas Heificas rašė: „Žmonijos nuosavybė yra visa planeta apskritai, o ne resursai, esantys atskirose šalyse“. Žmonija čia laikomi „mokūs“ planetos gyventojai. Finansų vunderkindas Ž. Atali kalbėjo atvirai: „Ateinančioje naujojoje pasaulio tvarkoje bus nugalėtojai ir nugalėtieji. Nugalėtų skaičius, žinoma, bus didesnis už nugalėtojų. Jie sieks gauti šansą oriam gyvenimui, bet jiems, greičiausiai, toks šansas nebus suteiktas. Jie atsidurs aptvare, dus nuo užnuodytos atmosferos, o į juos niekas nekreips dėmesio dėl paprasčiausio abejingumo. Visi XX amžiaus siaubai nublanks, lyginant su šiuo paveikslu“.

Kaip teisingai tvirtina A. Zinovjevas, ideologiniam karo, kurį Vakarai, vadovaujami JAV, kariauja dėl viešpatavimo planetoje, maskavimui sugalvotas žodis „globalizacija“. Vienas svarbiausių šio karo komponentų yra ideologinis žmonijos kvailinimas ta kryptimi, kuri pageidautina globalizatoriams, t.y. ideologinė globalizacija. Iš ideologinės globalizacijos aukštybių buvo paleistas į darbą išsireiškimas „informacinė visuomenė“, kuri neva apibūdina tą socialinio išsivystymo lygį, iki kurio jau beveik pakilo Vakarų šalys ir kuris taps būsimu visos žmonijos lygiu. Čionai mes susiduriame su būdingu šiuolaikinės Vakarų ideologijos reiškiniu. Jo melagingumas slypi tame, kad išskiriami vieni, dėmesį atkreipiantys į save žmonių gyvenimo ar mokslo pasiekimų bei techninių išradimų aspektai, jų vaidmuo nepaprastai išpučiamas, žmonių gyvenimas vaizduojamas taip, tartum tai būtų apskritai būties pagrindas. Šiuo atveju pagrindu ir medžiaga ideologiniam sukčiavimui pasitarnavo kolosali pažanga žmonijos informacinėje sferoje.

Kitas ideologinio sukčiavimo pavyzdys – idėja apie žmonijos istorijos pabaigą (Fukujama). Idėjos esmė yra ta, neva Vakarų pasaulis su Amerika priešakyje pakilo ant paties aukščiausio socialinės evoliucijos laiptelio ir aukščiau kilti nebėra kur. Ir visai likusiai žmonijai nelieka nieko kito, kaip siekti šito vakarietiškai amerikietiško socialinio idealo, kurį pranokti neįmanoma net teoriškai. Tuo tarpu Vakarų visuomenėje, kaip teigia Zinovjevas, moralus žmogus tampa reta išimtimi, nukrypimu nuo bendros normos. Žmonės ten nėra, o tik atrodo moraliais, ir to pakanka, dėl to ten nyksta toks reiškinys kaip sąžinės priekaištai. Dėl to vakarų žmonės tampa nepaprastai lanksčiais socialiniais chameleonais. Žmogus, kuris padarė moralės principus savo elgesio pagrindu ir neatskiriamu savo charakterio elementu, vakaruose yra pasmerktas dvasinėms kančioms ir konfliktams su aplinka. Jeigu žmogus nori pasiekti sėkmę, tai pirmas dalykas, kurį jis turi padaryti – tai visiškai apsivalyti nuo vidinės dorovės ir išsiugdyti moralinę mimikriją, t.y. sugebėjimą pasinaudoti išorinėmis doro elgesio formomis kaip priemone, kurios dėka galima užmaskuoti savo amoralią esmę.

