5 priežastys, kodėl tai pats tobuliausias Žemės gyvūnas: planetoje gyvena jau pusė milijardo metų, ištvėrė ne vieną masinį išnykimą ir neabejotinai pragyvens žmones

Tvirčiausias pasaulio gyvūnas nėra koks dramblys ar raganosis. Tai – pusės milimetro dydžio lėtūnas, kuris čia jau gyvena daugiau nei pusę milijardo metų. Galite net neabejoti – kad ir koks galas mūsų laukia, lėtūnai mus pergyvens. Ir štai 5 priežastys, kodėl jiems tai garantuotai pavyks.

1. Lėtūnams temperatūra netrukdo

Kaip manote, kiek turėtų pakilti temperatūra Žemėje, kad žmonija išmirtų? 70 laipsnių jau būtų didžiulė kančia ir mirtis per kelias dienas. Lėtūnai net nenustotų daugintis. Lėtūnai gali kelias minutes ištverti ir 151 laipsnio temperatūroje – jie drąsiai pabūtų ir vandenyje su jūsų verdamais koldūnais, o tada gyventų toliau.

O jei temperatūra nukris? Na, lėtūnams ir šaltis nelabai trukdo. Prie -200 laipsnių pagal Celsijų jie ištveria net kelias dienas. Arba kelias minutes prie -272. Pamenate, kai temperatūrai nukritus žemiau -25 nereikėjo eiti į mokyklą? Lėtūnai tuomet iš jūsų juokėsi.

2. Jei dings vanduo jūs virsite dulkėmis, o lėtūnai – stiklu

Didžiulių sausrų žmonija išgyventi negali – per didelę mūsų kūno dalį sudaro vanduo. Lėtūnai pajutę sausros pavojų patys išsidžiovina ir panyra į keistą būseną, o jiems gyvybiškai svarbias baltymines struktūras padengia į stiklą panašus kiautas. Tokie visiškai išdžiūvę ir, tarytum, negyvi lėtūnai ištveria net kelis dešimtmečius.

3. Kosmosas – vieni juokai

Lėtūnams nereikia astronautų skafandrų. 2007 metais į atvirame kosmose lėtūnai praleido 12 dienų. Jie ištvėrė šaltį, radiaciją ir vakuumą. Mokslininkų nuostabai kai kurie net padėjo kiaušinių. Kiaušiniai taip pat gali išgyventi kosmose, tačiau tik tuomet, jei ankstyvosiose stadijose nepatiria jonizuojančios radiacijos. Vėlesnėse stadijose radiacija jiems nebaisi.

Iš tiesų, jei jau užsiminėme apie radiaciją, lėtūnai ištveria net 1000 kartų stipresnę radiaciją nei kiti gyvūnai. Atominės bombos jų nesunaikintų nei karščiu, nei radiacija.

4. Didžiulis slėgis net nekilsteli lėtūnų antakių

1200 atmosferų – tokį slėgį ištveria dauguma lėtūnų, tačiau kai kurios rūšys ištveria ir 6000 atmosferų slėgį, kuris yra gerokai didesnis nei Marianų įduboje. Didžiulis slėgis lėtūnų neveikia dėl ypatingos jų kūno struktūros. Negana to, slėgiui kylant jie net nenustoja judėti. Mokslininkai sako, kad gali būti, kad jie net nepastebi skirtumo, kol slėgis netampa iš tiesų didelis.

5. Lėtūnai apsisaugo nuo toksinų

Žinoma, ir lėtūnai turi silpnų vietų. Pavyzdžiui, jie nemėgsta toksinų. Pajutę nuodus jie panyra į keistą savisaugos būseną – sulėtėja visi gyvybiniai procesai ir lėtūnai apmiršta. Pavojui nuslūgus lėtūnai atsigauna ir gyvena lyg niekur nieko nebūtų įvykę.

Lėtūnų kietumas jau seniai stebina žmones. Nors lėtūnai yra vieni iš pirmųjų sudėtingesnių padarų Žemėje, jie išgyveno ne vieną masinį rūšių išnykimą. Ir evoliucija juos palietė nestipriai – kam keisti tai, kas ir taip beveik tobula? Todėl žmonės nori pasimokyti iš lėtūnų. Mokslininkai jau atliko keletą eksperimentų. Į žmogaus ląsteles įterpus kai kurių lėtūnų baltymų, jos tampa 40 % atsparesnės radiacijai. Tai ateityje gali praversti siekiant išlikti Marse.

Technologijos.lt

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!