ŠVIETIMAS
lapkričio 13, 2010

Amerika kvailėja

Amerika kvailėja

Laikraštis The Washington Post su siaubu konstatavo, kad Amerika tiesiog akyse kvailėja. Kai šalies vadovai kreipiasi į tautą, jiems reikia kalbėti vis paprasčiau ir paprasčiau, kitaip gyventojai jų nebesupras.

Kaip rodo apklausos, penktadalis suaugusių amerikiečių įsitikinę, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Beveik pusė jaunų ir vidutinio amžiaus amerikiečių per ištisus metus neperskaitė nė vienos knygos, net pramoginės, nekalbant jau apie rimtą literatūrą. Maždaug pusė 18-24 metų amžiaus Amerikos gyventojų apskritai nesidomi, kokioje šalyje vyksta svarbūs pasaulinės reikšmės įvykiai. Apklausa, užsakyta JAV Nacionalinės geografijos draugijos, parodė, kad 11 proc respondentų nesugebėjo parodyti gaublyje JAV, o 29 proc nerado Ramiojo vandenyno. 34 procentai nežino, kur yra Niu Džersis, 49 proc nerado Vašingtono valstijos. Tik 17 proc atsakė į klausimą, kur yra Afganistanas.

Švietimui Amerika skiria 1,1 procento metinių pajamų vienam gyventojui. Galima palyginti su Suomija – 1,7, ar Anglija – 0,3. Ir štai nauji duomenys patvirtina teiginį: Vašingtono tyrimų centras surengė apklausą politinėmis temomis ir gavo, švelniai išsireiškus, ne kokius rezultatus. Kas penktas amerikietis įsitikinęs, kad nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė Bosnija, kas dešimtas supainiojo Kosovą su Čečėnija, keturi procentai paminėjo šiame kontekste Andorą, o dar 20 procentų apskritai nesugebėjo ką nors atsakyti. Kosovo problema, tarp kitko, tuo metu buvo viena svarbiausių Amerikos diplomatijai. Ši problema kelis metus iš eilės vyravo TV ekranuose, Amerikos politikai vos ne kas savaitę darė pareiškimus Balkanų tema, Vakarų spauda prisipildė begale reportažų iš įvykių vietų. Tačiau šios informacijos vartotojas – paprastas amerikietis – turi labai miglotą supratimą apie tai, ką jam kalba žiniasklaida nuo ryto iki vakaro.

Einam toliau. Sociologai paprašė parodyti žemėlapyje Izraelį. Kalba eina apie svarbiausią Amerikos sąjungininką Artimuosiuose Rytuose. Rezultatai dar labiau nuvylė: 75 procentai apklaustųjų su uždaviniu nesusidorojo. Tada apklausos organizatoriai nutarė palengvinti savo „aukoms“ gyvenimą ir pasiūlė surasti žemėlapyje bent jau Luizianos valstiją, apie kurią nuolat tarškėjo žiniasklaida dėl uragano „Ketrina“. Atrodė, kad bent jau čia amerikiečiai neapsikiaulins. Kurgi ne! Trečdalis respondentų valstijos nerado.

Kas gi atsitiko? Kvailumas kvailumu, bet kokiu gi besmegeniu reikia būti,kad metų metus klausytum tą patį per tą patį ir vis tiek nieko nesuprastum? Vadinasi, reikalas čia ne vien „laisviausios šalies pasaulyje“ gyventojų intelektualinio potencialo sumažėjime.

Psichologai žino, kad smegenis perkrovus įvairiausiais pranešimais, informacija pradeda palaipsniui keltis į pasąmonę be kritiško jos apmąstymo. Amerika bene toliausiai pažengė informacijos srityje, ten itin aukšto lygio masinių komunikacijų sistemos. Eilinį amerikietį iš visų pusių „apšaudo“ pačia įvairiausia informacija ir susidoroti su tokiomis kolosaliomis apimtimis labai sudėtinga.

Štai jums rodo Kosovą, po sekundės praneša apie Čečėniją, paskui – sporto naujienos, dar po minutės kažkas springdamas pasakoja apie aukštuomenės skandalą ir t.t. Nenuostabu, kad tokio informacinio srauto vartotojas viską painioja. Žmogus dezorientuojamas, o jo smegenys „išsiplauna“. Tokioje būsenoje smarkiai išauga asmens pasidavimas įtaigai. Žmogaus perkrovimas informacijos gausa – svarbus elementas šiuolaikinės Vakarų visuomenės manipuliavimo sistemoje, ir Amerika čia ne vienintelis, o tipiškas pavyzdys.

Žmogų pripratino žiūrėti žinių laidas kelis kartus per dieną, nors didžioji medžiagos dalis kartojasi. Tačiau milijonai žmonių praleidžia beveik visą laisvalaikį priešais ekraną ir stengiasi nepraleisti nė vieno pranešimo, netgi jei girdėjo jį ne vieną kartą.

Tam, kad visuomenė pradėtų orientuoti įvykiuose, kaip tik reikia daryti atvirkščiai – sumažinti informacijos srauto intensyvumą, pakeisti jos pateikimo formatą, suteikti žmogui galimybę ramiai apgalvoti tai, ką išgirdo ir pamatė. Bet būtent tai ir nenaudinga valdančiam Vakarų elitui.

Jų manipuliacija neįmantri, dauguma paprastų žmonių galėtų pastebėti jos prieštaringumą ir melagingumą, tačiau jie skęsta informacijos jūroje ir nesugeba atsispirti jos poveikiui. Matydamas mirgantį įvykių kaleidoskopą ir paradęs viltį jame susigaudyti, žmogus vidujai pasiduoda ir priima iš aukščiau nuleistas ideologines nuostatas. Jis nežino, kur yra Kosovas, bet jam pasakė, kad „albanams reikia padėti“. O kodėl reikia padėti, kuo baigsis JAV agresija Balkanuose – visi šie klausimai nueina į antrą planą.

Šis įprotis negalvoti, suprantama, atsiliepė ir gyventojų intelektualiniam potencialui. Valdantysis elitas paaukojo intelektą vardan galimybės manipuliuoti žmonėmis.

Turite prisijungti kad galėtumėte komentuoti.