Vienas pagrindinių NPT ideologų Z. Bžezinskis savo knygoje „Technotroninė era“ pranašavo, kad greitai bus įmanoma įgyvendinti praktiškai nepaliaujamą kiekvieno piliečio kontrolę ir sudarinėti nuolat atnaujinamus kompiuterinius dosjė, kuriuose, šalia įprastos informacijos, bus pačios privačiausios žinios apie kiekvieno žmogaus elgesį ir sveikatą. Atitinkami valstybiniai organai turės žaibišką priėjimą prie šių bylų. Valdžia susikoncentruos tų žmonių rankose, kurie kontroliuoja informaciją. Dabartinės valdžios struktūros bus pakeistos įstaigomis, valdančiomis prieškrizines situacijas, kurių uždavinys bus iš anksto išaiškinti galimas socialines krizes ir kurti šių krizių valdymo programas. Tai sukurs tendencijas keliems tolimesniems dešimtmečiams, kurie atves į Technotroninę erą – diktatūrą, kurioje beveik visiškai bus panaikintos dabar galiojančios politinės procedūros. „Technotroninėje eroje“ taip pat kalbama apie klonavimą, galimą biocheminį sąmonės kontroliavimą, genetines manipuliacijas su žmonėmis ir „robotoidus“, t.y. būtybes, kurios veikia ir netgi galvoja kaip žmonės ir išoriškai panašūs į žmones, tačiau nėra žmonėmis.

Pasibaigus informaciniam – psichologiniam karui, kurio metu buvo sutriuškinta ir suskaldyta tarybų Sąjunga, Amerika 10-ame dešimtmetyje stojo į globalinio pasaulinio viešpatavimo kelią. Amerikiečiai smogė finansinius-ekonominius ir karinius smūgius visai eilei valstybių.

Mūsų dienomis Amerikos valdovai, pasirinkę smurto kelią, įgijo nekontroliuojamą valdžią planetoje. Vykdoma tarptautinių finansinių-ekonominių ir komunikacinių-informacinių ryšių globalizacija. Amerika ima duoklę iš daugumos likusio pasaulio gyventojų. Tai, be viso kito, procentai iš skolų, kurios kai kuriose besivystančiose šalyse viršija metinį BNP. Palaipsniui vis didesnio skaičiaus žmonių visame pasaulyje Amerika pradedama traktuoti kaip pasaulinio Blogio įsikūnijimas, kaip grėsmė pačiam žmonių ir civilizacijos egzistavimui.

Lemiamas dabartinės situacijos momentas yra tai, kad Amerikoje sukurtas itin aukštas gyvenimo lygis gali būti išsaugotas tik dėka pelnų, gaunamų iš kitų šalių. Nuo įplaukų iš užsienio negalima atsisakyti, kadangi Amerika jau nesugeba gyventi vidinių resursų sąskaita. Vaizdžiai tariant, demokratų vyriausybė pasodino šalį ant adatos. Kaip valstybė-narkomanė, Amerika turės reikalauti ateityje vis didesnės duoklės iš viso likusio pasaulio, kitaip ištiks katastrofa.

Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje aktyviai aptarinėjamas klausimas dėl Vieningos pasaulinės vyriausybės sudarymo, vyriausybės, kurios nepančiotų jokie nacionaliniai ar regioniniai interesai, ir kuri būtų paklusni šio plano kūrėjams. Šitas planas įgyvendinamas vadovaujant itin galingai ir įtakingai individų grupei.

Į grupės sudėtį įeina dauguma pačių turtingiausių pasaulio šalių, aukščiausių lygmenų politiniai lyderiai ir verslo elitas. Jų tikslas – įvesti visišką ir totalią kontrolę kiekvieno planetos gyventojo atžvilgiu ir sumažinti gyventojų skaičių penkiais su puse milijardo žmonių.

Šiuo metu egzistuoja visa eilė slaptų draugijų, kurios daro milžinišką įtaką politiniams, ekonominiam ir socialiniams procesams pasauliniu mastu. Tačiau nežiūrint į jų įvairovę ir regimą savarankiškumą, esama tam tikros kryptį nurodančios jėgos, kuri numato bendras tendencijas ir veda visą pasaulį į konkretų tikslą.

