250 metų senumo mechaninis robotas daro stebuklus – rašo žodžius tarsi koks šiuolaikinis įrenginys (Video)

Automatinę lėlę, pavadinimu „Rašytojas“ („The Writer“), maždaug prieš 250 metų išrado laikrodžių meistras iš Šveicarijos. Iš pažiūros tai buvo įprasta lėlė – mielos išvaizdos berniukas. Tačiau jis tais laikais darė tikrus stebuklus: ant popieriaus rašė žodžius ir iš esmės atliko šiuolaikinių spausdintuvų funkciją.

Jo kūrėjas – Pierre`as Jaquet – Droz – demonstruodavo savo automatinę lėlę Europos karališkuosiuose dvaruose. Jo lėlė buvo tokia tikroviška, jog meistras dažnai sulaukdavo kaltinimų raganavimu.

„Rašytojas“ – tai 70 cm aukščio medinė lėlė, kurios viduje buvo paslėptas specialus mechanizmas, leidęs automatizuoti jos veiksmus. Lėlė veikė be elektros, bet jos viduje sukosi ratukas, užprogramuodavęs ištisą veiksmų eilę.

Iš esmės šią lėlę galima pavadinti tiek pirmuoju spausdintuvu, tiek dirbtinio intelekto prototipu. „Rašytojas“ galėdavo užrašyti bet kokį tekstą iki 40 raidžių.

Tekstas būdavo užkoduojamas specialiame rate, kur būdavo suvedama kiekviena raidė. Per visą savo egzistavimą jis yra užrašęs tūkstančius užrašų.

Lėlė veikė pagal žmogaus veiksmų algoritmą: iš pradžių ji pamirkydavo žąsies plunksną į rašalą, po to ją nukratydavo, kad nuo jos netikštų dėmės, o tuomet lygiu raštu pradėdavo ant popieriaus vedžioti žodžius. Be to, ji nuleisdavo žemyn akis, kad „sektų“, ką rašo. Lėlė sėdėdavo už Liudviko XV epochos raudonmedžio stalelio ir būdavo elegantiškai aprengta. Tačiau jos drabužiai slėpdavo mechanizmą, sudarytą iš 6 tūkst. detalių.

 

„Muzikantė“ grodavo vargonais 
©Rama (CC BY-SA 2.0 fr) | commons.wikimedia.org

 

XVIII amžiaus pabaiga buvo automatonų (dažnai vadinamų ir automatais) – mašinų, kurios savarankiškai atlikdavo judesius – aukso amžius. Europoje tokių lėlių – robotų buvo daugybė. Dažniausiai jos būdavo naudojamos didikų pramogoms ar būdavo eksponuojamos didelių parduotuvių vitrinose.

Apie jas kalbėdavo didžiausi to laikmečio protai, kėlę teorijas apie galimą dirbtinio intelekto sukūrimą.

Tačiau nė vienas automatonas tuo metu nebuvo taip pažengęs, kaip „Rašytojas“: nepaisant to, kad visas mechanizmas tilpo į mažą kūnelį, lėlė veikdavo puikiai, o jos visi judesiai būdavo sinchronizuoti.

Pierre`as Jackuet – Droz nuo 1767 iki 1774 metų sukonstravo iš viso tris lėles – automatonus: „Rašytoją“, „Braižytoją“ („The Draughtsman“) ir „Muzikantę“ („The Musician“). Jo pirmoji laikrodžių dirbtuvė buvo įsikūrusi vienoje Šveicarijos fermoje, bet vėliau jis persikėlė į Paryžių, kur tokių automatonų paklausa buvo didesnė ir kur klestėjo nedidelės šeimų ateljė.

1758 metais savo ankstyvuosius darbus jis padovanojo Ispanijos karaliui. Tarp šių darbų buvo laikrodis su fleita grojančio piemenuko figūrėle, taip pat šuniuko, saugančio pintinę su obuoliais, statulėlė. Kai karaliui buvo pasiūlyta paimti vieną obuolį, šuo puolė karaliaus delną ir taip tikroviškai užlojo, kad tikras šuo, tuo metu tupėjęs salėje, lojimu atsakė mechaniniam žaislui. Dvariškiai nepatikėjo, kad tai buvo tik automatizuotas mechanizmas, ir apkaltino meistrą raganavimu.

 

„Braižytojo“ piešiniai 
©commons.wikimedia.org

 

Tačiau tokie kaltinimai Pierre`o neišgąsdino. Jis karaliui ir jo aplinkai demonstruodavo vis naujus ir naujus išradimus. Meistras pasiūlė vienam ministrui pakalbinti automatinį piemenį: į ispanų kalba užduotą klausimą apie laiką piemenukas nesureagavo, tačiau kai tik nuskambėjo prancūzų kalba, jis atsakė iš karto.

Pierre`as už tokius triukus stojo prieš inkvizijos teismą. Jam teko rodyti ir aiškinti smulkmenas, kaip veikia kiekvienas mechanizmas. Laimė, jis sugebėjo įtikinti teismą, kad jokių burtų čia nėra, ir iš Ispanijos meistras grįžo į Paryžių garsus ir turtingas.

Už pinigus, kuriuos gavo iš Ispanijos karaliaus, Pierre`as įkūrė pelningą įmonę, kuri vertėsi tik technikos srities naujovėmis. Jis gavo galimybę toliau kurti ambicingus projektus ir konstravo naujus automatonus.

„Braižytojas“ buvo pirmasis P. Jackuet – Droz automatonas. Ši mažo berniuko išvaizdos lėlė buvo surinkta iš 2 tūkst. detalių. Paėmusi pieštuką, ji galėdavo nupiešti keturis piešinius: karaliaus Liudviko XV portretą, šunį su užrašu „Mon Toutou“ („Mano šuniukas“), Amūrą, važiuojantį drugelio traukiamu vežimu, ir poros – Marijos Antuanetės bei Liudviko XVI – portretą.

„Muzikantė“ grodavo vargonais, iš tikrųjų spaudydama klavišus savo pirštais ir tiksliai atkartodama visus šiuo muzikos instrumentu grojančio žmogaus judesius. Tačiau „Rašytojas“ buvo pats sudėtingiausias automatonas. Šiais laikais visos trys lėlės eksponuojamos Neuchatelio meno ir istorijos muziejuje Šveicarijoje. Jos iki šiol tiksliai veikia, kaip ir prieš du šimtmečius.

Šaltinis: technologijos.lt

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose!