Amerikietiškas Gulagas kaip naujausia kapitalizmo forma (2)

V. Paleaso duomenimis Amerikoje 2008 metais 27-iose valstijose buvo jau 100 privačių kalėjimų su 62 000 kalinių (palyginimui: prieš 10 metų iki to – 5 privatūs kalėjimai su 2000 kalinių). Kalėjimus valdė 18 privačių korporacijų. Stambiausios iš jų – Amerikos korekcinė kompanija (CCA) ir G4S. Jos kontroliavo 75% visų kalinių. CCA akcijomis nuo 1986 metų pradėjo prekiauti Niujorko birža. 2009 metais kompanijos kapitalizacija pasiekė 2,26 mlrd dolerių.

Privačios kalėjimų firmos sudaro ilgalaikes koncesijų sutartis su valstybe kalėjimams valdyti. Iš valstybės jos gauna konkrečias lėšas kiekvienam kaliniui. Kalinio darbo užmokestį nustato pati kompanija. Užmokestis kai kuriuose kalėjimuose siekia 7 centų už valandą. Už itin kvalifikuotą darbą mokama ne daugiau kaip 50 centų.

Kalėjimuose, skirtingai nei fabrikuose, negali nė kalbos būti apie streikus, profsąjungas, atostogas, nedarbingumo lapelius. Darbo stimuliavimui vergams darbdaviai žada už „gerą darbą“ sumažinti kalinimo laiką. Tačiau veikia ir baudų sistema, kuri faktiškai gali pratęsti įkalinimą iki gyvos galvos.

JAV kalėjimų industrija pelnosi iš to, kad privatus kapitalas tiesiogiai naudojasi kalinių darbo jėga tiesiogiai arba netiesiogiai. Netiesioginis išnaudojimas – tai kai gamybą organizuoja kalėjimo administracija, o kalinių pagaminta produkcija tiekiama privačioms kompanijoms. Tokios produkcijos kaina paprastai yra žymiai mažesnė už rinkos kainą. Nustatyti netiesioginio kalinių darbo panaudojimo mastus pakankamai sunku. Čia gali būti daugybė piktnaudžiavimų, kalėjimo administracijos ir kompanijų suokalbių. Šią verslo sritį priimta laikyti „pilkąja“.

Kaip rašo Amerikos spauda, privačių kalėjimu pagrindu ėmė formuotis „kalėjimų pramonės kompleksas“. Jis ėmė užimti žymią vietą gaminant daugelio rūšių produkciją.. Šiandien kalėjimų industrija gamina 100% visų karinių šalmų, diržų bei portupėjų, neperšaunamų liemenių, identifikacijos kortelių, marškinių, kelnių, palapinių, kuprinių ir gertuvių – visa tai skirta armijai. Be karinių reikmenų ir uniformos detalių, kalėjimai gamina 98% montažo instrumentų, 46% neperšaunamų liemenių, 36% buitinės technikos, 30% ausinių, mikrofonų, megafonų ir 21% biuro baldų. Taip pat gaminama medicinos bei aviacijos įranga ir daug kitų prekių.

V. Paleaso straipsnyje skaitome: „Kalėjimų industrija – viena greičiausiai besivystančių ekonomikos šakų ir investuoja į ją Volstritas“. Duodamas nuorodą į kitą šaltinį, autorius rašo toliau: „Ši daugiamilijoninė industrija turi nuosavas prekybos parodas, suvažiavimus, tinklapius, internetinius katalogus. Ji varo reklamines kampanijas, valdo projektavimo ir statybos firmas, investicinius fondus Volstrite, pastatų eksploatavimo, maisto tiekimo firmas, turi nuosavą ginkluotą apsaugą ir veltiniu apkaltas kameras“.

Pelno norma kalėjimų pramonėje labai didelė. Dėl to transnacionalinės korporacijos prarado stimulą perkelti savo gamyklas iš Amerikos į atsilikusias šalis. Gali atsitikti ir taip, kad procesas pasuks atgalios. V. Paleasas rašo: „Dėka kalinių darbo, Amerika vėl tapo patrauklia vieta investicijoms į darbą. Anksčiau tai buvo Trečiojo pasaulio šalių dalia“.

Meksikoje netoli sienos buvusi gamykla buvo uždaryta ir perkėlė savo operacijas į Sent Kventino kalėjimą Kalifornijoje. Teksase iš gamyklos atleido 150 darbininkų ir sudarė kontraktą su privačiu kalėjimu, kur dabar montuojamos elektroninės schemos tokioms kompanijoms kaip IBM ir Compaq. Oregono valstijos atstovų rūmų narys neseniai paprašė korporacijos Nike paskubėti perkelti gamybą iš Indonezijos į Oregoną, teigdamas, kad „čia gamintojas neturės problemų su transportavimu, čia mes užtikrinsime konkurencingą kalinių darbą“.

Amerikos verslas pajuto, kad kalėjimo vergų panaudojimas – tikra aukso gysla. Stambiausios kompanijos pradėjo tirti kaip formuojamas kalinių kontingentas kalėjimuose ir ėmė daryti visą, kas įmanoma, kad tų kalinių būtų kiek įmanoma daugiau. Gali būti, kad būtent korporacinio verslo interesai pasitarnavo tam, kad kalinių skaičius JAV ėmė sparčiai didėti.