Kaip liudija buvęs anglų žvalgybos MI6 agentas Džonas Kolemanas, toji jėga – tai nepaprastai galinga grupuotė – Komitetas 300. vyriausybių vadovai vadina jį „Stebukladariais“, o jie patys linkę save vadinti „olimpiečiais“, iš ko galima padaryti išvadą, kokį vaidmenį pasaulyje jie sau paskyrė. Knygoje „Komitetas 300. Pasaulinės vyriausybės paslaptys“ daktaras Kolemanas pažymi, kad Komitetas 300 – tai aukščiausias visuomenės sluoksnis. Dabartiniam Komitetui priklauso ne tik aristokratai, bet ir korporacinio verslo lyderiai, valdantys pagrindinius planetos finansinius resursus, nors ir nebūdami aristokratiškos kilmės. Iš tokios sąjungos ir susiformavi ši grupuotė, kurios įtakos neriboja valstybių sienos. Komitetas 300 yra nepasiekiamas jokios šalies įstatymams ir stovi aukščiau bet kokios vyriausybės. Jis kontroliuoja politiką, religinius judėjimus, prekybą, pramonę, bankininkystę, draudimą, prekybą narkotikais ir t.t. Organizacija ypatinga tuo, kad ji nepastebima. Jinai neturi oficialaus pavadinimo, tačiau valdo pasaulinius procesus per galingas tarptautines organizacijas. Tarp jų – NATO, JTO, TVF, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Bilderbergo klubas, trišalė komisija ir nesuskaičiuojama daugybė kitų organizacijų.

Kolemano nuomone, Komitetas 300 remiasi slaptų draugijų, tame tarpe iliuminatų idėjomis, realizuodamas jas praktiškai.

NPT tikslus ir uždavinius suformulavo Adamas Veishauptas (1748-1830). Būtent jis laikomas šiuolaikinių iliuminatų ordino įkūrėju. Reikia pažymėti, kad ši slapta draugija žinoma dar nuo XIV amžiaus, tačiau Veishauptas panaudojo tą patį pavadinimą savo Ordinui, kurio uždaviniai buvo panašūs į jau veikiančių iliuminatų uždavinius. Pats žodis „iliuminatai“ verčiasi iš lotynų kalbos kaip „apsišvietę“. Esama požiūrio, kad iliuminatai atsirado Viduramžiais kaip slapta šviečiamoji mokslininkų draugija. Mokslininkai kovojo prieš inkvizicinius persekiojimus. Iliuminatams priskiriami ir Leonardas da Vinčis, Galileo Galilėjus, Nikolajus Kopernikas, Isaakas Niutonas. Kartais galima išgirsti nuomonių, kad tai – slaptas mokslininkų ordinas, saugantis slaptas žinias nuo paprastų mirtingųjų ir kad jis egzistuoja dar nuo Antikos laikų.

A. Veishauptas 1776 metais sukūrė sąrašą pagrindinių principų, kurie yra tarsi instrukcija, pažingsniui nurodanti, kaip organizuota konspiracija iliuminatų Ordine ir kuri apibūdija jo ilgalaikius planus. Šiuolaikinė šių principų prasmė būtų maždaug tokia:

1. Reikia naudotis tuo, kad žmonės iš esmės yra labiau linkę į blogį, negu į gėrį.

2. Propaguoti liberalizmą.

3. Naudoti laisvės idėjas provokuojant karus tarp visuomenės sluoksnių.

4. Kadangi iliuminatų tikslai pateisinami, tai jų siekiant, reikia naudotis absoliučiai visomis priemonėmis.

5. Teisė meluoti yra teisėta.

6. Mūsų resursai ir jų galia turi išlikti neregimi iki pat to momento, kai jie įgaus tokią jėgą, kada jau jokia galia nebegalės jų pakirsti.

7. Reikia atitraukti minios dėmesį, remiantis jos psichologija, turint tikslą kontroliuoti žmonių mases.

8. Reikia naudoti alkoholį, narkotikus, korupciją ir visas socialines ydas sistemingam jaunimo tvirkinimui.

9. Visais įmanomais būdais užvaldyti nuosavybę.

10. Naudotis lozungais, tokiais kaip „lygybė“, „laisvė“, „brolybė“ ir įdėti juos į žmonių masių lūpas, kad galima būtų kariauti psichologinį karą.

