Amerikietiškas Gulagas kaip naujausia kapitalizmo forma (1)

Ne per seniausiai paskelbtame straipsnyje „Demokratija Amerikoje“ buvo kalbama be viso kito apie tokį amerikietiškos sistemos aspektą kaip kalėjimai. Buvo paminėti ir taip vadinami komerciniai kalėjimai: „Amerikoje klesti „verslas“, eksploatuojantis kalinių darbą. Kas dešimtas kalinys šioje šalyje laikomas komerciniame kalėjime. 2010 metais dvi privačių kalėjimų bendrovės gavo maždaug 3 milijardų dolerių pelną“.

Tai pakankamai naujas reiškinys Amerikos gyvenime ir jis tikrai vertas detalesnio panagrinėjimo.

KALĖJIMŲ VERGOVĖS SĄVOKA IR FORMA

Šiandien komerciniuose JAV kalėjimuose kali 220 000 žmonių. Amerikiečių literatūroje šį fenomeną pakrikštijo „kalėjimo vergove“. Turimas galvoje kalinių darbo panaudojimas. Be to, reikia patikslinti: kalinių darbas naudojamas, kad pelno gautų privatus kapitalas (skirtingai, nei, tarkime, viešieji darbai, kalėjimo tvarkymas, kitų darbų, tarnaujančių valstybės interesams, atlikimas).

Kalinių darbo privatizacija JAV vykdoma dviem pagrindiniais būdais:

– valstybiniai kalėjimai išnuomoja kalinius kaip darbo jėgą privačioms kompanijoms;

– privatizuojami kalėjimai, kurie paverčiami privačiomis kompanijomis su įvairia nuosavybės forma, tame tarpe ir akcinėmis bendrovėmis.

JAV konstitucijos 13-oji pataisa, draudžianti priverčiamuosius darbus, turi išlygą: „vergovė ir priverstinis darbas, išskyrus bausmes už nusikaltimus, neturi egzistuoti JAV“. Tokiu būdu amerikiečių kalėjimuose vergovė visiškai legali.

Pirmoji forma – nuoma – atsirado Amerikoje XIX amžiuje, iškart po Pilietinio karo ir vergovės panaikinimo. Reikėjo kažkaip likviduoti didžiulį pigios darbo jėgos deficitą. Paleistus į laisvę vergus apkaltindavo tuo, kad jie įsiskolino ankstesniems šeimininkams ar kokiomis nors smulkiomis vagystėmis, ir uždarydavo į kalėjimą.

Paskui juos išnuomodavo medvilnei rinkti, geležinkeliams statyti, darbams šachtose. Džordžijos valstijoje 1870-1910 metais 88% išnuomotų žmonių sudarė negrai, Alabamoje – 93%, Misisipėje iki 1972 metų funkcionavo milžiniškos plantacijos, naudojusios išnuomotų kalinių darbą. XXI amžiaus pradžioje ne mažiau kaip 37 valstijos leidžia privačioms kompanijoms naudoti išsinuomotų kalinių darbą.

Kalėjimo vergovės problemos tyrinėtojas iš Amerikos V. Peleas straipsnyje „Kalėjimo verslas JAV: didysis verslas ar nauja vergijos forma?“ rašo: „Į šių korporacijų sąrašą pateko pati amerikietiško verslo grietinėlė: IBM, Boeing, Motorola, Microsoft, AT&T, Wireless, Texas Instrument, Dell, Compaq, Honeywell, Hewlett-Packard, Nortel, Lucent Technologies, 3Com, Intel, Northern Telecom, TWA, Nordstrom’s, Revlon, Macy’s, Pierre Cardin, Target Stores ir daugelis kitų. Visos šios kompanijos su džiaugsmu kalba apie puikias perspektyvas, kurias jiems garantuoja kalinių darbas. Nuo 1980 iki 1994 metų pelnai išaugo nuo 392 milijonų iki 1,031 milijardo dolerių“.

Nauda iš tokio bendradarbiavimo su valdžia kompanijoms akivaizdi: jos moka išsinuomotai darbo jėgai patį minimaliausią uždarbį, kurį nustato konkreti valstija. O kai kur ir dar mažiau. Pavyzdžiui Kolorado valstijoje – tai apie 2 doleriai per valandą, o tai žymiai mažiau už oficialų uždarbį.

Ypač sunkioje situacijoje atsidūrė kai kurių pietinių valstijų kaliniai, kur jie, kaip ir vergijos laikais XIX amžiuje, tebedirba tose pačiose medvilnės plantacijose. Ypač pagarsėjo sustiprinto režimo kalėjimas Luizianos valstijoje, pramintas „Angola“. Čia kaliniai apdirba 18 000 akrų žemės, kurioje auginami medvilnė, kviečiai, soja, kukurūzai.

Kaliniai „Angoloje“ gauna už savo darbą viso labo 4-20 centų už valandą. Ir to negana: jiems paliekama tik pusė uždirbtų pinigų, antrą pusę deda į sąskaitą, iš kurios pinigai jiems bus išmokėti paleidus iš kalėjimo. Tiesa, iš „Angolos“ išeina tik vienetai (3%), dauguma kalinių turi ilgus kalinimo terminus, be to, nuo negailestingo išnaudojimo ir prastų gyvenimo sąlygų anksti miršta.

Yra ir daugiau panašių kalėjimų-fermų Luizianoje. Iš viso 16% kalinių šioje valstijoje nuteisiami žemės ūkio darbams. Kaimyninėse valstijose – Teksase ir Arkanzase tokių kalinių dalis, atitinkamai – 17 ir 40 proc.

Antroji kalėjimo vergovės forma – privatūs kalėjimai – pasirodė Amerikoje devintame dešimtmetyje, valdant prezidentui Reiganui, o paskui valstybinių kalėjimų privatizavimas tęsėsi prie sekančių prezidentų. Pirmasis kalėjimas buvo privatizuotas Teksase, 1983 metais, ji privatizavo venčiurinė kompanija Massey Burch Investment.

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!