Dar kartą pacituosime V. Peleasą: „Privati kalinių samda provokuoja siekį sodinti žmones į kalėjimus. Kalėjimai tapo priklausomi nuo pajamų. Akcijų savininkai, kurie darosi pinigus iš kalinių darbo, užsiima nuosprendžių ilgesniam įkalinimo laikui lobizmu, kad apsirūpintų darbo jėga. Sistema maitina pati save“ – kalbama Progresyvios darbo partijos tyrime. Partija įsitikinusi, kad kalėjimų sistema „mėgdžioja nacistinę Vokietiją tuo, kas susiję su priverčiamaisiais vergų darbais ir koncentracijos stovyklomis“.

net jeigu kalėjimai ir valstybiniai, naudoti kalinių darbą valdžiai naudinga. Valstybiniuose kalėjimuose kaliniams už darbą mokama daugiau, nei privačiuose, kaliniai čia gauna 2-2,5 dolerio už valandą, neskaičiuojant viršvalandžių. Tačiau pusę uždarbio iš kalinių paimama apmokėti kameros „nuomai“ ir maistui. Dėl to kalbos, kad JAV valstybiniai kalėjimai apsunkina šalies biudžetą, reikalingos tik tam, kad kalėjimai būtų perduoti į privačias rankas.

Dar 1972 metais Amerikoje buvo mažiau kaip 300 000 kalinių. 1990 metais – jau milijonas. Šiandien JAV su savo 2,3 mln kalinių užima pirmą vietą pasaulyje pagal įkalintų žmonių skaičių. Tai maždaug 25% visų atliekančių bausmę pasaulyje. Skaičius 754 kaliniai šimtui tūkstančių gyventojų pavertė Ameriką lydere ir skaičiuojant kalinių skaičiaus santykį su bendru gyventojų skaičiumi.

Kaip tvirtina specializuotas leidinys California Prison Focus, žmonijos istorijoje dar nebuvo visuomenės, kuri laikytų kalėjimuose tiek daug savo narių. Amerikoje įkalinta daugiau žmonių nei bet kurioje kitoje šalyje, puse milijono daugiau nei Kinijoje. Tarybinis Gulagas, gyvavęs prieš II Pasaulinį karą, smarkiai nusileidžia XXI amžiaus amerikietiškam Gulagui.

Jei prie kalinių pridėsime amerikiečius, kuriems taikoma lygtinio paleidimo procedūra, tai paaiškės, jog bausmių sistema apima 7,3 milijono žmonių, t.y. maždaug kas keturiasdešimtą šalies gyventoja ir kas dvidešimtą suaugusį amerikietį.

Apie šitą „lygtinų“ kalinių kontingentą labai detaliai rašė rusakalbis amerikietis Viktoras Oriolas, buvęs Nevados valstijos Kalėjimų valdybos karininkas. 5 milijonai amerikiečių, kurie gavo įkalinimo terminą, bausmę atlieka už kalėjimų ribų – tai tie, kuriems pritrūko vietos egzistuojančiuose vyriausybiniuose kalėjimuose. V. Oriolo duomenimis, amerikiečių kalėjimai perpildyti, jų gyventojų skaičius 200% viršija normas.

Pavyzdžiui 2007 spalio suomenimis Kalifornijos kalėjimuose buvo 170 600 kalinių, nors kalėjimai sutalpinti galėjo 83 000. kad būtų suteikta galimybė „pasėdėti“, kalėjimo valdžia anksčiau laiko išleisdavo tuos, kurie jau pateko į kameras. Anaiptol ne visada toks liberalizmas pateisinamas, kadangi išleisti į laisvę kaliniai vėl daro nusikaltimus (tokių V. Oriolo duomenimis – 95%.)

Šio recidyvo priežastys slypi dažniausiai pačiuose į laisvę paleidžiamuose žmonėse, tačiau pagrindinė priežastis – socialinė-ekonominė. Darbdaviai nenori imti į darbą buvusių kalinių ir šie, kad prasimaitintų, grįžta prie ankstesnės veiklos. Tarp atsidūrusių už kalėjimo ribų didžiausią dalį sudaro taip vadinami namų kaliniai. Tai tie, kuriems uždėtas namų areštas, belaukiant atsilaisvinusios kameros kalėjime.

Štai kaip aprašo šituos „naminius kalinius“ V. Oriolas: „atskira kategorija, priklausanti minėtam bendram kalinių skaičiui (5 mln amerikiečių ne kalėjimuose) – tai kaliniai, „kalintys“ namuose ir laukiantys vietų kalėjimuose. Tai, kas aprašyta žemiau – ne išsigalvojimas ir ne fantastika, o šiuolaikinio Amerikos gyvenimo realybė. Namuose įkalintais juos laiko ant kojos uždėtas daviklis, turintis tiesioginį ryšį su municipaline policijos valdyba.

Jeigu toks žmogus nutolo nuo savo namų toliau kaip 150 pėdų (30 metrų), elektroninis įrenginys siunčia į pultą pavojaus signalą. Tai prilyginama mėginimui pabėgti ir kaliniui gali pridėti kalinimo laiko. Lygiai tas pats nutinka, jeigu mėginama nusiimti daviklį. Vietos kalėjime laukimo laikas į bendrą kalinimo laiką neįskaitomas. Pats laukimo laikas nenustatytas. Faktiškai vienai atsilaisvinusiai kalėjimo kamerai tenka du naminiai kaliniai, laukiantys savo eilės“.

[contentblock id=1 img=adsense.png]

Amerikietiškas Gulagas kaip naujausia kapitalizmo forma (3)

Amerikietiškas Gulagas kaip naujausia kapitalizmo forma (2)

Amerikietiškas Gulagas kaip naujausia kapitalizmo forma (1)

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!