11. Vadovauti karų eigai, kad abiejų kariaujančių pusių tautos dar giliau klimptų į skolas ir vesti taikos konferencijas tokiu būdu, kad nė viena iš priešiškų stovyklų negautų teritorinių teisių.

12. Ordino nariai turi panaudoti savo turtus tam, kad į valdžią pakliūtų tokie kandidatai, kurie bus paklusnūs jų reikalavimams; jie turi būti panaudojami kaip pėstininkai užkulisiniuose žaidimuose. Jų patarėjai turi būti auklėjami ir apmokomi pasaulio valdymo principų nuo mažens.

13. Būtina kontroliuoti žiniasklaidą.

14. Suformavus konfliktines situacijas, turi pasirodyti Ordino agentai kaip žmonių masių išgelbėtojai.

15. Būtina kurti ekonomines krizes ir kurstyti finansines panikas, nedarbą, badą, maisto produktų trūkumą ir visa tai panaudoti žmonių masių valdyme, turint tikslą likviduoti visus tuos, kurie stoja Ordinui skersai kelio.

16. Reikia įsiskverbti į slaptas organizacijas, kad galima būtų jas panaudoti iliuminatų tikslais.

17. Naudoti sistemingą apgaulę, frazes ir lozungus apie aukštas materijas, o taip pat dalinti dosnius pažadus masėms, nežiūrint į tai, kad jei yra neįgyvendinami.

18. Kurti detalius planus spręsti problemoms, aptarinėti gatvių kovos taisykles, reikalingas greitam gyventojų pajungimui.

19. Pasibaigus karams, panaudoti mūsų agentus kaip užkulisinių žaidimų patarėjus ir pasinaudoti slapta diplomatija, kad būtų įvesta kontrolė kariaujančioms šalims.

20. Steigti gigantiškas monopolijas, siekiančias valdyti pasaulį per pasaulinę vyriausybę.

21. Panaudoti aukštus mokesčius ir nesąžiningą konkurenciją griaunant ekonomikas resursų užgrobimo keliu. Organizuoti nepasitenkinimą tarp dirbančiųjų ir subsidijuoti jų konkurentus.

22. Kurti kovines priemones ir formuoti jėgas (policija ir kareiviai), kurios gins mūsų interesus ir poreikius reikiamu mastu.

23. Vieningos pasaulinės vyriausybės lyderiai ir nariai turi būti skiriami direktoriais.

24. Reikia prasiskverbti į visus visuomenės sluoksnius ir lygmenis, turint tikslą apkvailinti, pažeisti ir korumpuoti visuomenės jaunimą, apmokyti jį teorijų ir principų, kurie, kaip mes žinome, yra melagingi.

25. nacionalinę ir tarptautinę teisę reikia panaudoti civilizacijos griovimui, žmonių pavergimui ir kontroliavimui.

Šiuolaikiniai iliuminatai – tai elitinis klubas, kurį sudaro slapta susiję tarpusavyje finansiniai oligarchai, kontroliuojantys pasaulį pagal hierarchinį principą. Jie ir yra tie tikrieji valdovai visose reikšmingose planetos socialinio ir politinio gyvenimo sferose. Tai labai detaliai sukonstruota organizacija, į kurią įeina žmonės, užimantys labai aukštus postus. Jie yra nepaprastai turtingi ir yra aukščiau valstybinių įstatymų.

Dauguma iliuminatų priklauso vienai iš 13 turtingiausių pasaulio šeimų. Iliuminatai – „juodoji aristokratija“, t.y. tie, kurie priima sprendimus, kurie rašo taisykles prezidentams ir vyriausybėms. Jų geneologija nueina į istorijos gelmes per daugelį tūkstančių metų, ir jie labai kruopščiai saugo savo kraujo grynumą karta iš kartos. Jų valdžia remiasi slaptomis žiniomis ir ekonomine galia. Iliuminatams priklauso tarptautiniai bankai, naftos verslas, galingiausia pramonė ir prekybos organizacijos. Jų žmonės užtvindė politines struktūras ir nusipirko daugumą vyriausybių. Iliuminatų mokymo pagrindą sudaro okultizmas.

Galutinis iliuminatų tikslas – įkurti pasaulio vyriausybę ir įvesti NPT, remiantis vieninga ne grynųjų pinigų elektronine atsiskaitymų sistema. NPT ištrins geografines, ekonomines, kultūrines, religines ir dorovines ribas. Pagal šią koncepciją, kiekviena asmenybė turi būti unifikuota ir tapti absoliučiai kontroliuojamu objektu. Čionai iliuminatai labai priartėjo prie amerikietiškos-britiškos slaptos organizacijos komitetas 300, kurį galima laikyti dalimi gerokai platesnės iliuminatiškos sistemos.

Iliuminatai šimtmečiais kūrė dukterines slaptas draugijas ir organizacijas, o taip pat ištisas politines sroves, tarp kurių buvo ir Veishaupto iliuminatai, ir filadelfai, ir frankomasonai, ir komunistai bei fašistai. Kiekvieną sykį jie įsigudrindavo keisti valdžią valstybėse, kiršinti tarpusavyje tautas, vėl ir vėl susižerdami iš to superpelnus ir žingsniuodami link savo galutinio tikslo – NPT.

Aukščiausiems iliuminatų piramidės pakopoms priklauso tokie slapti komitetai kaip Trijų Taryba, Penkių Taryba, Septynių Taryba, Devynių Taryba, Taryba 30, Taryba 33, Didžioji Druidų Taryba, Komitetas 300, Komitetas 500 ir kt.

Pasaulinio Forumo konferencijoje San Franciske 1996 metais metu buvo pritarta programai, skirtai pasaulio gyventojų skaičiaus reguliavimui. Programą vykdo Pasaulio bankas drauge su JAV vyriausybe. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti smarkų gimstamumo sumažinimą Trečiojo pasaulio šalyse. Programa apima beveik 100 pasaulio šalių, ji numato įvairias priemones, iki pat prievartinės vyrų ir moterų sterilizacijos. Buvo pasiūlytas toks Vakarų ekologinių problemų sprendimo būdas: „Jeigu sumažinsime gyventojų skaičių 90%, tai nebeliks žmonių, galinčių daryti ekologinę žalą“. Sprendimas buvo sutiktas audringais dalyvių aplodismentais.

1932 metų rinkimų išvakarėse Hitleris kreipėsi į vokiečių tautą tokiais žodžiais: „Jeigu jūs išrinksite mane šios tautos vadu, aš įvesiu naujają pasaulio tvarką, kuri viešpataus 1000 metų“. Hitlerio kabų rinkinys, išleistas anglų kalba užsienyje, buvo pavadintas atitinkamai: „Mano naujoji tvarka“.

Naujoji pasaulio tvarka – pasaulinės tvarkos koncepcija, atspindinti Vakarų neokolonializmą. Tokia NPT koncepcija labai tampriai susijusi su mondializmo idėja, kadangi pasak šios teorijos šalininkų, į taip vadinamą „pasaulinę vyriausybę“ bus pasodinti pačių turtingiausių pasaulio valstybių konglomerato atstovai. Turtingų ne dėl to, kad jos turtingos gamtiniais resursais, o todėl, kad sugebėjo pajungti sau visą pasaulinę ekonominę sistemą.

Tokiu būdu NPT – tai tiesioginis įdiegimas į pasaulinę praktiką ir visuomenės sąmonę idėjų apie tai, kad visa visuomenė turi būti padalinta į dvi klases – išrinktuosius ir tuos, kurie pastaruosius aptarnauja. Abi klasės turi neviršyti 1 mlrd žmonių (daugiau žmonių planetos resursai neatlaikys), o likusi žmonija turi būti sunaikinta kaip absoliučiai nerentabili ir neatitinkanti NPT standartų.

Gaila, bet tenka konstatuoti, kas pastaruoju metu meistryminio projekto „Naujoji Pasaulio Tvarka“ realizacija, prisidengus lozungais apie laisvės i demokratijos eksportą, būtinumą nuversti diktatoriškus režimus, vyksta pilnu tempu. Puikiai apgalvoti „demokratijos spąstai“ surenka gausų taip vadinamų revoliucijų arabų pasaulyje derlių. Tų šalių lyderiai, demonstruojantys įžvalgumą, išmintį ir ištikimybę savo tautai, paskelbiami autsaideriais ir prieš juos, prisidengus JTO, pradedamas karas.

Mąstančiam žmogui, kuris išsaugojo sąžinę sąlygose, kai viskas perkama ir parduodama, kuris suvokia visą sociopatologiją, iškyla klausimas: kaip gyventi toliau ir ką daryti?

Mums reikia pareikšti solidarumą tiems, kas dabartinėmis sąlygomis, nežiūrint į nieką, neįklimpsta į komformizmą ir toliau išlieka tikru Žmogumi – narsiu, teisingu, nepaperkamu, nesudarančiu sandėrių su savo sąžine.

Reikia suprasti, kad pasaulinis elitas, plaunantis smegenis per masinės informacijos priemones, kuria formuoja asmenybės modelį, kuriam gyvenimo prioritetais tampa seksualiniai malonumai, hipertrofuotos materialinės vertybės, o taip pat žiaurios konkurencijos, psichologinės bei fizinės prievartos scenų stebėjimas. Dėl to būtina pasitraukti iš šitos patologinių dirgiklių erdvės.

Būtina kultivuoti savyje kūrybinę vaizduotę, išmokti akumuliuoti gyvybinę energiją, kad įgautume vidinę jėgą, reikalingą priešintis negatyviems reiškiniams ir dar daugiau – daryti įtaką šių reiškinių skleidėjams. Didelę intelektualią ir moralinę paramą galima gauti žiūrint dokumentinius filmus, sukurtus tokių režisierių kaip Aaronas Ruso (Amerika: nuo demokratijos link fašizmo) ar Aleksas Džounsas (Žaidimo pabaiga). Šiuolaikinis internetas suteikia galimybę prisijungti prie bendruomenės žmonių, kurie demaskuoja purvinus pasaulinio elito žaidimus ir ragina nepavirsti nemąstančiais ir paklusniais avinais.

Reikia užimti aktyvią gyvenimišką poziciją, nepulti į fatalizmą ir liautis suvokti blogį kaip kažką neišvengiamo.

Išpūstas žmonių protuose ažiotažas dėl 2012 metų pranašysčių – tai, mūsų nuomone, ne kas kita, kaip bandymas sukelti baimės jausmą ir tuo pačiu demoralizuoti žmones, nukreipti jų dėmesį nuo tikrųjų pasaulinės apokalipsės organizatorių. Vilties suteikia faktas, kad Vakaruose stiprėja aktyvistų judėjimai, kuriuos apjungia kova už teisybę, nenoras tapti NPT vergais. Nežiūrint į skeptišką požiūrį į juos, tie žmonės užsiima šviečiamąja veikla per radiją, televiziją, spaudą, internetą.

Pabaigai pateiksiu vienos iš šių aktyvisčių Brontė Bakster žodžius: „Geriau būti išjuoktam šiandien, tačiau gyvam ir laisvam po dešimties metų, negu laikyti liežuvį už dantų, elgtis lyg niekur nieko ir artimiausiu laiku mirti arba gyvento su mikroschema po oda“.

Prancūzų natūralistas ir mąstytojas Ivas Pakale knygoje „Žmonija išnyks, staltiese jai kelias“ (2006) parašė, kad žmogus – pats pavojingiausias planetos gyvūnas, kurį valdo trys impulsai: dauginimasis, teritorijos grobimas ir didžiausios įmanomos valdžios siekimas. Ir vis dėlto norisi tikėti, kad bent jau atskiri žmonių giminės atstovai sugeba pakilti į aukštesnį sąmonės ir elgesio lygmenį.

www

 

Comments are closed.